Perkėlimas gyventi į naujus namus iš Olandijos: Vadovas be nereikalingo streso

Sveiki, draugai. Štai jau virš dvidešimties metų varstau tarpininkauju tarptautiniuose pervežimuose, ir galiu pasakyti viena – olandų rinka yra viena specifiškiausių, bet ir labiausiai organizuotų. Kasdien susitinku su žmonėmis, kurie nusprendžia grįžti į Lietuvą arba tiesiog keičia gyvenamąją vietą, ir dažniausiai jų akys pilnos neaiškumo. Olandija, nors ir maža šalis, turi savo niuansų, kurie gali padaryti jūsų perkėlimą gyventi į naujus namus iš Olandijos tikru košmaru, jei viską paliksite paskutinę minutę. Aš ne iš tų, kurie rašo sausus vadovėlius, todėl papasakosiu taip, kaip būna iš tiesų – su „smėliu“ ratuose ir muitinės nelaukiamais staigmenimis.

Kai pradedate planuoti tokį išsikraustymą, svarbiausia yra suprasti, kad tai ne tik tiesiog daiktų užkrovimas į sunkvežimį. Tai visa logistika, prasidedanti nuo to, ar jūsų namas Amsterdame turi išleidžiamąją zoną („uitrit“), arba vairuotojas turės statyti „pėsčiųjų“ zoną, kas Olandijoje gali baigtis nemandagiais pokalbiais su vietine policija. Esu matęs viską – nuo pilnai užpildytų „box“ tipo namų iki penthausų su siaurais laiptais, kur keltis baldus reikia naudojant specialias virves. Todėl, jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai, turite žinoti keletą esminių dalykų, kuriuos dalinuosi toliau.

Kiek tai laiko ir pinigų (ir kodėl kainos šoka)

Šioje srityje niekas nestovi vietoje, kainos svyruoja priklausomai nuo degalų ir sezono, todėl verta turėti realų vaizdą.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Amsterdamo ar Roterdamo?

Viskas priklauso nuo to, ką pasirinksite – keltą ar vairavimą per Vokietiją ir Lenkiją. Paprastai, jei važiuojame keltu iš Kėlno (Kiel) arba Zėbrūgės (Zeebrugge) į Klaipėdą, tai nuo jūsų durų Olandijoje iki naujųjų namų Lietuvoje praeina maždaug 3–4 dienos. Jei renkates kelią sausuma, tai gali trukti trumpiau diena ar dvi, bet vairuotojui tai daug kartų intensyvesnė kelionė dėl vokiškų autobanų ribojimų ir lenkiškų kelių būklės, todėl dažniausiai rekomenduoju keltą dėl krovinio saugumo.

Ar brangu užsakant ekspresinius pervežimus iš Olandijos?

Žinoma, brangiau, nes tenka perdirbti vairuotojo darbo grafiką arba siųsti automobilį tuščią atgal, kas vadinama „dead mileage“. Tačiau jei jums reikalingas perkėlimas gyventi į naujus namus iš Olandijos per savaitę, nes baigiasi nuomos kontraktas, tai tiesiog privalote mokėti už greitį. Paprastai toks paslaugos priedas gali padidinti sąskaitą nuo 20 iki 40 proc., tačiau tai pirkimo ramybės, kai žinote, kad baldai atvyks laiku.

Kaip apskaičiuoti tūrį, kad nebūtų staigmenų?

Dažnai klientai sako „aš turiu mažai daiktų“, o paskui išsiaiškina, kad vien tik virtuvės spintos užima pusę sunkvežimio. Geriausia naudoti standartinį metodą – skaičiuoti „kubinius metrus“ (m3). Paprastai vienoamžio buto turinys tai apie 15–20 m3, o namo – gali būti ir virš 50 m3. Aš visada patariu nufotografuoti kambarius su baldais ir atsiųsti man, taip galėsime tiksliai įvertinti, ar tenka „suspausti“ daiktus ar užtenka vietos.

Kodėl kaina svyruoja tarp 1500 ir 4000 eurų?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Skirtumas ne tik tame, kiek daiktų turite, bet ir kur tiksliai gyvenate. Išsivežti daiktus iš pašo (asmeninio sklypo) Zelandijoje (Zeeland) kur kas brangiau nei iš daugiabučio Roterdame, nes tenka naudoti mažesnes mašinas su „krabais“ (krautuvais). Be to, į kainą įeina keltų bilietai, kurie šiuo metu ne itin pigūs, ir draudimas, kuris būtinas, norint apsisaugoti nuo nenumatytų situacijų kelyje.

Dokumentai, muitinė ir olandiškas biurokratas

Niekas nemėgsta popierių, bet be jų per sieną nepraeisite net su sofa.

Kokius dokumentus reikia paruošti muitinei?

Svarbiausias dalykas – tai deklaracija (T2L arba T2LF), kuri patvirtina, kad jūsų daiktai yra naudoti ir asmeniniai, todėl iš juos nereikia mokėti PVM ar muito. Be to, būtinas turtinės pareigos įregistravimo pažyma iš savivaldybės, jei grįžtate gyventi į Lietuvą ilgiau nei metams. Jei šių dokumentų nėra, muitinė gali pradėti vertybių vertinimą, o tai kainuoti brangiau nei patys pervežimai.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Olandijoje puikiųjų sūrių ir vyno parduotuvės visur, bet susigundymas vežti pusę rūsio alkoholio yra didelis. Oficialiai leidžiama vežti tik nedidelius kiekius asmeniniam naudojimui, o mėsą ir pieno produktus geriau palikti čia – dėl veterinarijų taisyklių tai gali būti konfiskuota sienoje. Esu matęs, kaip žmonėms teismejo šokolado blokai su riešutais, tad nekenčia rizikuoti su maistu.

Ką daryti, jei dar neturiu lietuviško adreso?

Tai dažna problema, nes dažnai žmonės važiuoja „akys į akis“. Tačiau muitinės formalumams reikalingas gavėjo adresas. Jis gali būti net giminaičių ar draugų, kurie laikinai priims siuntą, svarbu, kad jie būtų informuoti ir galėtų pateikti savo duomenis. Be adreso, krovinys gali likti „užstrigęs” terminalo aikštelėje, o kasdienė saugojimo rinkliavą tenka mokėti.

Ar reikia deklaruoti elektrinius prietaisus?

Taip, ypač jei jie nauji ar labai brangūs, nes muitininkas gali įtarti, kad juos perkate verslui, o ne naudosite namuose. Seni televizoriai ar skalbyklės paprastai nekelia problemų, bet jei vežiate penkis naujus „MacBook“ kompiuterius, tai jau gali kilti klausimų apie prekybą. Geriau turėti pirkimo čekius, bent jau pažymėti, kad daiktai nupirkti prieš daugiau nei 6 mėnesių.

Fiziniai iššūkiai ir ką tikrai daryti negalima

Čia kalbame apie tą momentą, kai vairuotojas stovi prie jūsų namų ir žiūri į trečią aukštą be lifto.

Ar gali mane pasiims iš „box“ tipo namų?

Žinoma, mes darome tai kasdien. Tačiau Olandijoje daugelis šių namų pastatyti paliems pamatų taip, kad tarp namo ir kelio yra kanalas arba siauras takas. Kartais teko naudoti ilgą konvejerę, kad perduotum dėžes per vandenį arba užtvarą. Jei gyvenate tokiame rajone, būtinai pasakykite iš karto, kad nuotrauka leistų paruošti tinkamą įrangą.

Kaip elgtis su baldais, kurie neina per duris?

Olandiški namai dažnai turi siauras duris, o lietuviški baldai – didžiuliai. Ne vienkart teko išmontuoti sofos ar spintos dalis, ar net nupjauti kojas. Profesionalios komandos su savimi turi įrankius, todėl nereikia bijoti, kad ką nors sugadinsime – mes jau išmontavome tūkstančius spintų. Svarbiausia – nenukreipti to paties, ką pats bandėte perstumti ir užstrigote prieš pusę valandos.

Kodėl negalima užkrauti visko į maišus?

Maišai yra piktadarys pervežime. Jie slysta, juos sunku krauti ant vieno kito, o paskui jūsų indai gali atsidurti po lova. Visada rekomenduoju dėžes – jos yra standios, telpa viena į kitą ir leidžia efektyviau panaudoti sunkvežimio erdvę. Esu matęs, kaip vairuotojai tiesiog atsisako vežti maišus, nes jie negali užtikrinti, kad tai nenukris ant kitų daiktų.

Ar saugu vežti augalus?

Augalai gali važiuoti, bet tik jei oras neleidžiamas, ir be jokios garantijos, kad jie išgyvens tamsiame furgone. Žiema tai beveik neįmanoma, o vasarą gali perkaisti. Aš visada patariu mylėtojus augalus dovanoti kaimynams ar draugams Olandijoje ir Lietuvoje nusipirkti naujus – jums taip pigiau ir nervų taupyklė didesnė.

Kas dėl automobilio pervežimo?

Daug kas klausia, ar galima įkrauti ir automobilį. Jei tai ne didelis visureigis, o paprastas keleivinis automobilis, tai įmanoma įstatyti į dalinį furgoną (pvz., 20 m3), bet tada jis užima daug vietos. Automobilis turi būti degalų nebūtinai tuščias, bet be avarinio degalų bakelio, ir būtinai paruoštas techninės apžiūros dokumentais.

Išvada

Galiausiai, perkėlimas gyventi į naujus namus iš Olandijos nėra rocket science, tačiau tai reikalauja planavimo ir patirties. Per tuos dvidešimt metų išmokau, kad geriausia prevencija yra atviras pokalbis – papasakokite man viską, net jei atrodo keista, kad jūs norite vežti didžiulę akvariumą ar seną tėvo meistrą. Mes sutvarkysime logistiką, dokumentus ir fizinį darbą, o jums liks tik laukti naujo gyvenimo pradžios.