Perkėlimas gyventi į Lietuvą iš Olandijos su visa manta: Vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kuriems užtekdavo dviejų krepšių, iki tokių, kurie pervežinėjo visus namus su grindimis ir sienomis. Olandija yra specifiska rinka. Čia žmonės dažniau dirba, taupo, o kai sugalvoja grįžti ar persikelti, tai daro išrankiai. Bet jeigu jus domina perkėlimas gyventi į Lietuvą iš Olandijos su visa manta, turiu pasakyti – tai ne tiesiog užsisakyti taksi ir nuvažiuoti. Tai sudėtingas logistinis mazgas, kurį reikia išspręsti šaltai, be emocijų, nors suprantu, kad emocijų čia pilna.

Kas yra toks perkėlimas gyventi į Lietuvą iš Olandijos su visa manta iš praktinio požiūrio? Tai tūkstančiai kilometrų per Vokietijos autostradas, muitinės (nors ir ES viduje, bet dokumentai svarbūs), olandiškių laiptų nuosmukiai, kurie sukelia siaubą vairuotojams, ir lietuviški asfaltai, kuriais važiuoti tenka visai kitaip nei prieis Amsterdamo. Dažnai klientai klausia: „kodėl tiek brangu?“ Arba „ar mane apgavys?“. Žinoma, yra ir tokių firmų, bet aš kalbu apie tai, kaip tai turėtų vykti teisingai. Kelią iš Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą įveikiame per 1–2 dienas priklausomai nuo krovinio, tačiau paruošimas trunka savaites. Neapsileiskite ant žolių – reikia žinoti detales.

Šiame straipsnyje nieko neslepiu. Pasakysiu taip, kaip būna iš tikrųjų, be rėmelio ir pardavimų kalbų.

Pinigai, laikas ir organizaciniai chaosai

Kiek tai viskas kainuos ir ar tikrai verta taip daug mokėti?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Kaina nėra fiksuota – ji svyruoja nuo 800 iki 3000 eurų ir daugiau, priklausomai nuo to, kiek turite kubinių metrų daiktų. Jei turite tik baldus iš vieno kambario ir penkiasdešimt dėžių, tai viena kaina, bet jei pervežiate visą dviejų aukštų namo įrangą su pianinu, skaičiuokite brangiau. Prie kainos įeina ne tik degalai, kurie Vokietijoje dabar ne iš pigiausių, bet ir vairuotojo darbas, krovininio draudimas, o galbūt ir kelių mokesčiai (vignetės). Verta mokėti už tai, kad jums nereikės vartyti rankų ir galvoti, kur įkišti sofos, kuri neina per duris.

Ar galima kažkaip taupyti ant dėžių ir pakavimo medžiagų?

Sakyčiau taip, bet su sąlyga. Žinoma, galite eiti į Albert Heijn ar kitą prekybos centrą ir prašyti tuščių dėžių, daržovių krepšių – dažnai paduoda nemokamai. Tačiau rizikuojate, kad tokia dėžė susilps po svorio, kai ją padėsite ant kitos dėžės, o tada viskas nukris pervežimo metu. Aš visada patariu investuoti į stiprias, dvigubų sienelių dėžes, kurios kainuoja vos pora eurų, bet sutaupo nervus. Pakavimo juosta ir burbuliukiniai maišeliai taip pat nėra vieta, kurioje verta taupyti, jeigu norite, kad jūsų porcelianas atvyktų vienas.

Kiek laiko užtrunka tas kelias ir ar būna pavėlavimų?

Įprastai tai trunka apie 24 valandas, jei vairuotojas važiuoja be sustojimų arba su minimaliais poilsio pertraukimais. Bet realybėje dažniausiai skambinu ir sakau: „planuokite dvi dienas“. Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai, yra spūstys, o Olandijoje patys užsakymai dažnai vėluoja – klientai ne visada pasiruošę iškelti daiktus laiku. Jeigu perkėlimas gyventi į Lietuvą iš Olandijos su visa manta įvyksta savaitgalį, gali tekti palaukti, nes dauguma sandėlių nedirba, o vairuotojas turi laikytis poilsio režimo.

Ar galima kažkaip sujungti krovinius su kitu žmogumi, kad pigiau išeitų?

Taip, tai vadinama „daliniu kroviniu“ (part load). Jeigu jūsų daiktai užima tik 10 kubinių metrų, o mums reikia važiuoti 20 kubinių sunkvežimiu, mes ieškome kito kliento tame pačiame regione, pvz., iš Hagos ar Utrechto, kuris taip pat važiuoja į Lietuvą. Tada kaina dalijama pusiau. Trūkumas toks – reikia laukti, kol surasime antrąjį klientą, o atvežimo laikas gali pavėluoti, nes reikės apvažiuoti prie abiejų adresų.

Techniniai niuansai ir baldai

Ar spinta įeis pro mano duris Lietuvoje, jei ji įėjo Olandijoje?

Tai klasikinis klausimas. Olandiški namai dažnai turi labai siaurus laiptus, todėl ten dažnai pervežamos baldų dalys, kurios surenkamos čia. Lietuvoje dažniau statomi namai su erdvesniais koridoriais, tačiau senosiuose butuose durys gali būti standartinio dydžio. Viskas priklauso nuo to, kaip išmatuosite. Geriau vairuotojui nusiųsti brėžinį su matmenis iš anksto, nei stovėti kieme ir galvoti, ką padaryti su 2,5 metro aukščio spinta, kuri neina į liftą.

Kodė vairuotojai dažnai nepriima, kai sakau, kad daiktai maži?

Jei sakote „mažai daiktų“, o atvažiuoja 7,5 tonų sunkvežimis, ir ten telpa vos trečdalis erdvės – vairuotojas nusivilia. Mums reikia tikslumo. „Mažai“ gali reikšti 5 dėžes vienam, o 20 – kitam. Būna, kad žmogus sako, kad tik kelios lagaminas, o paskui dar išsivelka dviratį, sodininko įrankius, didelę židinio lentą. Tuomet reikia skubiai ieškoti papildomos vietos arba keisti techniką, o tai kainuoja laiką.

Ką daryti su pižamom, maistu ir tais daiktais, kuriuos noriu pasiimti su savimi iškart?

Visus asmeninius daiktus, dokumentus, vaistus ir brangius papuošalus geriau vežti su savimi automobiliu arba lėktuvu, jeigu skrendate. Pervežimo sunkvežimis – tai ne jūsų asmeninis lagaminas. Jeigu užsidėsite piniginę į dėžę su indais ir ji dings, mes negalime garantuoti, kad rasime tą dėžę pirmą minutę. O maistas? Sausi maisto produktai gali būti, bet jeigu turite šaldytuvo produktus, juos reikia išsigerti arba suvalgyti prieš išvežimą, nes šaltkrentis sunkvežimyje neveikia kelias dienas.

Ar saugu vežti tokias brangias technologijas kaip televizoriai ar kompiuteriai?

Esu girdėjęs istorijų, kai televizius nukrito dėl to, kad buvo padėtas ant viršaus krovinių kalnelio be pritvirtinimo. Mums naudojamos specialios tvirtinimo juostos, o technika dedama į specialias dėžes. Tačiau visada patariu išsitraukti jums svarbiausius dalykus – ne todėl, kad nepasitikiu savo vairuotojais, o todėl, kad sunkvežimis važiuoja per kelius, kurie gali būti lygūs arba, atvirkščiai, labai blogi. Vibracija gali pakenkti jautriems komponentams.

Muitinė, dokumentai ir rizikos

Ar reikia eiti į muitinę, kai važiuoji iš Olandijos į Lietuvą?

Kadangi abi šalys yra Europos Sąjungoje, fizinės kontrolės paprastai nėra, sienos tiesiog nėra. Tačiau jeigu pervežate daugiau daiktų nei būtų tinkama asmeniniam naudojimui (tarkim, 50 vienodų naujų monitorių), tai gali būti įtariama prekyba be licencijos. Jūs turite užpildyti perkėlimo deklaraciją (T formos dokumentas ne visada būtinas, bet inventorius – būtinas). Tai nėra taip sunku, kaip atrodo, tiesiog reikia sąrašo, kas kas yra.

Ar galiu vežti savo dviratį ar net motociklą sunkvežimyje?

Žinoma, tai labai dažnas dalykas. Olandijoje dviračiai kaip duona – kiekvienas turi po vieną ar po penkis. Juos galima pakrauti į sunkvežimį, tačiau jos turi būti tinkamai užfiksuotos, kad nebraižytų kitų daiktų. Motociklas reikalauja specialios įrangos (pritvirtinimo juostų, ramstų), kad jis nenukristų stabdžiant. Čia ne viena kartą teko matyti, kaip nepritvirtintas dviratis „nuvažiuoja“ visą krovinių skyrių.

Kas nutinka, jei pasilyja oras ar sužaloja daiktus?

Turime draudimą, kuris dengia žalą iki 10 eurų už kilogramą (standartinė CMR draudimo suma). Tačiau jei pasilyja lietus ir vairuotojas nepaėmė dangčio (o jis turėjo tai padaryti) – mokame. Jeigu jūs patys supakote lūžtančius daiktus į dėžę be burbuliukų ir jie susilaužo – čia jūsų atsakomybė. Visada patariu rinktis „viskas įskaičiuota“ variantą, kai mūsų komanda pakuoja, tada atsakomybė mūsų.

Kodė mano kaimynui kaina buvo žemesnė, nors ir jis važiavo iš Olandijos?

Kiekvienas atvejis yra unikalus. Gal jis važiavo iš mažesnio miesto, pvz., iš Leuvardeno, o jūs iš pietinės Olandijos, toli nuo pagrindinių automagistralių? Gal jis turėjo 10 kubų, o jūs 15? Gal jis laukė mėnesį, kol surasime jam partnerį daliai krovinio, o jums reikėjo skubiai? Kaina susideda iš daugybės kintamųjų, todėl palyginti tiesioginę kainą be konteksto beprasmiška.

Išvada

Galiausiai, perkėlimas gyventi į Lietuvą iš Olandijos su visa manta yra ne tik logistika, bet ir psichologija. Jūs paliksite vieną gyvenimą ir pradėsite kitą. Mano darbas yra užtikrinti, kad šis perėjimas būtų kuo sklandesnis. Nereikia bijoti klausti aštrių klausimų, reikia būti tikriam savo inventoriumi ir nebandyti sutaupyti ten, kur gali kainuoti brangiau – t.y., saugume.

Dvidešimt metų patirtis moko vieno: geriausia pervežimo firma ne ta, kuri pažada pigiausią kainą, o ta, kuri atvyksta laiku, nepraranda jūsų dėžių ir sėkmingai įvežia viską į naująjį namą Lietuvoje. Sėkmės kelyje, o jei reikės pagalbos – žinote, kur mus rasti.