Perkėlimas gyventi į Lietuvą iš Olandijos: Pilnas procesas ir profesionali pagalba

Gyvenimas užsienyje dažnai tampa nepaprastai patirtimi, tačiau gyvenimas turi savo ritmą, o aplinkybės gali keistis. Po daugelio metų praleistų Olandijoje – Nyderlanduose, daugelis mūsų pradeda galvoti apie sugrįžimą arba perkėlimą gyventi į Lietuvą. Tai natūralus žingsnis, siekiant būti arčiau šeimos, pasinaudoti ramesniu gyvenimo tempu arba pradėti verslą namuose. Tačiau vienas dalykas išlieka pastoviu nepaisant to, kiek kartų jums teko keltis iš vietos į vietą: paties perkėlimo procesas yra sudėtingas, techniškai sudėtingas ir emocionaliai reikalaujantis.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, aš mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų, sklandžių relokacijų iki visiškai nesusipratimų pagimdžusių „savivalių“ perkėlimų, kurių pasekmės buvo prarasti daiktai, nulūžę nugaros ir viršyti biudžetai. Maršrutas tarp Olandijos ir Lietuvos nėra trumpas – tai apie 1400–1600 kilometrų, priklausomai nuo maršruto, kuriuos reikia įveikti saugiai ir efektyviai. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip tinkamai organizuoti tokį judėjimą, kad jis taptų ne bėda, o olandiškai tvarkingas ir sklandžias procesas.

Šiandienos rinkoje pasiūla yra didžiulė, tačiau ne visos paslaugos yra vienodos. Kalbėsime apie tai, ką reiškia „visa pagalba“ ir kodėl verta pasikliauti profesionalais, o ne bandyti pergabenti gyvenimą per šalies sienas vienam su nuomalaite. Nesvarbu, ar keliatės iš Amsterdamo, Roterdamo, Eindhoveno ar mažesnio miestelio, logistiniai iššūkiai išlieka panašūs. Suprasime, kaip susitvarkyti su dokumentais, kaip apsaugoti turtą ir ką tiksliai reiškia kaina, kurią matote sąskaitoje.

Svarbiausia yra suprasti, kad perkėlimas – tai ne tik daiktų pakrovimas į sunkvežimį. Tai kompleksinė paslauga, kuri prasideda dar prieš kelias savaites ir baigiasi tik tada, kai paskutinis baldas stovi savo vietoje jūsų naujuose namuose Lietuvoje, o šiukšlės yra išvežotos. Šis straipsnis bus jūsų vadovu, kaip tai padaryti be nereikalingo streso.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt dažniausiai užduodamų klausimų, kuriuos klientai klausia apie perkėlimą iš Olandijos į Lietuvą. Atsakymai paremti ilgamete patirtimi ir praktinių situacijų analizę.

1. Kiek laiko trunka perkėlimo procesas nuo užsakymo iki galinio iškrovimo?

Laikas priklauso nuo keleto veiksnių, tačiau standartinis perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą trunka nuo 3 iki 7 dienų, jei kalbame apie tiesioginį pervežimą. Tačiau reikia skirti plano rengimą ir patį vykdymą.

Profesionali relokacija prasideda apžiūra (arba virtuali apžiūra), kurios metu nustatome tūrį. Po to, kai sutvarkome dokumentus ir pasirašome sutartį, reikia laukti pakavimo dienos. Patys pervežimai dažniausiai vykdomai taip: pirmą dieną komanda atvyksta į Olandiją ir išpakuoja/įpakuoja daiktus. Antrą dieną vyksta kelionė per Vokietiją ir Lenkiją (arba per Belgiją ir Vokietiją), trečią dieną įvyksta iškrovimas Lietuvoje.

Jeigu naudojame dalinį krovinį (t. y. daiktai vežami kartu su kitų klientų siuntomis dideliame sunkvežimyje), terminas gali ilgti iki 10–14 dienų, nes reikia surinkti visą mašiną. Jei tai yra „ekspresinis“ perkėlimas atskira mašina, viskas gali įvykti per 48–72 valandas. Mano patirtis rodo, kad geriausia planuoti pakavimą antradienį ar trečiadienį, kad iškrovimas Lietuvoje nektų į savaitgalį, kai gali būti sudėtingiau susisiekti su administracija arba gauti leidimą stovėti sunkvežimiui miesto centre.

2. Kaip apskaičiuojamas perkėlimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų, nes nėra vienos fiksuotos kainos. Kaina nėra tik už važiavimą kilometrais. Ji susideda iš kelių komponentų: darbo valandų Olandijoje (pakavimas), darbo valandų Lietuvoje (iškrovimas), atstumo, kuro kainos ir kelių mokesčių.

Olandijoje darbo rankos yra brangios, todėl pakavimo paslauga čia kainuoja daugiau nei Lietuvoje. Taip pat labai didelę įtaką turi prieigos prie būsto sąlygos. Jei gyvenate amsterdamo senamiestyje, kur reikia gauti leidimą stovėti sunkvežimiui, kur yra daug siaurų gatvių ir laiptų be lifto, kaina paddidėja dėl papildomo laiko ir galbūt papildomų darbuotojų. Kita vertus, jei gyvenate priemiestyje su privažiavimu tiesiai prie garažo, kaina bus žymiai mažesnė.

Taip pat skaičiuojamas tūris – kiek kubinių metrų užima jūsų turimas. Mažesniems kroviniams (iki 15–20 m³) dažnai ekonomiškiau naudoti uždarą dėžę („liftas“) arba dalinį krovinį, o dideliems namams – pilną 20 ar 40 pėdų konteinerį arba sunkvežimį su tentu. Visada rekomenduoju daryti išsamų inventorizacijos sąrašą, kad kaina būtų tiksliai įvertinta be staigmenų galinėje etapo.

3. Ar reikia mokėti muito ar PVM, perkeliant daiktus iš Olandijos į Lietuvą?

Kadangi ir Nyderlandai, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, tai yra vienas didžiausių privalumų. Perkeliant asmeninius daiktus tarp ES šalių, muito mokesčio nėra. Taip pat nėra importo PVM, jei daiktai yra naudoti ir skirti asmeniniam naudojimui.

Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Tam, kad muitinė neturėtų klausimų, būtina užpildyti Transfer of Residence (ToR) tipo dokumentą arba parengti deklaraciją, patvirtinančią, kad daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius ir kad jūs atsikraustote į gyvenamąją vietą Lietuvoje. Profesionalių pervežėjų komanda dažnai padeda suformuoti šį dokumentą – tai vadinamasis „inventarinis sąrašas“, kuriame išvardijami visi gabenantys daiktai (dažniausiai su apytikslė verte, pvz., „used sofa – 50 EUR“).

Jeigu perkeliate naujus daiktus, kurie nėra išpakuoti ir turi parduotuvės etiketes, arba perkeliate didelį kiekį alkoholio/tabako, kuris viršija nustatytas asmeninio naudojimo normas, muitinė gali taikyti mokesčius. Mano patarimas: nenaudokite šios progos prekybai – tai asmeninis perkėlimas.

4. Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos ir daiktų išpakavimas?

Standartinės „su visa pagalba“ paslaugos (pavadinimu „Pakavimas ir išpakavimas“) į kainą įeina visos reikalingos medžiagos. Tai reiškia, kad mūsų komanda atveža dėžes (skirtingų dydžių – nuo mažų knygų iki didelių drabužių dėžių), burbuliukų plastiką (popierius), gobtuvus, pakavimo juostas, specialias užraktas su skaičiais ir netgi specialias dėžes drabužiams su kabyklomis.

Kas ypatinga svarbu: drabužių dėžės leidžia ne išimti drabužių iš kabyklų, o tiesiog perkabinti juos į specialią dėžę spintoje. Tai sutaupo daug laiko ir išvengia raukšlių.

Dėl išpakavimo: dauguma klientų renkasi paslaugą, kai mes iškrauname dėžes į patalpas, o tuščias dėžes susirenkame ir išvežame. Tačiau jei norite, kad mes ne tik iškrautume, bet ir sudėliotume knygas ant lentynų, susuktume lovas ir prijungtume buitinę techniką, tai taip pat įmanoma, tačiau tai gali būti papildoma paslauga, priklausanti nuo sutarties. Verta tiksliai pasikalbėti apie „išpakavimo“ apimtį – ar tai tiesiog dėžių nuleidimas ant grindų, ar pilnas namų įrengimas.

5. Kaip tvarkomi automobilių pervežimai? Ar galiu važiuoti su savo mašina?

Automobilių pervežimas iš Olandijos į Lietuvą yra labai populiari paslauga. Yra du pagrindiniai būdai. Pirmasis – mašina vežama atskira autovežiu (tiektoju). Antrasis – mašina įkelta į tą patį sunkvežimį kartu su baldais, jei telpa (tai įmanoma naudojant specialias rampas), arba vežama priekaboje.

Jei norite važiuoti su savo mašina, tai dažniausiai reiškia, kad vairuojate patys, o krovininė mašina vyksta atskirai. Tačiau jei kalbame apie tai, kad mašina yra krovinys, ji turi būti užregistruota inventorizacijos sąraše kaip transporto priemonė. Svarbu prisiminti, kad jei mašina yra neįregistruota, be techninės apžiūros (TA) arba draudimo, negalima ja važiuoti savarankiškai viešaisiais keliais. Tokiu atveju ji privalo būti pergabenta profesionalių pervežėjų.

Be to, atvykus į Lietuvą, reikia perregistruoti automobilį. Profesionalios komandos dažnai gali padėti ne tik pergabenti mašiną fiziškai, bet ir konsultuoti dėl reikiamų dokumentų (techninė apžiūra, muitinės deklaravimas, jei mašina ne iš ES, nors Olandijos atveju tai paprasta), tačiau pačią registraciją „Regitroje“ dažniausiai klientas atlieka pats.

6. Kas daroma, jei Lietuvoje dar nėra galima įsikurti (pvz., namas dar statomas)?

Tai labai dažna situacija. Žmonėms parduodant namą Olandijoje ir statant ar remontuojant Lietuvoje, datos dažnai nesuderinamos. Tokiu atveju siūlome sandėliavimo paslaugas.

Galima pasirinkti trumpalaikį sandėliavimą (pvz., 1–2 savaites) mūsų sandėlyje Lietuvoje arba Olandijoje, kol bus paruoštas galinis taškas. Taip pat galima naudoti mobiliuosius sandėlius – tai sandėliavimo konteineriai, kuriuos pristatome tiesiai į jūsų kiemą Lietuvoje, užrakiname ir paliekame saugoti lauke, kol nuspręsite juos atidaryti.

Mano patirtis rodo, kad vertu iš anksto susitarti dėl sandėliavimo sąlygų. Gera naujiena ta, kad dauguma pervežėjų siūlo nemokamą pirmųjų kelių dienų sandėliavimą savo bazėje, jei naudojate jų pilną perkėlimo paslaugą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad daiktai sandėliuojami sausoje, apsaugotoje patalpoje, o ne po atviru dangumi, kas ypač svarbu Lietuvos klimato sąlygose drėgnų rudens ar žiemos metu.

7. Kaip užtikrinamas daiktų saugumas kelyje ir ar draudimas yra būtinas?

Saugumas yra prioritetas Nr. 1. Profesionalus perkėlimas prasideda ne nuo pakrovimo, o nuo tinkamo užfiksavimo. Viduje sunkvežimio krovinys turi būti užfiksuotas taip, kad net staigus stabdymas neleistų dėžėms suktis ar griūti. Naudojame specialias užtvaras, irkluotas (tarpas tarp dėžių ir sienelių) ir rišimo juostas.

Draudimas yra ne tik būtinas, tai privalomas. Pagal tarptautinius konvencijas (pvz., CMR konvencija), pervežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau standartinė atsakomybė dažnai yra ribota (pvz., apie 8,33 SDR už kilogramą). Tai reiškia, jei sugenda brangus baldas, gauta kompensacija gali nepadengti nuostolių.

Todėl visada siūlau sudaryti „Visų rizikų“ (All Risk) draudimą. Jis paprastai kainuoja apie 2–3 % nuo krovinio vertės, tačiau apsaugo nuo visų netikėtų situacijų – nuo avarijos kelio metu iki gaisro ar vandens pritekėjimo. Atidžiai perskaitykite draudimo sąlygas, ypač skyrelį apie „brangiuosius daiktus“ (juvelyriniai dirbiniai, didelės vertės menas), jiems gali reikėti specialios apžiūros.

8. Ar galima pervežti augalus, naminius gyvūnus ir maisto produktus?

Tai jautri tema. Naminiai gyvūnai (šunys, katės) gali būti pervežami, tačiau jie negali važiuoti kroviniame sunkvežimyje dėl saugumo ir temperatūros režimų. Gyvūnai turi būti vežami asmeniniais transporto priemonėmis arba specialiomis gyvūnų pervežimo paslaugomis. Reikia pasirūpinti mikroschema (čipu), pasu ir antžmogiškųjų ligų (įskaitant pasiutligę) skiepų pažymėjimu.

Augalų pervežimas tarp ES šalių leidžiamas, tačiau griežtai reglamentuojamas siekiant išvengti kenkėjų plitimo. Jei pervežate tik keletą vazoninių gėlių asmeniniam naudojimui, dažniausiai užtenka, kad augalai būtų sveiki, be žemės lapų (arba sterilioje žemėje) ir, idealiai, turėtų augalininkystės pasą (fitosanitarinį sertifikatą), nors asmeniniam pervežimui jis dažnai nereikalaujamas, jei kiekis nedidelis. Visgi patariu pasitikslinti dėl saugomų rūšių.

Maisto produktai: asmeniniam naudojimui galima vežti maistą, tačiau jis turi būti originalioje pakuotėje, nesugadintas ir neviršyti tam tikrų kiekių (ypač mėsos ir pieno produktų). Griežtai draudžiama vežti alkoholį virš 90 litrų (jei neįregistruotas verslas) ir tabako gaminius virš 800 cigaretėms be muito deklaravimo. Geriau neišsigąsti su maistu – pigiau ir saugniau jį nusipirkti Lietuvoje.

9. Ką daryti su daiktais, kurių noriu atsikratyti? Ar galite padėti su išvežimu?

Žmonėms dažnai tenka susidurti su poreikiu „atsinaujinti“. Perkeliant gyvenimą, suprantate, kad dalis baldų ar senų daiktų Lietuvoje jums nebereikės. Profesionalios komandos dažnai siūlo „išvalymo“ paslaugą.

Mes galime padėti surūšiuoti daiktus: tai, kas tinkama dovanojami (seni drabužiai, baldai), gali būti nukreipta į labdaros organizacijas Olandijoje (pvz., Kringloopwinkel), o šiukšlės ir netinkami daiktai – į atliekų surinkimo aikšteles. Atminkite, kad Olandijoje atliekų surinkimo sistema griežta, todėl negalima tiesiog mesti visko į vieną krūvą.