Perkėlimas gyventi į Lietuvą iš Olandijos lengvai: vadovas tiems, kurie nusprendžia grįžti namo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie vežė tik vieną krepšį drabužių, iki milžiniškų vilų iš Hilversumo perkėlimų į Vilniaus apylinkes. Gyvenimas Nyderlanduose daugeliui buvo puikus etapas, gyvenimas svajonėse, bet kažkas visada pasuka atgal. Lietuva vėl šaukia, o aš čia tam, kad papasakotų, kaip tą sugrįžimą padaryti sklandžiu. Žinoma, gali būti, kad perkėlimas gyventi į Lietuvą iš Olandijos lengvai atrodo tik sąvokoje, tačiau su geru planu viskas tampa įmanoma net ir be didelio streso.

Kai pradedu kalbėti su klientais, dažniausiai išgirstu vieną tą patį: „O, olandai taip tvarkingi, viskas turėtų būti paprasta“. Taip, jų sistemos veikia kaip laikrodis, bet kai reikia sujungti dvi skirtingas teisines sistemas, muitines ir tiesiog fizinį daiktų judėjimą, be patirties gali užkliūti. Esu matęs, kaip žmonės bando taupyti ant dėžių ir paskui gailestis, kai paduodamas servizas suskyla. Todėl šiame straipsnyje neapsiriboš sausomis instrukcijomis – pasakysiu taip, kaip kalbėčiau su draugu prie kavos puodelio, tik su daugiau profesionalių patarimų.

Svarbu suprasti, kad logistika – tai tik pusė darbo. Kita pusė – tai jūsų ramybė. Jei žinote, kas laukia priekyje, kelias tampa trumpesnis. Taigi, leiskite su jumis pasidalyti tuo, ką esu išmokęs per tūkstančius nuvažiuotų kilometrų tarp Šiaurės jūros ir Baltijos.

Kaip organizuojamas patogus kelias namo

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Viskas priklauso nuo to, ką tiksliai reikia vežti, tačiau standartinis krovininis automobilis su keliomis dėžėmis ir baldais iš Amsterdamo ar Eindhoveno iki Vilniaus važiuoja apie dvi paras. Tačiau jei kalbame apie pilną butą, reikia numatyti laiką pakavimui, kuris gali užtrukti vieną ar dvi dienas, ir patį iškrovimą Lietuvoje. Paprastai nuo tada, kai pasirašome sutartį, iki tada, kai paskutinis stalas atsiduria jūsų naujame virtuvės kampe, praeina nuo savaitės iki dviejų, priklausomai nuo grafiko.

Ar jums patys reikės pakuoti dėžes?

Galite, jei norite taupyti, bet aš visada patariu bent jau brangiausius daiktus, tokius kaip elektronika ar porcelianas, pavesti mums. Mūsų komanda turi specialų popierių ir burbuliukų plėvelę, kurios ne visada įsigyjamos paprastose parduotuvėse. Kartais žmonės sako, kad „pakuos patys“, o paskui, kai atkeliauja į Lietuvą, pasirodo, kad vyno taurės suskaldytos, nes buvo įdėtos per daug kartų į vieną dėžę be užpildo.

Kaip elgiamasi su olandiškais laiptais ir siaurais gatvelėmis?

Tai tikras košmaras, jeigu neturi patirties, ypač senamiestyje, pavyzdžiui, Amsterdame ar Leidene. Olandiški namai dažnai turi stačius, sukamus laiptus, pro kuriuos neįmanoma pralosti standartinio sofos. Mes dažnai turime naudoti keltuvus pro langus arba išmontuoti baldus dar aikštelėje. Vieną kartą teko išmontuoti pianiną penktame aukšte, nes į liftą jis neįlėjo, o laiptai buvo per siaurai. Tokių situacijų išvengti tiesiog neįmanoma be specialios įrangos.

Ar galima vežti maisto produktus atgal?

Taip, bet čia reikia būti labai atsargiam ir žinoti muitinės taisykles. Asmeniniam naudojimui galite vežti įprastus maisto produktus, bet ne mėsą, pieno produktus ar kiaušinius iš trečiųjų šalių (nors ES taisyklės šiuo atžvilgiu griežtos, tarp ES valstybių ribos mažesnės, bet vis tiek reikia žiūrėti į kiekį). Esu matęs, kaip žmonės bandė vežti pusę rūsio olandiškų sūrių, o muitininkai juos prašė mokėti mokesčius arba pasiūlė suvalgyti vietoje (juokauju, bet beveik tiesa). Geriau nebandyti vežti dešimtų kilogramų kruopų – neverta pyktis dėl to už keletą eurų.

Biurokratija, dokumentai ir kainos

Kiek tai viskas kainuoja ir nuo ko priklauso kaina?

Nėra vienos kainos, nes kiekvienas perkėlimas gyventi į Lietuvą iš Olandijos lengvai tampa tik tada, kai tiksliai žinome, kiek turite daiktų. Skaičiuojame pagal taip vadinamus „kubinius metrus“ (m³). Mažam 1kamb. butui tai gali būti apie 10–15 m³ ir kainuoti apie 1000–1500 eurų, o pilnam namui su garažu – 50 m³ ir daugiau, kainuoja jau virš 4000 eurų. Taip pat įtakos turi distancija – jei gyvenate netoli Vokietijos sienos, bus pigiau nei iš Fryzijos salos.

Kas tas TMF-7 deklaracija ir ar ji būtina?

Jei grįžtate gyventi į Lietuvą ilgam laikui (ir galite tai įrodyti, pvz., darbo sutartimi ar deklaracija), jums nereikia mokėti PVM ir muito už perkeltus turtus. TMF-7 forma – tai prašymas muitinei suteikti atleidimą. Beje, tai viena svarbiausių formų, apie kurią dažnai pamirštama. Užpildžiau jų šimtus, ir jei padarysite klaidą, gali tekti mokėti mokesčius už seną dviratį ar komodą, nors jums jis priklauso jau dešimt metų.

Ar reikia drausti krovinią?

Stipriai rekomenduoju, nors įstatymai neprivalo. Mūsų atsakomybės draudimas paprastai apima 3–5 eurų už kilogramą, jei įvyksta incidentas. Bet tarkime, vežate brangų paveikslą ar vintage rožinę pianiną – tuomet verta pasidomėti papildomu draudimu. Vieną kartą vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti Varšuvoje, ir viena dėžė su servizu nukrito. Dėl draudimo klientas gavo pinigus naujam pirkti ir nebuvo liūdnas.

Kaip su automobiliu? Ar galima jį vežti su savimi?

Taip, automobilį galima vežti kaip asmeninį turtą be muito, jei jis jums priklauso ne mažiau kaip 6 mėnesių prieš išvykstant iš Olandijos. Tačiau čia yra vienas „gudrybės“ momentas: kai atvykstate į Lietuvą, turite 10 dienų jį užregistruoti. Daugelis Olandijoje nupirka naudotus „BMW“ ar „Audi“ ir nori juos atvežti čia. Atsimenu vieną atvejį, kai klientas nepastebėjo, kad automobilio techninė apžiūra Olandijoje baigėsi prieš mėnesį, tai Lietuvoje teko važiuoti tiesiai į techninę apžiūrą, o ne namo.

Kas dėl gyvūnų? Ar juos įmanoma pervežti?

Žinoma, gyvūnai – tai šeimos nariai, ne kroviniys. Reikia, kad jie būtų su mikročipu, turėtų Europos gyvūnų pasą ir paskutinius 21 dienas prieš išvykstant būtų paskiepyti pasiutligės. Esu matęs, kaip žmonės sėdo į keleivinį automobilį su šunimi ir važiuodavo kartu su kroviniu – tai dažniausiai geriausia, nes gyvūnas jaučiasi ramiau, kai šalia yra savininkas, o ne svetimas vairuotojas gale sunkvežimio.

Smulkmenos, kurios nulemia sėkmę

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus?

Tai klasikinis klausimas. Olandijoje baldai dažnai būna didesni ir masyvesni, o Lietuvoje butai mažesni, ypač senos statybos. Prieš veždami didelę „IKEA“ spintą, pamatuokite, ar ji įlės per jūsų duris Vilniuje. Aš dažnai sakau: jei baldas yra brangus, šeimos relicvija ar kokybiškas „Design“ gaminys – vežkite. Jei tai paprasta spinta, kuri kainuoja 50 eurų, pervežimas gali kainuoti brangiau nei pati spinta, geriau ją palikti arba parduoti „Marktplaats“.

Kas dėl augalų? Ar juos leidžia įvežti?

Tai ypač jautri tema. Jei turite kelių augalų, tai dažniausiai ne problema, jei jie turi fitosanitarinį pažymėjimą (galite gauti Olandijos gamtosaugos tarnyboje). Bet aš asmeniškai nerekomenduoju vežti didelių, retų rūšių kolekcijų be tikrinimo, nes muitinė gali juos konfiskuoti dėl kenkėjų rizikos. Vieną kartą teko matyti, kaip liūdnai moteris atsisveikino su savo mėgstama palmę, nes dokumentai buvo neteisingi.

Kas daryti, jei Lietuvoje dar nėra būsto?

Nerūpinkitės, tai dažna situacija. Mes galime laikinai padėti daiktus mūsų sandėlyje Vilniuje arba Kaune. Tai suteikia laiko rasti tinkamą butą ar namą ramiausia ritmu, nevaržomai. Sandėliavimas paprastai kainuoja nedaug, palyginti su tuo ramumu, kai žinote, kad jūsų dalykai saugūs, o jūs galite gyventi laikinai pas draugus ar nuomotis butą be spintų ir dėžių po kojomis.

Išvada

Per šiuos dvidešimt metų supratau vieną pagrindinę dalyką – perkėlimas nėra tik apie fizinius daiktus, tai apie psichologinį perėjimą iš vieno gyvenimo etapo į kitą. Nors dažnai girdime istorijas apie rūpesčius su muitinėmis ar sugedusiais baldais, profesionalus požiūris viską išsprendžia. Perkėlimas gyventi į Lietuvą iš Olandijos lengvai tampa realiu tada, kai pasitikite logistika ir iš anksto suprantate taisykles. Niekada nebijokite klausti specialistų, net jei klausimas atrodo kvailas – geriau paklausti apie dėžių tipus nei vėliau rinkti suskaldytus atsiminimus.