Per kiek laiko pristatomi daiktai iš Olandijos Lietuvon? Eksperto Išsamus Vadovas

Tarptautinės prekybos plėtra ir elektroninės komercijos (e-commerce) augimas paskatino tai, kad krovinių pervežimai tarp šalių tapo kasdieniu reiškiniu. Vienas populiariausių maršrutų, susiformavusių per pastaruosius dešimtmečius, yra ryšys tarp Olandijos (Nyderlandų) ir Lietuvos. Kaip žmogus, kuris pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimties metų, galiu pasakyti tikrai viena: šis maršrutas yra vienas geriausiai masteringuotų, tačiau vis tiek kelia daug klausimų tiems, kurie tik pradeda savo veiklą arba pirmą kartą užsako prekes iš Vakarų Europos.

Dažniausiai pasitaikantis klausimas, kurį girdimu iš savo klientų, yra elementarus, tačiau labai svarbus: „Per kiek laiko mano daiktai nuvyks iš Olandijos iki Lietuvos?“ Atsakymas nėra vienas žodis. Jis priklauso nuo daugybės veiksnių – nuo to, ką pervežiame, iki to, kaip tvarkomi dokumentai. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu visas smulkmenas, kad jūs galėtumėte tiksliai suplanuoti savo verslo ar asmeninių reikalų logistiką.

Svarbu suprasti, kad Olandija yra logistikos centras. Ten įsikūrę didžiausių pasaulio prekybos tinklų sandėliai, o Rotterdamas yra vienas didžiausių uostų pasaulyje. Tai reiškia, kad keliai iš ten yra gerai išvystyti, tačiau intensyvus eismas gali daryti savo įtaką. Tuo tarpu Lietuva, būdama strategiškai patogioje vietoje, tarnauja kaip vartai į Baltijos šalis. Atstumas tarp šių šalių nėra milžiniškas, tačiau logistika – ne tik geografija.

Tolesnėje tekste mes išanalizuosime standartinius pristatymo terminus, įtakos veiksnius ir atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų lūkesčiai būtų realūs, o procesas – sklandžus.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie krovinių gabenimą iš Olandijos

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kuruos man teko girdėti daugiausiai kartų per savo karjerą. Jie padės jums suprasti ne tik „kiek“, bet ir „kodėl“.

1. Koks yra vidutinis krovinių pristatymo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Esu kalbėjęs su tūkstančiais klientų, ir dažniausiai juos domina „auksinis vidurkis“. Atsižvelgiant į mano ilgą patirtį, galiu teigti, kad standartinis dalinio krovinio (LTL – Less than Truckload) pristatymas iš Olandijos į Lietuvą užtrunka nuo 2 iki 4 darbo dienų. Jei kalbame apie pilną sunkvežimio krovinią (FTL – Full Truckload), kuris važiuoja tiesiai be sustojimų tarpinėse tranšavimo vietose, tai laikas gali sutrumpėti iki 1–2 dienų, tačiau tai priklauso nuo vairuotojo darbo laiko apribojimų.

Reikia atsiminti, kad „darbo diena“ logistikoje nėra tas pats, kas kalendorinė diena. Jei užsakymą pateikiate ketvirtadienį vakare, krovinys gali būti paimtas tik penktadienį, o savaitgalis (jei neplanuojamas ekspresinis reisas) pristatymo laiką nulems iki pirmadienio ar antradienio. Todėl visada verta kreipti dėmesį į tai, kada krovinys fiziškai pasiekia siuntėją (Olandijoje), o ne tik tada, kai jūs pasirašote sutartį.

2. Kiek trunka krovinių surinkimas (konsolidacija) Olandijos sandėliuose prieš išvykstant į Lietuvą?

Tai vienas svarbiausių dalykų, dėl kurio kyla nesusipratimų. Daugelis klientų mano, kad kai tik prekės pasiekia sandėlį Olandijoje, sunkvežimis išvažiuoja iš karto. Tačiau realybėje yra procesas, vadinamas konsolidacija. Jei renkate dalinį krovinią (pavyzdžiui, kelis palette arba mažesnes siuntas), logistikos kompanija laukia, kol sunkvežimis bus užpildytas arba kol bus surinktas pakankamas kiekis prekių vienam maršrutui.

Įprasta konsolidacija Olandijos hubuose (pvz., netoli Roterdamo ar Venlo) trunka nuo 1 iki 2 dienų. Tai reiškia, kad net jei atstumas yra toks, kad galėtum nuvažiuoti per 24 valandas, faktinis pristatymo terminas virsta į 3–4 dienas dėl šio laukimo. Esu matęs, kaip klientai nusivilia, kai nenuspėja šioiko laiko rezervo. Jei jums skubama, visada reikia klausti apie „direct“ arba „express“ variantus, kurie praleidžia konsolidacijos etapą.

3. Ar keliaujant per Vokietiją ir Lenkiją (Via Baltica) įvyksta didelių uždelčimų?

Maršrutas iš Olandijos į Lietuvą beveik visada eina per Vokietiją ir Lenkiją, naudojant garsiąją „Via Baltica“ magistralę. Per dvidešimt metų aš mačiau, kaip šie keliai pasikeitė. Vokietijoje keliai yra puikūs, tačiau ten yra vienas didelis „butelio kaklis“ – automobilių eismo gūsiai ir dažni statybų darbai (Baustellen). Lenkijoje situacija pastaraisiais metais gerokai pagerėjo dėl greitkelių plėtros, tačiau A2 autostradoje dar galima susidurti su eismo spūstimis, ypač prie Varšuvos arba pasienio su Lietuva.

Taip pat būtina atsiminti vairuotojų poilsio režimus. Nors atstumas yra apie 1600–1800 km, vairuotojas privalo laikytis socialinių normų. Jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės. Todėl net ir greičiausias reisas reikalauja bent vienos nakvynės kelyje. Tai natūraliai uždelsta pristatymą maždaug per 10–12 valandų. Taigi, nors techninis važiavimo laikas gali būti 18–20 valandų, su poilsiais ir galimais spūstimis, tai visada užtrunka ilgiau.

4. Ar reikia atlikti muito procedūras, nes abi šalys yra ES narių?

Tai puikus klausimas, dažnai keliąs tiems, kurie perka iš ES šalių pirmą kartą. Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narių ir įeina į Bendrąją rinką, muchinių pasienio kontrolės (tiek paprastų keleivių, tiek krovinių) nėra. Sieną kerta tiesioginiu režimu be sustojimų dokumentų tikrinimui. Tai labai pagreitina procesą.

Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Nėra muito, bet yra PVM (mokestis pridėtai vertei) ir galimas akcizų skirtumas. Nors tai neleidžia uždelsti fizinio krovinio patikrinimo sienoje, dokumentinis tvarkymas turi būti idealus. Jei trūksta VAD mokesčio (Import VAT) arba kitų reikiamų deklaracijų, krovinys gali būti sulaikytas jau Lietuvoje. Tačiau pačioje sienoje, kai važiuojate iš Olandijos, jūsų dažniausiai niekas nesustoja. Tai didelis pranašumas palyginti su pervežimais iš Jungtinės Karalystės ar Šveicarijos.

5. Kaip metų laikas ar oro sąlygos veikia pristatymo laiką?

Dirbdamas šioje srityje tiek metų, esu išmokęs gerbti orą. Žiema yra sunkiausias laikotarpis krovinių pervežimams šiuo maršrutu. Nors Olandijoje oras dažniausiai yra švelnus, keliams įpusėjus Vokietijai ir ypač Lenkijai bei Lietuvai, sąlygos gali pasikeisti stačiai. Sniegas, šlapdriba, ledas ant „Via Balticos“ gali priversti vairuotojus važiuoti lėčiau nei nustatyta greičio riba.

Be to, žieminėmis dienomis diena yra trumpesnė. Vairuotojai turi daugiau poilsio laiko tamsiuoju paros metu, o sunkvežimiai su šaldytuvais gali reikalauoti daugiau degalų dėl papildomo šildymo. Vasarą problemų kelia dažnai ne oras, o karščio metu vykstantys kelių remonto darbai, kurie sukuria milžiniškas eismo spūstis. Ypatingai dažnai tai pasitaiko Vokietijoje. Taigi, pavasario ir rudens pradžia paprastai yra stabiliausi laikotarpiai užtikrinti greičiausią pristatymą.

6. Kuo skiriasi ekspresinis pervežimas nuo standartinio?

Klientai dažnai klausia: „Argi negalima padaryti greičiau?“. Galima, bet už tai reikia sumokėti. Standartinis pervežimas yra „ekonominis“. Jis remiasi tuo, that sunkvežimis veža kuo daugiau krovinių vienu metu, o terminai yra lankstesni.

Ekspresinis pervežimas (Express) veikia visiškai kitu principu. Jums yra skiriamas atskiras sunkvežimis arba mažas krovininis automobilis (pvz., 3,5 tons arba sprinter tipo), kuris veža tik jūsų siuntą. Jis nevažiuoja į konsolidacijos sandėlius. Jis išvažiuoja iš Olandijos tiesiai į Lietuvą. Tokiu atveju pristatymas gali įvykti per 24–48 valandas, priklausomai nuo to, kada paimamas krovinys. Tačiau šie paslaugos kaina gali būti 3–5 kartus didesnė. Tai vertina tada, kai stovi gamybos linija arba trūksta kritiškai svarbių detalių.

7. Ar įtaka turi krovinio dydis ar svoris?

Tiesiogiai – ne. 1 paletės ar 20 paletij krovinys, važiuojantis tame pačiame sunkvežimyje, atvyks tuo pačiu metu. Tačiau netiesiogiai – taip. Jei krovinys yra ypatingai sunkus (pvz., viršijantis 24 tonas arba viena vienetai sverianti daugiau nei kelios tonos), gali reikėti specialios technikos arba leidimų, kas sustabdys transportą.

Taip pat, jei krovinys yra „nestandartinis“ (ilgos, platus siuntos), gali reikėti lydinčio transporto. Tačiau 95% atvejų, kai kalbame apie prekes iš Olandijos (buitinė technika, statybinės medžiagos, baldai, maisto produktai), svoris ir dydis nekeičia pristatymo trukmės, jei jie telpa į standartinę sunkvežimio priekabą (13,6 m ilgio). Čia svarbiau yra tai, kaip krovinys supakuotas – ar jis užtikrintai padėtas ant paletės, kad nenukristų važiuojant.

8. Kas nutinka, jei vairuotojas negali rasti pristatymo vietos Lietuvoje?

Tai atrodo kaip smulkmena, bet mano patirtis rodo, kad tai viena dažniausių uždelčių priežasčių, kurią sunku numatyti Olandijoje. GPS navigacijos sistemos nėra visados tikslios, ypač Lietuvos kaimo vietovėse, kur gatvių numeracija gali būti chaotiška, arba tiesiog nėra pažymėtos privažiavimo vietos dideliems sunkvežimiams.

Jei vairuotojas atvyksta į adresą ir negali privažiuoti (pvz., per žemas arba per siauras vartas, arba nėra kur apsukti 18 metrų ilgio mašinai), jis praranda daug laiko ieškodamas vietos parkavimui ir bandydamas susisiekti su gavėju. Kartos tai užtrunka kelias valandas, o kartais – ir visą dieną. Todėl, kaip ekspertas, visada patariu savo klientams iš anksto pasidomėti ar sunkvežimis gali privažiuoti prie jų sandėlio ar namų, ir jei ne – susitarti dėl išsikrovimo kitur (pavyzdžiui, netoliese esančioje aikštelėje).

9. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo, kad sužinotume, kur jis yra. Dabar situacija pasikeitė 180 laipsnių. Profesionalios logistikos kompanijos siūlo „Tracking“ sistemos. Jums suteikiamas unikalus numeris (paprastai tai siuntos numeris arba CMR kopija), kurį įvedę į svetainę matote, kur yra jūsų krovinys.

Tačiau būkite atidūs: duomenys gali būti atnaujinami su nedideliu uždelsimu (pavyzdžiui, kai vairuotojas važiuoja per miestus, kur prasta mobiliojo ryšio kokybė, pavyzdžiui, Vokietijos miškuose arba tam tikrose vietovėse Lenkijoje). Nepaisant to, technologijos leidžia numatyti atvykimo laiką su nukrypimu ne daugiau kaip poros valandų. Tai leidžia jums geriau planuoti savo darbuotojų laiką iškrovimui.

10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuoti. Per savo karjerą esu matęs, kad dažniausiai vėlavimai yra nedideli – nuo kelias valandų iki vienos dienos. Pirmasis žingsnis yra susisiekti su savo logistikos brokeriu arba pervežėju. Profesionalios kompanijos žino, kas vyksta, prieš jūsų skambutį.

Jei vėlavimas yra ilgesnis nei 3 dienos be paaiškinimo, tuomet reikia imtis griežtesnių veiksmų – tikrinti CMR draudimą ir galimas kompensacijas. Tačiau dažniausiai priežastys yra objektyvios: techninės sunkvežimio gedimai, blogos oro sąlygos arba eismo įvykiai. Būtinai pasidarykite rezervą savo planuose, ypač jei pervežate prekes, kurios yra būtinos jums tam tikrą datą. GeriauManyti, kad krovinys atvyks po 4 dienų, ir gauti jį po 3, nei laukti po 2 ir gauti po 5.

Išvada

Pervežimų sritis yra sudėtingas mechanizmas, kur kiekviena detalė turi savo vaidmenį. Atsakydamas į pagrindinį klausimą – per kiek laiko pristatomi daiktai iš Olandijos Lietuvon – visada pasakyčiau: planuokite pagal „saugų“ variantą, t. y. 3–4 darbo dienas daliniams kroviniams ir 1–2 dienas pilniems sunkvežimiams.

Mano daugiau kaip dvidešimt metų patirtis moko, kad kliūtys neišvengiamos. Tai gali būti tiesioginis eismo įvykis A2 autostradoje Lenkijoje arba pavėluotas krovinio įkėlimas Olandijos sandėlyje. Tačiau tinkamas pasiruošimas ir supratimas, kaip veikia šis procesas, leis jums išvengti nereikalingo streso ir spręsti verslo problemas efektyviai.

Rinkdamiesi pervežėją, neretai vertėkite ne tik pagal kainą, bet ir pagal patikimumą bei komunikaciją. Pigus pervežimas, kuris vėluoja savaitę, kainuos daugiau nei brangesnis, bet punktualus. Tikimės, kad šis straipsnis padės jums tapti labiau informuotiems ir leis lengviau planuoti savo logistikos maršrutus tarp Olandijos ir Lietuvos. Sėkmės jūsų versle ir sandėriuose!