Per kiek laiko pervežami daiktai į Lietuvą iš Olandijos? Eksperto Išsamus Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, tenka susidurti su vienu dažniausiai pasikartojančiu klausimu, kurį užduoda tiek didieji prekybos centrai, tiek maži verslininkai, ir netgi asmenys, kuriantys namus iš naujo ar siunčiantys dovanas artimiesiems. Šis klausimas skamba taip: „Kiek laiko užtruks mano siunta atvykti iš Olandijos į Lietuvą?“ Atsakymas, kaip tai dažnai būna logistikoje, nėra vienareikšmis. Jis priklauso nuo begalės veiksnių, kurie, atrodytų, nėra susiję tiesiogiai, tačiau lemia galutinį rezultatą.

Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia patirtimi, kad paaiškinčiau ne tik sausus skaičius, bet ir tas smulkmenas, kurios dažnai lieka užmirštos, tačiau lemia, ar jūsų krovinys pasieks paskirties vietą laiku, ar vėluos dvi dienas. Olandija (Nyderlandai) yra vienas iš artimiausių ir pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Geografiškai šalys yra gan netoliese, tačiau logistinis atstumas ir laikas gali svyruoti drastiškai. Norint suprasti procesą, reikia pažvelgti giliau į pervežimo mechanizmus, maršruto ypatumus ir pačios transporto pramonės realijas.

Standartiškai, kai kalbame apie krovinių pervežimą šiuo maršrutu, mes remiamės vidutiniais statistiniais duomenimis. Tačiau „vidutinis“ logistikoje yra pavojingas žodis. Vienam klientui siunta iš Amsterdamo į Vilnių gali atvykti per 48 valandas, o kitam, siunčiančiam krovinius iš pietinės Olandijos regionų, teks laukti ilgiau dėl papildomų priežasčių. Štai čia ir prasideda tas skirtumas tarp teorinio laiko ir realios patirties. Mes išnagrinėsime visus aspektus – nuo standartinio tentinio transporto iki ekspresinių siuntų, kad jūs galėtumėte tiksliai planuoti savo verslo ar asmeninius reikalus.

Svarbu paminėti, kad Olandija yra unikali šalis dėl savo infrastruktūros. Tai vienas tankiausiai užstatytų ir labiausiai urbanizuotų regionų Europoje, kurioje vystoma ne tik žemės ūkis, bet ir aukštos technologijos pramonė. Be to, Roterdamo uostas yra vartai į Europą, kas sukuria ypatingą eismo intensyvumą. Visos šios aplinkybės daro įtaką tai, kaip greitai gali judėti krovinių automobiliai. Todėl, norint sužinoti tikslią laiko prognozę, reikia ne tik pažiūrėti į žemėlapį, bet ir įvertinti dabartinę situaciją keliuose, uostuose bei sandėliuose.

Šiame straipsnyje aš padalinsiu savo žinias su jumis, kad jūs nebegalvotumėte „kaip aš galiu tai numatyti?“, o žinotumėte, kas tiksliai lemia jūsų siuntos greitį. Mes aptarsime standartines terminijas, maršruto iššūkius, dokumentacijos reikšmę ir, svarbiausia, kaip išvengti nereikalingų vėlavimų. Tai ne tik teorinis vadovas, tai praktinis įrankis, susiformuotas per daugelį metų praleistų vairuotojo kabinoje, dispečerio centre ir sandėliuose.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Koks yra įprastas krovinių pervežimo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite, tačiau ačiuojant apie standartinį tentinį transportą (FTL – Full Truck Load), kai automobilis yra pilnai užkrautas jūsų arba vieno kliento kroviniu, standartinis laikas svyruoja nuo 2 iki 3 dienų. Tai yra etalonas, kurį mes naudojame savo planuose.

Paaiškinkime detalesniais bruožais. Jei krovinių automobilis pasiima krovinią pirmadienį ryte, pavyzdžiui, Eindhovene ar netoli Roterdamo, jis turi realias galimybes pasiekti Lietuvą jau antradienio vėlų vakarą arba trečiadienio ryte. Tačiau tai idealus scenarijus. Jis numato, kad vairuotojas nenuvyla, nėra techninių trūkių, o krovinys yra paruoštas laiku (taip vadinamas „ready time“). Jei pasiėmimas vyksta popietę, tada skaičiuojame, kad pirmoji diena eina važiavimui iki Vokietijos arba Lenkijos sienos, o galutinė atvykimo data nusistumo į trečiąją dieną.

Verta paminėti, kad šios 2–3 dienos yra vairavimo laikas. Jis neįeina į tai, kiek laiko užtrunka pakrovimas ar iškrovimas. Profesionalioje logistikoje mes atskiriam „tranzito laiką“ (nuo išvežimo iki pristatymo) ir „apdorojimo laiką“. Dažnai klientai suklaidinami, manydami, kad tą pačią dieną, kai užsakymas padarytas, krovinys jau važiuoja. Taip nebus, jei krovinys turi būti surinktas sandėlyje. Taigi, planuokite savo procesus taip, kad nuo užsakymo patvirtinimo iki pristatymo praeitų mažiausiai 3–4 darbo dienos, jei norite būti tikri.

2. Kodėl kartą siunta atvyksta per 2 dienas, o kartą užtrunka 5 ar daugiau?

Tai vienas labiausiai erzinančių dalykų klientams, tačiau logistikos požiūriu tai natūralu. Skirtumas dažniausiai kyla dėl dviejų pagrindinių veiksnių: krovinio surinkimo grupės (LTL – Less than Truck Load) arba vairuotojo darbo laiko apribojimų.

Jei jūs siunčiate nedidelę partiją, pavyzdžiui, 4 europaletes (kurių bendras tūris užima tik mažą dalį sunkvežimio), logistikos kompanija negali siųsti pilno automobilio tik dėl jūsų. Tokiu atveju krovinys yra dedamas į grupinę siuntą. Automobilis važiuoja po Olandiją, renka krovinius iš 5, 10 ar net 15 skirtingų siuntėjų. Šis procesas, vadinamas „konsolidacija“, gali užtrukti 1–2 dienas prieš išvykstant. Todėl LTL siuntoms terminas dažnai yra 4–6 darbo dienos.

Kitas dažnas vėlavimo priežastis yra vairuotojų poilsis. Reglamentai griežtai riboja vairuotojo vairavimo laiką – jis gali vairuoti tik 4,5 valandas be 45 minučių pertraukos, o per parą gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10). Atstumas nuo Olandijos iki Lietuvos yra apie 1500–1700 km. Tai reiškia, kad vairuotojas negali nuvažiuoti šio atstumo viena diena be pertraukų, o dažnai jam reikia ir 45 minučių dienos poilsio. Jei kelionė prasideda vėlai, vairuotojas gali tekti pristabdyti automobilį poilsio aikštelėje, kas prailgina kelionę. Be to, jei atvykstą prie iškrovimo vietos penktadienio vakare, o Lietuvoje sandėliai nedirba šeštadieniais, siunta „užstrigs“ iki pirmadienio, net jei fiziškai buvo mieste anksčiau.

3. Koks maršrutas yra naudojamas ir kaip jis veikia greitį?

Dauguma krovinių iš Olandijos į Lietuvą važiuoja per Vokietiją ir Lenkiją. Tai trumpiausias ir efektyviausias maršrutas. Tačiau būtent šis maršrutas yra vienas „tinginiausių“ Europoje dėl eismo intensyvumo.

Keliaujant per Vokietiją (ypač per Riūro sritį arba netoli Hanoverio), mes dažnai susiduriame su didžiulėmis spūstimis („Staus“). Vokietijos automagistralės (Autobahn) yra nemokamos, todėl jose juda ne tik sunkvežimiai, bet ir milijonai lengvųjų automobilių. Vienas avarinis atvejis arba remonto darbai gali sustabdyti eismą valandoms. Mano patirtimi, net 2–3 valandų spūstis Vokietijoje gali visiškai sujaukti pristatymo grafiką, perkeldant jį į kitą dieną.

Keliaujant toliau per Lenkiją, situacija šiek tiek pasikeičia. Nors A2 autostrada (S2 prie Varšuvos) yra gerai įrengta, tačiau vietinės kryptys arba darbai ant kelio taip pat gali sukelti delsas. Be to, Lenkijoje yra daug radarų ir griežtesnis greičio kontrolė sunkvežimiams (daugelyje vietų greitis ribojamas iki 60 arba 70 km/h), kas lėtina vidutinį greitį. Todėl, nors atstumas atrodo „pavojingai trumpas“, realus laikas kelyje visada yra ilgesnis nei paprastas atstumo padalijimas iš 90 km/h.

4. Ar greičiau važiuoti keltu iš Kyl į Klaipėda?

Tai labai geras klausimas, dažnai kylančios diskusijos tema. Teoriškai atrodo, kad keltu būtų greičiau, nes vairuotojas gali pailsėti plaukdamas jūra, o automobilis nenaudoja kelių. Tačiau praktikoje tai nebūtinai taip.

Keltų maršrutas (iš Vokietijos šiaurės, pvz., iš Kylio arba Travemiundės į Klaipėdą) turi savo niuansų. Pirma, reikia nuvažiuoti iki uosto Vokietijoje, kuris gali būti toliau nei įprastas maršrutas pro Lenkiją. Antra, keltų tvarkaraščiai nėra lankstūs – jie plaukia, pavyzdžiui, tik kartą per dieną arba kas antrą dieną. Jei vairuotojas pavėluoja 15 minučių į uostą, jis gali praleisti keltą ir laukti 20 valandų iki kito.

Be to, keltas yra brangesnis būdas, todėl jis dažniau naudojamas tik tada, kai būtina išvengti Lenkijos arba kai yra per didelė spūstis Vokietijoje. Standartiniais atvejais, kai reikia greito pristatymo 2–3 dienų bėgyje, sausumos maršrutas per Lenkiją dažniausiai yra patikimesnis ir greitesnis, nes jame nėra „tvirtų“ išvykimo laikų, kaip keltuose. Tačiau žiemos metu, kai keliai gali būti paslidūs, keltas gali tapti geriausiu garantu, kad krovinys atvyks saugiai ir be didelių vėlavimų dėl oro sąlygų.

5. Kaip veikia muitinė, kadangi abi šalys yra ES narės?

Nors Olandija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, tai nereiškia, kad vairuotojas gali važiuoti be sustojimų ar dokumentų patikrinimų. Muitinės procedūros yra svarbios, nors ir paprastesnė nei su trečiosiomis šalimis.

Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis ir prekių SF (invoice). Nors sienos tarp ES šalių netvirtos (tik virtualios), nacionalinės muitinės institucijos (pvz., Lietuvos muitinė) turi teisę sustabdyti sunkvežimį bet kurioje vietoje šalies viduje ir patikrinti krovinių atitiktį dokumentams.

Jeigu dokumentuose yra klaidų, net jei ir nedidelių (pvz., neteisingai nurodytas prekės kodas HS kodas arba svorio skirtumas), krovinys gali būti sulaikytas tol, kol situacija neišsiaiškinama. Tai gali užtrukti nuo keleto valandų iki keleto dienų. Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų kyla ne iš pačios muitinės, o iš netinkamai parengtų dokumentų siuntėjo pusėje Olandijoje. Todėl, norint užtikrinti greitą pervežimą, būtina, kad tiekėjas Olandijoje būtų labai tikslus užpildydamas eksporto dokumentus. Be to, jei prekės yra pavojingos (ADR), tabako arba alkoholio produktai, jose taikomi papildomi reglamentai ir kontrolė, kas gali šiek tiek prailginti pristatymo laiką.

6. Ar galima užsisakyti ekspresinį pervežimą ir kiek tai kainuoja laiko atžvilgiu?

Žinoma, ekspresinis pervežimas yra galimybė, ir tai yra tais atvejais, kai laikas yra svarbiau nei pinigai. Ekspresas dažniausiai reiškia, kad jums skiriamas atskiras automobilis, kuris važiuoja tiesiai į paskirties vietą be jokių sustojimų tarpiniuose terminaluose.

Tokiu atveju laikas gali būti sutrumpintas iki 24–36 valandų. Tai reiškia, kad jei užsakymas priimtas ryte, automobilis gali pasiekti Lietuvą jau kitą dieną. Tačiau čia yra savotiškas „magiškas ratas“. Norint pasiekti tokią greitį, reikalingi du vairuotojai viename automobilyje. Vienas vairuotojas tiesiog fiziškai negali nuvažiuoti 1500 km legaliai per 24 valandas. Jei važiuoja vienas vairuotojas, jis privalo padaryti 45 minučių pertraukas ir 9 valandų poilsio, kas automatiškai prailgina kelionę bent iki 36–40 valandų.

Ekspreso paslauga yra brangi ne tik dėl greičio, bet ir dėl to, kad tu grąžinami tuščiais kilometrais (tuščia kelionė atgal), nes retai kada tenka iš karto rasti krovinį atgal į Olandiją. Tačiau jei stovi gamykla ir trūksta vienos detalės, kad sustabdytų visą konvejerį, tai yra vienintelis logiškas pasirinkimas.

7. Kokios yra pakrovimo ir iškrovimo specifikos ir kaip jos veikia terminą?

Dauguma klientų mano, kad laikas skaičiuojamas tik nuo tada, kai ratas pasuka. Tačiau profesionalioje logistikoje 80 proc. problemų kyla būtent sandėliuose.

Olandijoje labai populiarios yra „paskutinio momento“ (just-in-time) sistemos. Tai reiškia, kad sandėliai dažnai neturi laisvų vietų arba kranų, todėl vairuotojas gali atvykti į sandėlį pagal laiką, tačiau ten praleisti 4–6 valandas laukdamas, kol jį priims. Tai vadinama „laukimo laiku“ (waiting time). Jei vairuotojas praleidžia 4 valandas Olandijos sandėlyje, tai reiškia, kad jis vėluos 4 valandas į Lietuvą. Jei jis atvyksta į Lietuvą po 22:00 val., o sandėlis jau uždarytas, jis privalo laukti iki ryto. Tokios nedidelės delsos sandėliuose suka didžiulius ratą ir gali paversti 2 dienų kelionę į 3 dienų kelionę be jokios kaltės vairuotojo.

Norint išvengti šios problemos, būtina tiksliai suderinti laikus („time slots“) ir užtikrinti, kad krovinys būtų paruoštas. Jei klientas gali padaryti tai, kad krovinys būtų paruoštas iki 11:00 valandos ryte, tai didžiuliai padeda sumažinti bendrą terminą.

8. Kaip metų laikas ir oro sąlygos veikia pervežimo laiką?

Nors atstumas nesikeičia, oro sąlygos turi tiesioginės įtakos. Žiemą Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai vyksta sniego audros arba ledas. Tada greičiai keliuose gali būti ribojami iki 50 km/h arba visiškai sustabdyti eismą.

Be to, sunkvežimiams reikia naudoti žieminę padangų komplektaciją. Jei vairuotojas išvyksta iš Olandijos, kur orai gali būti švelnesni, ir jo tikimasi, kad jis turės žieminę padangą Lenkijoje, o jos nėra – gali būti baudos arba sustabdymas. Vasarą kyla kita problema – karščio bangos. Kai temperatūra viršija 30 laipsnių, vairuotojams taikomi griežtesni poilsio reikalavimai, o kai kuriose šalyse (pvz., Vokietijoje) griežtai stebima, ar krovinys nėra pavojingas (pavyzdžiui, chemikalai, kurie gali reaguoti į karštį).

Taip pat reikia atsižvelgti į jūros uostų darbą, jei naudojamas kombinuotas transportas. Rūsčios jūros („Sturm“) gali atšaukti keltų reisus, kas visiškai sujaukia grafikus. Todėl žiemą visada rekomenduojama planuoti 1 diena ilgesnį rezervą nei vasarą.

9. Ką daryti, jei siunta vėluoja? Kaip sekti krovinius?

Esant dabartinei technologijoms, klientai tikisi matyti savo krovinių judėjimą realiu laiku (kaip taksi programėlėje). Logistikoje tai vis dar dar ne visur įmanoma taip tiksliai, tačiau GPS sekimo sistemos yra standartas.

Jei siunta vėluoja, pirmasis žingsnis yra susisiekti su savo logistikos vadybininku arba pervežėju. Profesionalios kompanijos turi sistemas, kurios rodo automobilio vietą. Dažnai klientai panika, kai pamato, kad automobilis stovi vietoje keletą valandų.