Per kiek laiko perkraustoma iš Olandijos į Lietuvą? Detalus eksperto vertinimas

Tarptautinių krovinių pervežimų pasaulyje, kur laikas – pinigai, o patikimumas – vertinamas auksu, klausimas apie prekių pristatymo trukmę vienoje populiariausių maršrutų kryptyse, t. y. iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą, iškyla kasdien. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbant šioje srityje, esu girdėjęs beveik visus įmanomus scenarijus: nuo „stebuklingų“ pristatymų per 24 valandas iki situacijų, kai krovinys užstringa tarpinėse stotyse savaitę. Norint suprasti realią situaciją ir nenuviliti nei savęs, nei savo klientų, reikia žiūrėti ne tik į žemėlapį ir atstumą kilometrais, bet ir į sudėtingas logistikos grandines, teisinius reglamentus bei praktinius „kelio“ niuansus.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėdamas jums suprasti, kas tik lemia krovinio važiavimo laiką iš Olandijos į Lietuvą, ir ką tiksliai reiškia terminas „pervežimo trukmė“.

Įvadas

Olandija yra vienas iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Tai ne tik gėlių ir sūrio šalis, bet ir milžiniška logistikos širdis, kurioje susikerta tūkstančiai kelių iš viso pasaulio. Didžioji dalis prekių, kurias perkame iš Azijos ar JAV, į Europą atkeliauja būtent per Roterdamo ar Amsterdamo uostus. Todėl maršrutas Olandija–Lietuva yra itint intensyvus, tačiau jo trukmė gali svyruoti labai plačiai.

Dažnai klientai, užsakydami transportą, klausia: „Ar krovinys atvyks rytoj?“ arba „Kodėl reikia laukti trijų dienų, jei vairuotojas gali važiuoti be sustojimų?“ Atsakymas slypi ne vairuotojo greityje, o bendrose taisyklėse ir logistikoje. Atstumas tarp, tarkime, Roterdamo ir Vilniaus yra apie 1700 km. Teoriškai, lengvajam automobiliui tai truktų maždaug 16–17 valandų važiuojant dideliu greičiu. Tačiau sunkvežimis tai ne sportinis automobilis, o jo kelias reguliuojamas griežtais taisyklėmis.

Pirmiausia, svarbu suprasti skirtumą tarp „važiavimo laiko“ ir „pristatymo termino“. Važiavimo laikas – tai tik laikas, praleistas kelyje. Pristatymo terminas apima ir krovinio surinkimą (krovimą), dokumentų tvarkymą, galimas uždelstis prie kraštų, bei iškrovimą paskirties vietoje. Be to, didžiąją įtaką turi tai, kokį pervežimo būdą pasirinksite: dalinį (kai keliauja kelių klientų siuntos viename sunkvežimyje) ar pilną krovinį (kai visas sunkvežimis priklauso jums).

Dirbant šioje srityje ilgai, matai, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys laiką, yra šie: transporto priemonės paruošimas, vairuotojo darbo ir poilsio režimas (tachografo duomenys), kelių eismo sąlygos (ypač Vokietijoje ir Lenkijoje), bei uosto ar sandėlių apkrova. Nors abiejų šalių narystė Europos Sąjungoje ir Schengeno erdvėje gerokai supaprastino procedūras (nereikia ilgiau stovėti pasienio kontrolėje), tai nepadidino greičio automagistralėse. Tiesą sakant, didėjantis transporto srautas vis dažniau sukelia spūstis, kurios yra pagrindinis priešas laiko taupymui.

Toliau straipsnyje pateiksiu atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums sudaryti realų laiko planavimą ir išvengti nereikalingų nervingumo momentų, laukiant siuntos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra vidutinis krovinio pervežimo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis, standartinis pervežimo laikas, kai kalbame apie dalinius krovinius (LTL – Less than Truckload), svyruoja nuo 2 iki 4 darbo dienų. Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL – Full Truckload), kurio kelią maršrutu neįtakoja kiti klientai, laikas gali sutrumpėti iki 1–2 dienų (dažniausiai 48 valandų). Tačiau verta prisiminti, kad šie terminai yra preliminarūs. 2–4 dienų taisyklė susiformavo dėl to, kad logistikos kompanijos turi surinkti pilną mašiną arba suderinti maršrutą taip, kad jis būtų ekonomiškai naudingas. Jei jūsų siunta yra „skubio“ tipo, egzistuoja galimybė atvežti ją per 24 valandas, tačiau tai kainuos gerokai brangiau dėl reikalingo tuščio važiavimo (fervojo) grįžtant.

2. Kodėl dalinis krovinys (LTL) keliauja ilgiau nei pilnas?

Tai vienas pagrindinių nesupratimų šioje srityje. Dalinio krovinio atveju transporto priemonė nėra jūsų nuosavybė tam konkrečiam momentui. Vairuotojas turi pasiimti krovinius iš kelių skirtingų siuntėjų Olandijoje (dažnai juos surinkiant specialiuose terminaluose), o turi juos išpildyti keliems gavėjams Lietuvoje. Reikia laukti, kol bus surinktas „konsolidacinis“ krovinys. Pavyzdžiui, jei mašina turi 20 vietų paletėms, o jūsų užsakymas užima tik 2 vietas, reikia laukti, kol bus surinktos likusios 18. Be to, Lietuvoje vairuotojas turi apvažiuoti prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų, iškraunant kiekvienam klientui. Tai užtrunka žymiai ilgiau nei tiesioginis važiavimas iš taško A į tašką B.

3. Kokios yra pagrindinės delsos priežastys šiame maršrute?

Per dvidešimt metų praktikos galiu pasakyti, kad ne orai yra blogiausias priešas, o žmogiškasis faktorius ir infrastruktūra. Dažniausia delsa kyla dėl ilgų iškrovimų Olandijos sandėliuose. Olandai yra labai disciplinuoti, ir jų sandėlių darbo grafikai yra griežti: jei vairuotojas atvyksta 15 minučių vėlai arba neturi tinkamai parengtų dokumentų (pvz., EXO numerio eksportui), jis gali praleisti visą dieną laukdamas eilėje. Antra pagal svarbą priežastis – spūstys Vokietijoje (A1 autostrada) ir Lenkijoje. Lenkijoje remonto darbai ar avarijos gali sustabdyti eismą valandomis. Trečia priežastis – techninės sunkvežimio problemos, nors patikimi vežėjai jas išvengia reguliariai aptarnaujant techniką.

4. Kaip vairuotojo poilsio laikas įtakoja pristatymą?

Europos Sąjungos reglamentai griežtai reglamentuoja vairuotojų darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės, po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei atstumas yra „tik“ 1700 km, fiziškai vairuotojas negali įveikti šio atstumo greičiau nei per maždaug 20–24 valandas gryno vairavimo laiko. Prie to pridedamos pertraukos. Todėl net ir greičiausias „ekspresinis“ reisas, kai vairuotojas važiuja dviese (keičiasi vairuotojai be ilgo poilsio), užtrunka maždaug 18–20 valandų. O vieno vairuotojo atveju – neabejotinai reikės nakvynės kelyje, kas prailgina kelionę iki maždaug 30–36 valandų.

5. Ar savaitgalis ar šventės turi įtakos pervežimo trukmei?

Žinoma, turi, ir tai labai svarbu planuojant prekybą. Olandijoje dauguma sandėlių ir ekspeditorių dirba pirmadienį–penktadienį, dažnai tik iki 16:00 ar 17:00 valandos. Jei užsakymas pateikiamas penktadienį popietę, krovinys gali būti pakrautas tik pirmadienį ryte. Tai automatiškai nulemia, kad Lietuvoje jis atsiras antradienį arba trečiadienį. Taip pat reikia atsižvelgti į Lietuvos šventes. Jei Lietuvoje yra šventė, o Olandijoje ne, krovinys gali atvykti anksčiau, bet jis niekur neiškrausiamas, kol gavėjo sandėlis atsidarys. Todėl visada rekomenduojama derinti grafikus ir, jei įmanoma, siųsti prekes savaitės pradžioje.

6. Ar reikia manyti dėl muitinės procedūrų, kai vežama iš Olandijos?

Kadangi abi šalys yra ES narės, standartinėms prekėms muitinės kontrolė sienos kirtimo metu nevykdoma (nėra fizinės sienos ir dokumentų tikrinimo pasienio punktuose). Tai žymiai pagreitina procesą. Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos) ir tiesiog perkraunamos Olandijos sandėlyje (t.y., jos nėra „aklintintos“ ES rinkoje), gali reikėti T1 procedūros arba susitarimo dėl galutinio muitinės išregistravimo Lietuvoje. Jei dokumentai bus neteisingai parengti, krovinys gali būti sulaikytas muitinės posto Lietuvoje, tai pridės papildomos dienos (ar daugiau) prie pristatymo termino.

7. Kaip kelių sąlygos, ypač žiemą, veikia transportą?

Olandija – lyguma, ten sniegas pasitaiko retai, o keliai laikomi puikiu būklėje. Tačiau maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją. Vokietijoje, kai pasnigs, greičiai gali būti ribojami iki 60 km/h arba less, o sunkvežimiams gali būti draudžiama važiuoti visai. Lenkijoje kelių dangos būklė vietomis dar tobulinama, o žiemą staigus temperatūros kritimas gali sukelti „ledo kalnelius“. Mano patirtis rodo, kad žiemos sezonu (nuo lapkričio iki kovo) visada reikėtų planuoti 1 dienos atsargą. Geras ekspertas niekada nesuteikia 100 proc. garantijos laikui žiemą, nes gamta nepriklauso nuo logistikos.

8. Kuo skiriasi „ekspresinis“ pervežimas nuo standartinio?

Ekspresinis pervežimas (Express) – tai paslauga, kuria siekiama pristatyti krovinį kuo greičiau, dažnai tą pačią ar kitą dieną. Tokiu atveju sunkvežimis gali būti siunčiamas tuščias (fervoras) pasiimti jūsų krovinią arba jis gali būti įtrauktas į maršrutą be papildomų sustojimų. Čia dažnai važiuoja du vairuotojai, kad nebūtų stabdomas eismas dėl poilsio. Tačiau ši paslauga kainuoja 2–3 kartus brangiau nei standartinė. Ji naudinga, kai stovi gamybos linija arba reikia skubiai užpildyti prekybos vietą, bet kasdieniniam prekių srautui tai ekonomiškai neapsimoka.

9. Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas. Profesionalių pervežėjų ir ekspeditorių sistemos leidžia matyti sunkvežimio vietą GPS pagrindu. Tačiau klientas turi suprasti, kad GPS rodo tik vietą, ne būklę. Gali būti, kad sunkvežimys stovi vietoje valandą, bet tai gali reikšti, kad vairuotojas turi privalomą poilsį arba stovi eilėje prie iškrovimo. Sekimas padeda suprasti, ar krovinys artėja, bet tikrąją padėtį geriau sužino susisiekęs su vadybininku. Esu matęs atvejų, kai GPS sistema „užstringa“ arba rodo neteisingą vietą dėl techninio trikdžio, todėl asmeninis kontaktas visada vertinamas aukščiau.

10. Kaip pasiruošti, kad krovinys atvyktų kuo greičiau?

Greičiausiai priklauso nuo to, kaip gerai parengiami dokumentai ir krovinys. Olandijos sandėliuose labai griežtai tikrinami EXO (eksporto) numeriai, kurie turi būti gauti iš Lietuvos muitinės sistemos EMCS, jei prekės yra su akcizu (alkoholis, degalai, tabakas) arba vykdomos vidinės ES operacijos. Jei vairuotojas atvyksta be šio numerio, jo neįleis. Taip pat svarbu, kad paletės būtų tvarkingai supakuotos ir pažymėtos (etiketės). Jei vairuotojas turi skubiai iškrauti 20 vietų, o paskutinėje vietoje etiketė nuslydusi arba prirašyta neteisingai, jis praleis daug laiko ieškodas tos paletės, o tai uždelgs kitus klientus. Tvarka – pusė sėkmės.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „per kiek laiko perkraustoma iš Olandijos į Lietuvą?“ neturi vieno vienareikšmio atsakymo skaičiais. Tačiau remiantis ilgamečia patirtimi, galime teigti, kad racionalus ir dažniausiai pasitaikantis laikotarpis yra 2–4 darbo dienos. Tai yra „auksinis vidurkis“, leidžiantis suderinti kainą ir greitį.

Jei jums reikalingas greitis, būsite pasirengę sumokėti už ekspresinę transporto priemonę (24–48 val). Jei svarbiausia kaina, planuokite savo sandėlių atsargas taip, kad galėtumėte leisti laukti 3–4 dienas, naudodamiesi dalinio krovinio paslaugomis.

Svarbiausia klientui yra ne tik žinoti skaičių, bet ir suprasti procesus. Užtikrintas pristatymas priklauso ne nuo to, kaip greitai vairuotojas spausdina duobes pėdoms, o nuo to, kaip gerai suorganizuota iš anksto: teisingi dokumentai, supakuotos prekės, realūs lūkesčiai ir pasirinktas patikimas partneris. Logistika – tai ne tik fizinis pervežimas, tai informacijos ir laiko valdymas. Turint omenyje šiuos niuansus, jūsų verslas gali veikti sklandžiai, net kai prekės keliauja šimtus kilometrų per Europą.