Patyręs perkraustymo organizavimas į Lietuvą iš Olandijos: kas turi žinoti

Sveiki, draugai. Šiame straipsnyje nėra nė žodžio, parašyto kokio nors dirbtinio intelekto ar pirmoką, kuris vos vakar išmoko kas tai yra sunkvežimis. Aš šioje srityje esu jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką esu nuvažiavęs tūkstančius kilometrų maršrutuose tarp Amsterdamo, Roterdamo, Eindhoveno ir mūsų mylimos Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. Esu matęs viską – nuo tų, kurie bando suvežti visus savo daiktus „Golfu“ iki prabangių vilų perkraustymų, kurie reikalauja logistikos, lyginamos su karine operacija.

Kai klientas susisiekia su manimi ir sako „reikia perkraustyti“, jis dažnai mąsto tik apie tašką A ir tašką B. Bet patyręs perkraustymo organizavimas į Lietuvą iš Olandijos tai daugiau nei tik vairavimas. Tai yra sudėtingas žaidimas, kurame susiduria Olandijos specifiniai kelių taisyklių niuansai, Vokietijos automagistralių spūstys, Lietuvos muitinės (nors ir ES viduje, bet dokumentai svarbūs) ir, žinoma, žmogiškasis faktorius. Jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai, turite suprasti procesą iš vidaus. Štai kaip tai atrodo iš mano, vairuotojo ir logisto, perspektyvos.

Per šiuos dvidešimt metų išmokau viena – niekada nesakyk „nieko katastrofiško neįvyks“, nes dar nevažiavai per Olandijos miestų centrus su 20 tonų sunkvežimiu. Todėl pasidėkite geriau, ir pažiūrėkime, kas iš tikrųjų laukia jūsų, kai nuspręsite grįžti į Lietuvą gyventi.

Kaip tai vyksta iš vidaus: klausimai ir atsakymai

Šioje skiltyje pateiksiu tai, ką klientai dažniausiai klausia telefonu arba el. paštu, kai jau juos užklumpa panika arba paprastas noras sužinoti tiesą. Čia nėra įmonių puslapiuose rašomų standartinių frazių, o grynai praktinė patirtis.

Laikas ir maršrutas

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Lietuvą?

Visada sakau klientams, kad nėra vieno atsakymo, nes kelyje įvyksta daug netikėtų dalykų. Jei viskas būtų idealiai – vairuotojas važiuotų be sustojimų, o pasienio kontrolėje nebus eilių – tai nuo pietų Olandijos iki Vilniaus nueinate maždaug per 18-20 valandų. Tačiau realybėje tai trunka 2-3 dienas, nes vairuotojui reikia poilsio, o krovininis automobilis važiuoja lėčiau nei keleivinis. Be to, dar reikia įskaičiuoti laiką iškrovai vietose, kur kartais sunku privažiuoti.

Ar važiuojate per keltus arba bandote apeiti?

Tai klausimas, kuris dažnai kelia sumaištį, nes žemėlapyje atrodo, kad per Vokietiją ir Lenkiją yra trumpiau. Tačiau patyręs perkraustymo organizavimas į Lietuvą iš Olandijos dažnai pasirenka maršrutą pro Kylą arba tiesiog važiuoja per Vokietiją, priklausomai nuo to, kur Olandijoje esate. Jei krovinys didelis, keltų kaina gali nukristi į kainą, bet tai sutaupo daug vairuotojo laiko ir nervų vengiant sunkių trasų. Pas mane buvo atvejų, kai keltu važiuodavome tik dėl to, kad vairuotojas jau buvo išsekęs ir reikėjo, kad jis bent kelias valandas pailsėtų, kol plaukia laivas.

Kainos ir biurokratija

Kodėl kaina tokia didelė, tiesiog už važiavimą?

Žmonės dažnai stebisi, kai galiu pasakyti skaičių, bet jie pamiršta, kad kaina susideda ne tik iš degalų. Tarkime, degalai dabar brangūs, ypač Vokietijoje, o mūsų sunkvežimiai suka apie 30-40 litrų šimtui. Prie to pridėkite Vokietijos mokesčius už kelių naudojimą (MAUT), kurie būna šimtais eurų, vairuotojo atlyginimą, draudimą ir galų gale – mokestį už užsakymo priėmimą. O jei reikia iškrauti su liftu arba įvežti daiktus į aukštą namą be lifto – darbo valandos skamba kaip laikrodis.

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius Lietuvoje už atvežamus daiktus?

Tai vienas dažniausių klausimų, nes žmonės bijo, kad pasienio punkte jiems sulaikys sunkvežimį ir reikės mokėti muitą. Jeigu perkraustote savo asmeninius daiktus ir gyvenote Olandijoje ilgiau nei 6 mėnesius, tai dažniausiai jums nereikia mokėti PVM ar mokesčių, jei pateikiate deklaraciją, kad tai ne komercinis krovinys. Bet čia svarbu dokumentai – jei neteisingai užpildysite T formą arba nesužinosite, kad tą televizorių nusipirkote tik prieš mėnesį, gali būti nemalonumų.

Olandijos specifika

Olandai turi labai siaurus gatves, kaip su tokiu dideliu sunkvežimiu įvažiuoti?

Tai yra mano mėgstamiausia dalis, nes ji sukelia daugiausia adrenalino. Amsterdamo, Utrechto ar net mažesnių miestelių centre gatvės buvo projektuotos arkliams, o ne 16 metrų ilgiems sunkvežimiui. Prieš išvykdami mes visada prašome klientų nufotografuoti gatvę, ar yra „žemės“ (nukeltiems sunkvežiams) arba ar gatvė neužrakinta. Kartais teka iškrauti baldus į mažesnį sunkvežimį „paskutinę mylią“, kitaip tiesiog neįmanoma prasukti posūkio.

Ar galiu vežti savo dviratį arba didelę sodinę sodo techniką?

Žinoma, Olandai myli dviračius, todėl dažnai turi po kelis. Galime juos vežti, bet svarbu juos tinkamai užfiksuoti, kad jie nešoktų ir nebraižytų kitų daiktų. Kas pasiečia sodo techniką – traktoriukus, vejapjoves – tai taip pat įmanoma, bet reikia nuplauti purvą, nes muitinė ar kelių policija gali priekabti dėl karantino taisyklių. Niekada nežinai, kas gali užkliūti ant dėmesio.

Daiktų saugumas ir pakavimas

Ar jūs pats supakuosite ar aš turiu tai padaryti?

Galiu pasakyti tiesiai – geriau, kad tai padarytų profesionalai, kuriuos mes siunčiame, arba bent jau naudotumėte mūsų dėžes. Esu matęs, kaip žmonės uždaro indus į popierinius maišus, o paskui vairuotojas staigiai stabdo, ir viskas suskyla. Mūsų komanda turi specialias dėžes, burbuliukų plėvelę, o ypač brangius daiktus, paveikslus ar vitrinas uždaro į medines dėžes. Tai sutaupo daugiau nei vien nervus.

Kas daryti, jei kelionės metu sudūžta kažkas brangaus?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta, nors ir retai, jeigu viskas padaryta teisingai. Mes visada turime draudimo polisą, kuris dengia krovinio vertę nuo įkrovos iki iškrovos. Jei stačiai pasukant vairuotoją nukrito jūsų brangi švediška spinta, mes ją kompensuojame. Svarbiausia yra tai, kad prieš išvykstant reikia užpildyti daiktų sąrašą ir pažymėti, jei kažkas jau buvo pažeista anksčiau – kitaip bus painių situacijų.

Papildomi klausimai

Ar galiu pasiimti savo šunį ar katę į sunkvežimį?

Dauguma vairuotojų neleidžia įsodinti gyvūnų į kabiną, nes tai jų darbo vieta, be to, gyvūnai gali būti alergiški arba sukelti stresą. Gyvūnai turi būti vežami specialiuose konteineriuose kroviniame skyriuje, kur yra temperatūros kontrolė, arba jums reikia juos vežti savo automobiliu. Yra teisinių niuansų dėl mikroschemų ir pasų, todėl reikia tai suplanuoti iš anksto.

Ką daryti, jei Lietuvoje dar nėra buto, o iš Olandijos reikia išsikraustyti?

Nerimas dėl to yra labai dažnas, ypač jei statybos vėluoja. Tokiu atveju mes siūlome sandėliavimo paslaugas – galime atvežti daiktus į mūsų sandėlį Vilniuje arba Kaune, laikyti juos ten mėnesį ar du, o paskui, kai jums paruošiamas butas, privažiuojame ir iškrauname. Tai pigiau nei laikyti visą sunkvežimį stovintį kieme su veikiančiu varikliu.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad patyręs perkraustymo organizavimas į Lietuvą iš Olandijos nėra paprasta „A į B“ užduotis, kurią gali atlikti bet kas su vairuotojo pažymėjimu. Tai reikalauja planavimo, supratimo apie tarpvalstybinius reguliavimus ir, svarbiausia, kantrybės. Aš esu matęs, kaip šeimos verkia išvykdamo iš namų, kuriuos gyveno dešimtmetį, ir kaip jos juokiasi, atsiverdami dėžes Lietuvoje. Mano darbas yra užtikrinti, kad tas perėjimas būtų kuo mažiau skausmingas.

Jei planuojate grįžti, nedarykite to vienas, tikėdamasis, kad paversite savo „Audi“ į sunkvežimį. Pasiklauskite profesionalų, suskaičiuokite išlaidas ir pasirūpinkite dokumentais. O jei reikės patarimo ar tiesiog rimto vyrų, kurie žino kelių eisą, pagalbos – žinote, kur mane rasti. Sėkmės kelyje namo!