Patogus siuntinių gabenimas į Olandiją kasdien: logistikos veteranas atskleidžia paslaptis

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai nešdavo siuntas „peties“ per sieną, iki dabartinių sudėtingų grandinių, kur viskas kontroliuojama prieš telefoną. Olandija, arba Nyderlandai, yra viena labiausiai judrių vietų Europos žemėlapyje, ir kasdien į šią šalį iš Lietuvos važiuoja šimtai sunkvežimių. Tačiau klientams dažnai atrodo, kad tai užduotis lyg ir paprasta, bet pasirodo, kad smulkmenos gali sukelti nemaža galvos skausmą. Svarbiausia yra ne tik tai, kad kroviniys nuvyksta, bet ir tai, kad visa procedūra būtų sklandi, be nereikalingų nervų.

Kai kalbame apie patogų siuntinių gabenimą į Olandiją kasdien, turime omenyje ne tik fizinį pervežimą. Tai yra sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalingas tikslumas, geri partneriai ir išmanymas, kaip apeiti Eindhoveno ar Roterdamo spūstis, kurios, turiu pripažinti, gali būti tikros naktmarės. Dažnai klientai klausia: „Kodėl tiek brangu?“ arba „Kodėl neįvyko rytoj?“. Atsakymas paprastas slypi detalėse – muitinės procedūros, vairuotojo poilsis ar net blogas oras ant Vokietijos autostrados gali viską sužlugdyti. Esu čia, kad jus nuo to apsaugotų ir paaiškintų, kaip tai veikia iš vidaus, ne naudojant sausus biurokratinius terminus, o kalbant taip, kaip tai yra realiame gyvenime.

Mūsų tikslas – užtikrinti, kad jūsų verslas nedūgtų laukiant prekių. Nesvarbu, tai yra viena dėžė su dalimis priešgaisrinėms sistemoms arba pilnas sunkvežimis baldų iš Klaipėdos į Tilburgą – procesas turi būti valdomas. Patogus siuntinių gabenimas į Olandiją kasdien tampa galimu tik tada, kai žinome, koks krovinys, koks jo gavėjo reikalavimai ir koks yra optimaliausias maršrutas tam konkrečiam dienai. Šiandien noriu pasidalyti savo patirtimi ir atsakyti į tuos klausimus, kurie dažniausiai kyla skambučio metu, kai klientas jau susirūpinęs.

Klausimai apie kainas, laiką ir tai, kas iš tikrųjų domina

Kiek reikės laukti su siunta iki Amsterdamo ar Roterdamo?

Visada sakau savo klientams, kad jei viskas vyktų idealiai, tai standartinis terminas yra apie 2-3 darbo dienas, tačiau logistikoje idealas retas svečias. Jei siunčiate ką nors smulkaus dalinio krovinio (groupage), tai gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes mes reikia surinkti pilną sunkvežimį arba jo dalį, kad važiuotų ekonomiškai. Pavyzdžiui, jei jūsų siunta išsiunčiama pirmadienį, esant geram greičiui ir be techninių gedimų, ji gali pasiekti Olandijos sandėlį jau trečiadienio pavakarę arba ketvirtadienį ryte. Tačiau verta atsižvelgti ir į tai, kad Olandijoje labai griežti taisyklės dėl vairuotojų poilsio, todėl net jei vairuotojas yra už 50 km, jei jam baigėsi laikas, jis privalo sustoti. Tai ne mūsų „lėtumas“, o saugumo reikalavimas, kurio negalima apeiti, net jei klientas stumia pinigus.

Ar brangu bus vežti tą spintą ar keturis euro paletes?

Kainos formavimas čia nėra iš lentos paimtas, tai priklauso nuo tūrio, svorio ir to, kaip lengvai tas krovinys įsisega į sunkvežimį kartu su kitais siuntomis. Jei turite standartinę 1,2 metro aukščio EUR paletę, kurią lengva perkelti su keltuvu, kaina bus konkurencinga ir aiški. Tačiau jei tai yra „frikas“, tarkim, ilga medinij konstrukcija, kurios reikia gabenti specialiu priekaba arba ji užima vietą kitiems kroviniams, tada skaičiuoklės virsta sudėtingesnės. Vidutiniškai, galima sakyti, kad vienos paletės pervežimas į Olandiją svyruoja, bet turiu omenyje, kad kuro kainos šiandien keičiasi kaip orai, todėl tikslios sumos be matmenų aš neįstengiu pasakyti. Geriausia – paskambinkite, pasakysite, kas ten per daiktas, ir aš jums iškaičiuosiu valiutinę kursą ir pridėsiu savo antspaudą.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs tranzite Vokietijoje?

Tai viena dažniausių baimių, ir turiu pripažinti, kad Vokietijos autostrados yra mūsų pagrindinė „kaubojų“ kelio dalis. Jei įvyksta eismo įvykis arba didelė spūstis dėl avarijos, mes, kaip logistikos centras, tai matome realiu laiku per GPS stebėjimo sistemas. Tiesiog laukti niekas nedaro – mes nedelsdami pranešame jums apie vėlavimą, kad galėtumėte susiderėti su savo pirkėju Olandijoje. Kartais pavyksta pakeisti maršrutą per Belgiją, jei Vokietijoje visas užstrigo, tačiau tai retas atvejis. Dažniausia tiesiog reikia kantrybės ir supratimo, kad mes valdome tik transportą, o ne kelių eismo sąlyjas.

Ar reikia aš dėl ką nors mokėti papildomai iškvietimo metu?

Stengiuosi kalbėti atvirai – mūsų pateiktoje kainoje dažniausiai yra įskaičiuotas kuras, vairuotojo darbas ir pagrindinės muitinės išlaidos, jei tai yra prekių cirkuliacija ES viduje. Tačiau jei reikia išlenda papildomų paslaugų, pavyzdžiui, „liftas“ (kai vairuotojas turi iškrauti su užpakaliniu keltuvu, nes pirkėjas neturi savo technikos), arba jei reikia iškrauti ne pirmame aukšte be lifto – tai jau papildomi mokesčiai. Taip pat, jei gavėjas atsisako priimti siuntą arba nėra vietos sandėlyje (tai Olandijoje dažna problema, nes ten žemės labai brangios ir sandėiai užpildyti iki lubų), tuomet gali kilti laukimo mokestis. Todėl visada patariu iš anksto pasidomėti, ar gavėjas tikrai pasiruošęs priimti prekes.

Dokumentų chaosas ir muitinės nenumaldomumas

Kokius popierius aš turiu pildyti, kad nebūtų bėdų?

Esu matęs daugybę kartų, kai puikios prekios stovi sienoje dėl blogai užpildyto komercinio invoice. Jums reikės tik dviejų dalykų: prekių siuntos kvito (CMR) kurį užpildysime mes, ir komercinės sąskaitos faktūros (invoice) anglų kalba. Sąskaitoje būtina nurodyti tikslų prekių pavadinimą, svorį, prekių kodą (HS kodą) ir prekės kainą. Nebūkite tingūs ir nerašykite „įvairios prekės“ ar „dalys“, nes muitininkas tai uždaro ir pradeda tyčiotis. Kuo tiksliau parašysite, kad tai, pavyzdžiui, „plieninės varžtos M10, 1000 vnt., svoris 50 kg“, tuo greičiau viskas praeis.

Galima siųsti maisto produktus, sakykim, lašinius ar duoną?

Tai yra jautri sritis. Jei siunčiate maistą asmeniniam vartojimui (tėvams, draugams), tai paprastai neprašoma veterinarinių sertifikatų, jei svoris nedidelis ir tai uždaryta gamyklinėje pakuotėje. Tačiau jei tai didelis kiekis verslui, čia jau reikalingas veterinarijos sertifikatas iš Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Be šio popieriaus siunta į Olandiją nepraeis, arba ją sunaikins sienoje. Olandai labai griežti dėl sanitarijos, todėl nerekomenduočiau rizikuoti siųsti mėsos ar pieno produktų be dokumentų, tiesiog „meilės“ – gali baigtis brangiai.

Ar reikia mokėti PVM Olandijoje, jei aš esu iš Lietuvos?

Jei jūsų įmonė yra PVM mokėtoja Lietuvoje ir gavėjas taip pat yra PVM mokėtojas Olandijoje, tuomet tai yra atliekama pagal „nulinio tarifo“ principą. Jūs užpildote sąskaitą su 0 % PVM ir nurodote abiejų šalių PVM mokėtojų kodus. Reikia būti atsargiems – jei klaidingai nurodysite PVM, gavėjas gali atsisakyti mokėti, o muitinė gali pradėti tyrimą. Esant atvejui, kai siunčiate fiziniam asmeniui (ne įmonei), tada PVM galioja Lietuvos tarifai, nebigu vertė viršyja ribą, tada gali tekti registruotis ES PVM sistema, bet tai jau retesni atvejai smulkiems siuntiniams.

Kas daryti, jei pamečiau sąskaitą arba jos nėra?

Nerimaukite, viskas neprarasta. Šiais laikais viskas yra skaitmeninėje erdvėje, bet skambučius iš muitinės gauti nėra malonu. Jei neturite fizinės sąskaitos, mes galime ją parsisiųsti iš mūsų sistemos arba jūs galite ją el. paštu nusiųsti tiesiai vairuotojui arba mūsų dispečeriui. Svarbiausia – informacija turi būti prieš pat išvežimą arba tada, kai vairuotojas artinasi prie sienos. Jei nieko nepateikiame, siunta gali būti sustabdyta ir nudėžta į muitinės sandėlį, o kasdieninė saugojimo kaina ten nėra žaismas.

Fizinės apkrovos ir nestandartinės situacijos

Kaip tinkamai supakuoti, kad vairuotojas nekeiktų mane kelyje?

Girdėjau viską. Vienas kartą vairuotojas parvežė atidarytą dėžę su stikliniais indais, kurie buvo tik apvynioti keliasnapį laikraštį – tai buvo katastrofa. Taisyklė paprasta: dėžė turi išlaikyti ant viršaus stovintį suaugusį vyrą. Jei dėžė susigroežia, tai reiškia, kad viduje esantys daiktai susilaužys važiuojant nelygiu keliu arba stabdant. Naudokkite kokybišką stretch plėvelę, užpildykite tuščias vietas putomis arba popieriumi. Patogus siuntinių gabenimas į Olandiją kasdien taip pat priklauso ir nuo to, kaip gerai jūs padarėte savo namų darbus pakuodami. Negerai supakuota siunta ne tik gali sugesti, bet ir apgadinti kitus krovinius tame pačiame sunkvežimyje, o tada reikalavimai atlyginimo gali būti dideli.

Kaip elgtis su nestandartiniais siuntiniais, pavyzdžiui, ilgomis lentomis?

Ilgos krovos (virš 3-4 metrų) visada sukuria problemų, nes jose reikia specialių tvirtinimų, o vietos paprastuose 13,6 metro sunkvežimuose, kurie važiuoja kasdien, gali netrūkti. Jei turite ilgą krovą, privalome tai žinoti iš anksto, nes reikės planuoti priekabą su atidaru stogu arba pusiau priekaba. Priešingu atveju vairuotojas tiesiog nepriims krovinio, nes negalės jo saugiai uždaryti. Olandijoje, pirkdami tokią medžiagą, patikrinkite, ar gavėjas turi galimybę iškrauti ilgą krovinį – ar reikės sukti sunkvežimį gatvėje, ar yra speciali zona.

Kas nutinka, jei gavėjo nėra vietos iškrauti?

Tai klasika. Vairuotojas atvyksta į adresą Amsterdamo centre, o ten siaura gatvelė, mašinos negali užstoti, o sandėlio durų nėra. Tuomet prasideda telefonų karas. Mes stengiamės iš anksto įspėti, kad reikalingas „liftas“ arba kad reikia susitarti dėl iškrovos vietos. Jei vietos nėra, vairuotojas turi važiuoti į artimiausią perkrovos terminalą (pavyzdžiui, Venlo ar Roterdamo rajone), ten palikti siuntą, o tada jau vietinis kurjeris turi ją vezti prie gavėjo. Tai, žinoma, brangiau, todėl visada klausiu: „Ar tikrai ten važiuoti galima?“.

Ar verta drausti tą siuntą, ar tai tik pinigų švaistymas?

Dvidešimt metų patirtis sako: drausti visada, verta.