Patogus persikraustymas iš Olandijos su mikroautobusu dabar: Eksperto vadovas

Persikraustyti – visada yra didelis iššūkis, nepriklausomai nuo to, tai daroma pirmą kartą ar dešimtą. Jeigu šis persikraustymas taip pat yra ir tarptautinis, pvz., iš Olandijos į Lietuvą, o dar ir su savo, o ne nuomojamu transportu, susidaro daugiau nei vienas klausimas. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs begalę situacijų – nuo idealiai suplanuotų logistinių operacijų iki tų, kurias teko gelbėti paskutinę minutę. Šiandien noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip šiuolaikinės rinkos sąlygos leidžia organizuoti patogų ir efektyvų persikraustymą iš Olandijos naudojant mikroautobusą.

Nedarbo didžiulis pasirinkimas Lietuvoje, geresni gyvenimo sąlygos ar tiesiog noras grįžti į tėvynę – priežastys, kodėl žmonės grįžta iš Nyderlandų, įvairios. Tačiau logistika išlieka panaši: reikia saugiai ir greitai pergabenti turtą. Mikroautobusų pasirinkimas šiuo metu yra bene optimaliausias sprendimas tiems, kurie nori išvengti didelių sunkvežimių biurokratijos, bet vienu metu nori pergabenti daugiau nei paprastas keleivinis automobilis gali talpinti. Tai yra „auksinis vidurkis“, siūlantis lankstumą, komfortą ir protingą kainos bei kokybės santykį.

Šiame straipsnyje mes giliai panagrinėsime visas persikraustymo smulkmenas. Ne tiesiog pasakysiu, kad „reikia skambinti vairuotojui“, bet paaiškinsiu, kodėl reikia tiksliai žinoti kiekvieno daikto tūrį, kaip rengti inventorinį sąrašą ir kodėl maršrutas per Vokietiją gali lemti viso persikraustymo sėkmę. Suprasite, kuo skiriasi profesionalus pervežimas nuo paprasto „gabeno draugo“ pasiūlymo, ir kodėl draudimas šiuo atveju nėra prabanga, o būtinybė.

Taigi, jeigu planuojate persikraustyti iš Olandijos ir svarstote mikroautobuso nuomą ar pervežimo paslaugas, šis straipsnis skirtas jums. Jis padės išvengti dažniausių klaidų, sutaupyti nervų ir pinigų, bei užtikrins, kad Jūsų turtas atvyks į paskirties vietą tokiu pat bukumu, kuriuo jis išvyko iš Amsterdamo, Roterdamo ar Hagos.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kurį sudariau remdamasis savo ilgamečia praktika ir klientų dažniausiai iškylančiais abejonimis.

1. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą persikraustymui iš Olandijos, o ne sunkvežimį?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas slypi ne tik tame, kiek daiktų turite, bet ir tame, kiek lankstumo norite. Sunkvežimiai (pvz., 40 tonų sunkvežimiai su priekaba) turi didžiulę talpą, tačiau jie labai riboti kelyje ir miestuose. Olandijoje, ypač senosiose miesto dalyse, gatvės dažnai siauros, o parkavimo vietos sunkiai prieinamos dideliems transporto priemonėms. Didelis sunkvežimis gali tiesiog negalėti privažiuoti prie Jūsų namo durų, reikės ilgos perkrovimo procedūros (perkrovimas į mažesnę transporto priemonę), kas brangina laiką ir pinigus.

Mikroautobusas (pavyzdžiui, Ford Transit, Mercedes Sprinter ar VW Crafter su aukštu stogu) yra daug lankstesnis. Jis lengvai įvažiuoja į standartinius kiemus, gali statyti netgi miesto centre esančiose „mėlynosiose zonose“ (jei laikomasi vietos apribojimų) ir nekelia tiek judėjimo trikdžių. Be to, mikroautobusu dažnai galima pervesti iki 15-20 kubinių metrų krovinio, kas puikiai tinka 1-2 kambarių buto ar mažo namo turui. Taip pat, mikroautobusų greitis yra didesnis nei sunkvežimių, todėl krovinys gali atvykti greičiau.

2. Kiek daiktų realiai telpa į mikroautobusą?

Tai priklauso nuo mikroautobuso modelio, tačiau dažniausiai naudojami pervežimui mikroautobusai yra su aukštu stogu (High Roof) ir ilgu ratu (LWB). Tokio tipo transporto priemonėse, kai išmontuotos keleivių sėdynės, krovininė erdvė svyruoja nuo 13 iki 18 kubinių metrų. Jei kalbame apie „Luton“ tipo mikroautobusus (su iškilusiu galu virš kabinos), tūris gali siekti ir 20 kubinių metrų.

Vertinant praktiškai: į tokį mikroautobusą telpa turintys 1-2 kambarių butą. Tai reiškia, kad galima pergabenti sofą, dvigulę lovą, stalą, kelius spinteles, šaldytuvą, skalbimo mašiną ir apie 30-50 dėžių su smulkiomis daiktomis. Svarbiausia čia ne tik tūris, bet ir tinkamas pakavimas – jeigu daiktai sumontuoti ir uždengti tinkamai, juos galima sudėti labai erdviai. Visada rekomenduoju klientams pateikti daiktų sąrašą arba nuotraukas, kad galėčiau tiksliai įvertinti, ar viena kelionė užteks, ar reikės planuoti dvi.

3. Kaip apskaičiuojama persikraustymo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas tarptautiniuose pervežimuose nėra tiesioginis atstumas padaugintas iš kuro kainos. Yra keletas pagrindinių komponentų, kurie lemia galutinę sumą. Pirmiausia – tai atstumas. Maršrutas Olandija-Lietuva yra apie 1400–1600 km viena kryptimi (priklausomai nuo išvykimo ir atvykimo vietų). Antra – kuro kainos, kurios Europoje svyruoja, ir kuro suvartojimas, kuris priklauso nuo krovinio svorio.

Trečia, ir labai svarbu, – vairuotojo darbo laikas. Pagal ES reguliavimą, vairuotojas turi laikytis poilsio laikų (pvz., 45 min. po 4,5 val. vairavimo, 11 val. kasdieninio poilsio). Tai reiškia, kad kelionė neįmanoma atlikti „per vieną kvėpavimą“. Reikalinga nakvyne, o kartais ir dvi, jeigu krovinio įkrovimas/trinkimas užtrunka ilgiau. Nakvynės kaina, maitinimas ir kelių mokesčiai (Vokietijoje – vinjetės, Lenkijoje – kelių mokesčiai) taip pat įeina į kainą.

Taip pat kainą įtakoja krovinio įkėlimo ir iškėlimo darbai. Ar reikia vairuotojui padėti nešti daiktus į trečią aukštą be lifto? Ar reikia išmontuoti baldus? Tokios papildomos paslaugos (vadinamos „krovimo darbais“) paprastai mokamos atskirai arba įtraukiamos į valandinį įkainį. Galiausiai, sezoniškumas taip pat daro įtaką – persikraustymo šturmą rugsėjo mėnesį ar prieš šventes paslaugos gali brangti.

4. Ar reikia mokėti už tuščią važiavimą (furgono grįžimą tuščiam)?

Tai klausimas, dažnai keliaujantis nerimą. Standartinėje logistikoje, jeigu užsakote tiesioginį pervežimą iš punkto A į punktą B, kaina dažnai apima ir grįžimą į bazę. Tačiau yra ir kitokių variantų. Jeigu mikroautobusas yra Lietuvoje ir jis važiuoja į Olandiją pasiimti Jūsų daiktų, tada važiavimas į Olandiją yra „tuščias“ (reikalaujantis kuro, bet nepernešantis krovinio). Tokiu atveju kaina gali būti didesnė, nes vairuotojas praleidžia daugiau laiko be uždarbio.

Tačiau dažnai įmonės, kurios specializuojasi Olandijos-Lietuvos maršrutuose, turi „backload“ (užpildomo krovinio) sistemą. Tai reiškia, kad vairuotojas į Olandiją gali vežti kitą kliento krovinį, o atgal – Jūsų. Tokiu atveju Jums gali pavykti gauti nuolaidą, nes transporto priemonė uždirba abiem kryptimis. Visada verta klausti, ar yra galimybė suderinti dalinį krovinią arba panaudoti tą patį mikroautobusą, kuris jau yra Olandijoje baigęs kitą užsakymą. Tai sumažina Jūsų išlaidas ir mažina aplinkos teršimą.

5. Kokius dokumentus reikia tur�ti persikraustant iš Olandijos į Lietuvą?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narės, formalumų yra žymiai mažiau nei pervežiant daiktus iš trečiosios šalies (pvz., iš Jungtinės Karalystės po „Brexit“). Nereikia deklaruoti prekių muitinėje kaip importo ar eksporto, jeigu daiktai yra naudoti ir skirti asmeniniam naudojimui (ne prekybai).

Visgi, būtina turėti tinkamai parengtą krovinio–vežimo dokumentą – CMR važtaraštį. Jame turi būti nurodytas siuntėjas (Jūs), gavėjas (Jūs arba Jūsų atstovas Lietuvoje), daiktų sąrašas ir jų apytikrė vertė. CMR važtaraštis yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad daiktai yra legaliai pervežami ir, jeigu įvyktų nenumatyta situacija (pvz., avarija), draudimo kompanija remtųsi šiuo dokumentu.

Taip pat labai rekomenduoju sudaryti detalią daiktų inventoriaus sąrašą (packing list). Jis nereikalaujamas muitinės, bet jis būtinas Jūsų saugumui. Sąraše turėtų būti nurodyta: „Dvigulė lova, 1 vnt.“, „Šaldytuvas, 1 vnt.“, „Dėžės su virtuvės reikmenimis, 10 vnt.“. Jeigu dėžėse yra brangios vertės daiktai (elektronika, juvelyriniai dirbiniai), apie tai būtina pažymėti atskirai. Jeigu policija sustabdys transportą ir paklaus, kas vežama, šis sąrašas išvengs nereikalingų klausimų ir įtarimų.

6. Kaip reikia supakuoti daiktus, kad jie nenukentėtų kelyje?

Mano praktika rodo, kad pusė visų sugadintų daiktų pervežimo metu kaltina ne blogus kelius, o blogą pakavimą. Mikroautobusas, nors ir patogus, juda ir vibruoja. Kiekviena stabdymo ar posūkio metu daiktai gali pasislinkti. Todėl taisyklė viena: viskas, kas gali susilaužyti, turi būti apsaugota.

Dėžės turi būti kietos, gerai užklijuotos (preferuojamos plastikinės juostos, nes jos laikosi geriau nei popieriaus). Smulkiems daiktams (indai, knygos) tinka mažesnės dėžės, kad jos neštų per sunkios. Indų dėžėse būtina naudoti burbuliukų plėvelę, putplasčio plokštes arba popieriaus įdėklus. Labai svarbu užpildyti tuščias vietas dėžėse – jeigu dėžė viduje „barška“, jos turinys susidaužys.

Dideli baldai (lovos, spintelės) turi būti išmontuoti. Išmontuotas stalą ar spintos galines sienas lengviau apvynioti ir uždengti nuo įbrėžimų. Minkšti baldai (sofos, foteliai) turi būti uždengti stora plėvele (stretch plėvele) arba specialiomis baldų dangalais, kad neapsitrintų ir nesuteptų. Stiklo detalės (pvz., vitrinos, stalo paviršiai) turi būti apsaugotos specialiomis stiklo apsaugomis su putplasčiu. Negalima nieko palikti „ant laisvų kojų“ – viskas turi būti užfiksuota diržais arba įtvirtinta tarp kitų daiktų.

7. Ar vairuotojas padeda su krovimu, ar tai reikia organizuoti patiems?

Tai vienas svarbiausių punktų, reikalaujantis aiškumo dar prieš pradedant kelionę. Standartinėje „nuomos“ paslaugoje, kai nuominatejį mikroautobusą be vairuotojo, visus krovimo darbus atliekate patys. Tačiau kalbant apie „pervežimo paslaugą“ (kai įmonį pateikia vairuotoją su transportu), situacija gali būti skirtinga.

Dauguma profesionalių pervežimo įmonių siūlo vairuotojo pagalbą krovimo darbuose. Tačiau reikia suprasti, kad vairuotojas – ne krovikas. Jis gali padėti nešti dėžes, padėti stumti sunkius daiktus, bet jeigu reikia išnešti 50 dėžių iš 4-o aukšto be lifto, tai jau yra fizinis darbas, už kurį gali būti taikomas papildomas mokestis. Prieš sutariant dėl kainos, pasakykite tiksliai, kiek krovimo darbo reikia: „Turime 30 dėžių ir 2 didelius baldus, liftas yra“ arba „Viskas pirmame aukšte, bet reikia pakrauti sunkią pianiną“.

Jeigu norite visiškai nusiraminti, galima užsakyti profesionalias krovikų komandas (paprastai 2-3 žmones) tiek Olandijoje, tiek Lietuvoje. Tai papildomas kaštas, tačiau tai užtikrina, kad vairuotojas neperdegs ir kad daiktai bus nešti saugiai ir greitai. Aš visada patariu pasirūpinti kroviku, jeigu turite daug sunkių daiktų ar jeigu įkrovimo vieta yra nepatogi.

8. Kiek laiko trunka toks persikraustymas?

Laikas priklauso nuo to, ar tai yra tiesioginis pervežimas (direct), ar dalinis (part load). Tiesioginiam pervežimui, kai mikroautobusas važiuoja tiesiai pas Jūsų duris Olandijoje, pakrauna ir važiuoja į Lietuvą, procesas užtrunka apie 2–3 dienas. Pirmoji diena – įkėlimas Olandijoje ir važiavimas iki Vokietijos/Lenkijos ribos. Antroji diena – važiavimas per Lenkiją ir atvykimas į Lietuvą bei iškrovimas. Jeigu kelionė vyksta su nakvyne, tai gali užtrukti šiek tiek ilgiau.

Jei pasirinksite pigesnį variantą – dalinį krovinį, kai Jūsų daiktai važiuoja su kitų klientų daiktais, laikas gali prailgėti iki 5–7 dienų. Tada vairuotojas surenka kelis užsakymus Olandijoje, paskui važiuoja, iškrauna kitus, paskui Jūsų. Toks variantas tinka tiems, kurie neskuba ir nori sutaupyti.

Taip pat reikia atsižvelgti į Olandijos eismo sąlygas. Ryte (nuo 7:00 iki 9:00) ir vakare (nuo 16:00 iki 18:00) yra didžiuliai spūstys, ypač aplink Amsterdamą, Roterdamą ir Utrechtą. Jeigu Jūsų namai yra šių miestų centre, vairuotojas gali praleisti nemažai laiko stovėdamas spūstyse, todėl verta planuoti įkrovimą vėliau ryte arba ankstyvą popietę.

9. Kaip užtikrinamas daiktų saugumas ir draudimas?

Saugumas – mano, kaip eksperto, prioritetas nr. 1. Profesionalus pervežimo paslaugų teikėjas privalo turėti Kelių transporto priemonių draudimą (KTPD) ir CMR draudimą. CMR draudimas yra atsakingasis draudimas, kuris apsaugo Jūsų krovinį nuo dingimo ar sugadinimo pervežimo metu.

Tačiau čia yra vienas „subtilus“ momentas, apie kurį klientai dažnai pamiršta. Standartinis CMR draudimas dažnai apdraudžia krovinį tik pagal ribą, pvz., 1,30 EUR ar 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo rights) už kilogramą. Jeigu vežate brangią elektroniką ar meno kūrinius, ši suma gali nepadengti nuostolių. Todėl prieš kelionę būtina pasitarti su dėl draudimo limitų. Jeigu daiktai ypač brangūs, galima sudaryti papildomą draudimo sutartį (All Risk draudimas), kuris padengs visą vertę.

Taip pat svarbu užtikrinti fizinę saugumą. Mikroautobusai turi būti užrakinti, o vairuotojas turi stebėti krovinį perils (poilsio pertraukose). Jeigu kelionė trunka ilgiau ir reikia palikti mikroautobusą parkavimo aikštelėje naktį, reikia pasirinkti saugias, apsaugotas aikšteles su vaizdo stebėjimo kameromis. Niekada nerekomenduoju palikti pilno krovinio mikroautobuso neapsaugotoje vietą prieš pat sieną arba mažame miestelyje, kur yra didelė vagystės rizika.

10. Ką daryti, jeigu atvykus į Lietuvą paaiškėja, kad daiktų netelpa arba yra sugadinta?

Nors stengiamės viską suplanuoti idealiai, situacijos įvyksta. Jeigu atvykus paaiškėja, kad daiktų netelpa (pavyzdžiui, dėl to, kad dėžės buvo didesnės nei planuota), pirmasis žingsnis – nepanikuoti. Dažniausiai problema sprendžiama organizuojant papildomą, mažesnę transporto priemonę (pvz., „vilkiką“ su priekaba ar tiesiog didelį furgoną), kuri nuneštų likusius daiktus. Tai papildomas kaštas, tačiau jis dažniausiai tenka klientui, jeigu klaida dėl tūrio įvertinimo buvo jo pusėje (pateiktas netikslus sąrašas). Jeigu klaida dėl pervežėjo (jis neteisingai įvertino galimybes), jis privalo padengti papildomo pervežimo išlaidas.

Jei randama sugadinta daikto, veiksmai turi būti šie: 1. Nufotografuoti sugadinimą vietose. 2. Informuoti vairuotoją ir įrašyti pastabą į CMR važtaraštį (be įrašo važtarašte draudimas nebus priimtas). 3.