Patogus ir greitas kraustymasis į Olandiją su planu: 20 metų patirties tiesa be pagražinimų

Sveiki, draugai. Šiandien norėčiau pasidalinti tuo, kas man per dvidešimt metų darbo tarptautinių pervežimų srityje įsisenėjo į kraują. Dažnai žmonės sužino, kad reikia keltis į Olandiją – ar tai darbui Amsterdame, ar gyventi šalies gilumoje prie vieno iš tūkstančių kanalų – ir pradeda panikuoti. Jie matai tik tuos milžiniškus dėžių kalnus ir neįsivaizduoja, kaip tai viskas nutrūks per 1500 kilometrų atstumu. Tiesą sakant, patogus ir greitas kraustymasis į Olandiją su planu nėra magija, tai tiesiog geras logistika ir supratimas, kas laukia kelyje. Aš mačiau viską: nuo tų, kurie bandė vežti visą turtą senoviniu „Volkswagen Golfu“ iki tų, kurie užsisakė 40 tonų vilkiką vienam dviračiui. Čia ne apie tai, kiek pinigų išleisite, o apie tai, kaip susitvarkote galvoje.

Olandija – tai unikali šalis mums, vežėjams. Čia geras keliai, tačiau ir griežtos taisyklės, ypač miestuose. Jei planuojate keltis į Amsterdamo centrą ar Roterdamo uosto zoną, be išankstinio plano jūsų sunkvežimis gali tiesiog užstrigti tarp kanalų, kur nebuvo numatyta važiuoti tokioms mašinoms. Todėl šiame straipsnyje aš neįsivaizduoju save kaip sausą konsultantą, o kaip tą vyrą su telefonu, kuris jums sako: „gauk štai šį dokumentą ir padėk tą dėžę čia“. Sukūrėme gana išsamią strategiją, bet viskas prasideda nuo paprastų dalykų.

Kas yra svarbiausia? Suprasti, kad Olandija nėra Lietuva. Čia viskas brangiau, vietos mažiau, o laikas – pinigai. Gerai sudarytas grafikas, kai žinote, kiek užtrunka krovinio įkėlimas ir kada tiksliai galite atvykti į gatvę, kurioje leista stovėti, išgelbės jūsų nervus. Taigi, žiūrėkime, kaip tai padaryti taip, kad ryte išvykstate, o vakare jau gertumėte kavą naujame bute, o ne lauktų šalia sulūžusio vilkiko Vokietijos automagistralėje.

Kaip užtikrinti patogų ir greitą kraustymąsį į Olandiją: Planavimas ir kelias

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka tas kelias?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra paprastas „12 valandų“. Jei važiuojate lengvuoju automobiliu, tai galėtumėte nuvažiuoti per dieną, bet su krovininiu automobiliu arba vilkiku situacija kitokia. Paprastai tranzitas iš Vilniaus (ar kitų didesnių Lietuvos miestų) iki Olandijos vidurio, tarkime, Eindhoveno ar Utrechto, užtrunka apie 24–30 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau reikia atsižvelgti į poilsio laiką vairuotojams, galimas spūstis Vokietijoje, kur ties A2 arba A1 automagistralėmis dažnai vyksta remonto darbai, bei galines Olandijos miestų užkardas. Vienintelis būdas tai padaryti patogus ir greitas kraustymasis į Olandiją su planu yra numatyti lankstumą – neskirkite tikslaus valandos laiko atvykimui į išsikraunamą vietą, nes sulaikymai pasienio kontrolėje (nors ir retesni ES viduje) ar eismo įvykiai gali viską sujaukti.

Ar tikrai reikalingas inventoriaus sąrašas, jei važiuojame per ES?

Daugelis mano klientų manęs klausia: „Ar čia ne per daug popierių? Mes važiuojame ne į Afriką“. Pasidalykinu patirtimi – geriau turėti ir nereikėti, nei reikėti ir neturėti. Nors Lietuva ir Olandija yra Schengeno zonoje, o muitų kontrolės tarp šalių praktiškai nėra, mobilioji policija arba muitinės pareigūnai gali sustabdyti krovininę transporto priemonę patikrinimui. Jei neturite pasirašyto dvikalbio inventoriaus sąrašo (angliškai ir/o olandiškai), jie gali įtarti, kad vykstate prekybą nelegaliai, o ne kraustote savo asmeninius daiktus. Tuo atveju gresia dideli baudos ir krovinio areštas iki patys išaiškinsite situaciją. Tą sąrašą reikia sudaryti iš anksto, nurodant apytikslę vertę daiktams, tai sutaupo daug laiko ir nervų tiesiog kelyje.

Kaip geriausiai susiplanuoti dėžių pakavimą, kad vairuotojas nekeiktų?

Esu matęs viską: dėžės, kurios plyšta nuo svorio, knygos sumestos į didžiulius kartoninus be dugno stiprinimų, ir indai, beveik neįvynioti į popierių. Vairuotojai yra žmonės taip pat, jiems sunku nešti 50 kilogramų „krepšį“, kuris neturi rankenų. Mano patarimas – panaudokite mažesnes dėžes sunkiems daiktams (knygos, įrankiai), o didesnes – lengviems (pagalvės, antklodės). Būtina užpildyti tuščias vietas dėžėse, pvz., burokele arba senais laikraščiais, kad dėžė nesugriūtų spaudimo metu. Jei dėžės bus tvarkingai supakuotos ir pažymėtos kambariais (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“), iškrovimas Olandijoje vyks triskart greičiau, o tai reiškia mažiau mokėsite už vairuotojo darbo valandas, jei jis mokamas pagal laiką.

Ką daryti su baldais, kurie nebetilps į liftą ar duris?

Tai klasika. Pirkote didelę sofą Lietuvoje, atvežate ją į Olandiją, o čia, Amsterdamo ar Hagos senamiestyje, namų laiptai yra tokiai siauri, kad juos �vežti pianinas būtų lengviau nei sofa. Prieš išvykdami reikia tiksliai išmatuoti ne tik baldus, bet ir įėjimus bei liftus galutinėje vietovėje. Jei baldai per dideli, gali reikėti išmontuoti durų vyrius ar net langus. Aš visada sakau klientams: „nufotografuokite išėjimą iš buto matuokliu rankoje“. Tai leidžia mums paruošti reikiamą įrangą iš anksto – ar tai bus keltuvas pro langą, ar papildomi darbininkai, kurie sugebės išnešti sofą per 5 aukštus nugaromis. Nenuvertinkite šio etapo, nes Olandijoje tokios paslaugos kainuoja labai brangiai, jei jas teko ieškoti paskutinę minutę.

Kainos, dokumentai ir pinigai: Kiek kaino ramybė

Kiek maždaž kainuoja toks reikalai su sunkvežimiu?

Nepavyks nustatyti vienos kainos, nes viskas priklauso nuo tūrio (kubatūros) ir atstumo. Paprastai, jei keliates su 1–2 kambarių butu, kaina svyruoja nuo 1200 iki 2000 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia įrenginėti (pakavimo) paslaugų, ar ne. Jei turite daug daiktų, reikalingas vilkikas su puspriekabe, kaina gali šokti iki 3000–4000 eurų. Verta prisiminti, kad kaina įtraukia ne tik degalus, bet ir mokesčius už važiavimą Vokietijos keliais (mautai), kurie yra vieni brangiausių Europoje. Taip pat įvertinkite, kad Olandijoje dažnai reikia specialių leidimų stovėjimui miesto centre, tai irgi gali padidinti sąskaitą. Būtinai prašykite išsamių sąskaitų, kad nebūtų paslėptų mokesčių.

Ar draudimas yra privalomas, ar tai papildomas pinigų išsiėmimas?

Kartais klientai sako: „Aš važiuoju atsargiai, nieko nenupirksiu“. Žiūrėkime tiesiai į akis – kelyje įvyksta avarijų. Nors mes ir stengiamės vairuoti saugiai, kas nors gali atsitrenkti į mūsų automobilį Vokietijos automagistralėje. Standartinis CMR draudimas, kurį turi dauguma vežėjų, draudžia tik apie 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą. Tai nėra daug, jei vežate brangią elektroniką ar baldus. Mano nuomone, patogus ir greitas kraustymasis į Olandiją su planu turi įtraukti ir papildomą krovinio draudimą „Viso rizika“ (All Risk). Tai kelių dešimčių eurų papildomai, bet jei užgriūs vilkikas, jūs gausite pilną daiktų vertę atgal, o ne tik simbolinę sumą, kuri ne užteks nupirkti naujų baldų Olandijoje.

Galima važiuoti savaitgalį, ar tada brangiau?

Savaitgaliai yra patogūs klientams, nes jie gali atvykti į naująją vietą ir laukti krovinio be darbo problemų. Tačiau logistikoje savaitgalis kartais reiškia papildomų išlaidų. Pats pervežimas gali nekainuoti brangiau, bet iškrovimas Olandijoje savaitgalį gali būti sudėtingesnis. Kai kurie miestai turi griežtesnius apribojimus sunkiasvoriams transportams šventinėmis dienomis, o vietos samdomos komandos gali dirbti pagal padidintą tarifą. Jei norite sutaupyti, stenkite įsivažiuoti pirmadienį ar antradienį, tačiau jei jums svarbiau patogumas – susiderkite iš anksto. Aš visada patariu pasirinkti tokį laiką, kai paskutinis mygtukas įrenginėjime (pakuotėse) įjungiamas penktadienį, o pirmasis išjungiamas pirmadienį ryte – taip turite laiko susiplanuoti.

Ar reikia mokėti už pakavimo medžiagas atskirai?

Tai priklauso nuo sutarties. Kai kurios kompanijos siūlo „viskas įskaičiuota“ paketus, kur tikriausiai kainą pakėlė 10–15 proc. Kitos skaičiuoja kiekvieną dėžę ir įvyniojimo plėvelę (bubble wrap) atskirai. Mano patirtis rodo, kad verta rinktis kokybiškas medžiagas, net jei už tai mokate. Olandijoje drėgmė (ypač šalia kranto) gali sugadinti baldus, jei jie nebus tinkamai padengti storu stretch plėvele. Nekupkite pigių, sprogstančių dėžių iš parduotuvės – gaukite specialias, dvigubo sluoksnio kraustymo dėžes. Tai sumažina daiktų pažeidimo riziką per 80 proc., kai sunkvežimis šoka ant vokiškų „švelniųjų“ greitkelių ribų.

Olandijos specifika: Ką reikia žinoti prieš atvykstant

Ar sunkvežimis gali laisvai važiuoti į Amsterdamo centrą?

Niekada nenuokanku, kai klientas sako: „Atvyksime prie durų“ o jis gyvena centre, tarp „De Wallen“ kvartalo ir „Heineken Experience“ muziejaus. Amsterdamas, o taip pat Haga, Leidenas ir kiti miestai turi griežtas „aplinkosaugos zonas“ (milieuzones), į kurias negali važiuoti senesni arba labai taršingi sunkvežimiai. Be to, daugelyje vietų reikalingas specialus leidimas (ontheffing) stovėjimui ar įvažiavimui. Dažnai tenka iškrauti krovinį pakraštyje ir įvežti daiktus į centrą mažesniu transportu (pvz., 3,5 tonų sunkvežimiuku „Golf“ tipo arba su voku). Tai užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau, todėl būtina tai sužinoti iš anksto, o ne tada, kai vairuotojas guli ant vairo ir šaukia į telefoną.

Kas daryti, jei turiu dviratį ar motorolerį, ar juos galima užsegti ant automobilio?

Dviračiai Olandijoje – tai ne hobis, o būtinybė. Dažnai klientai nori vežti savo sportinius dviračius. Taip, galime juos užsegti ant specialių laikiklių vilkiko gale arba įdėti į vidų, jei yra vietos. Svarbiausia – įsitikinkite, kad dviratis yra užrakintas ir gerai užfiksuotas, nes vairuojant 100 km/h greičiu, vėjo gūsiai gali jį sugriauti. Jei dviratis brangus (pvz., keli tūkstančiai eurų vertės), geriau jį išmontuoti (nuimti ratus) ir padėti į dėžę arba apsaugoti specialiu dėklu. Olandijoje dviračių vagystės yra paplitusios, tad netgi iškrovimo metu laikykite akį ant jo.

Kaip elgtis, jei turiu daug alkoholio ar maisto produktų, kuriuos vežu su savimi?

Mums, lietuviams, paprasta vežti keliuos dešimtis butelių degtinės ar kiaulienos konservų. Tačiau atvykstant į Olandiją, reikia atsižvelgti į tai, kad tai yra importas.