Patogus ir greitas daiktų perkėlimas iš Olandijos: vadovas tiems, kurie nori išvengti nerimo

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt dvejus metus. Per tą laiką esu matęs viską – nuo tų, kurie bando įsivežti pusę Olandijos „Zara“ parduotuvės savo „Fiat“ „Ducato“ bagažinėje, iki tokių, kurie pervežia visus namus iš Arnhemo su viena kuprine. Kiekvienas klientas turi savo istoriją, bet visiems vienas dalykas bendras – noras, kad processas vyktų sklandžiai. Dažnai žmonės gąsdina šis kelias, kai nežino, ką tiksliai reikia daryti. Šiandien noriu papasakoti, kaip iš tikrųjų atrodo patogus ir greitas daiktų perkėlimas iš Olandijos, ir nupaišyti realų paveikslslą, be reklamos šlamšto.

Olandija – tai ne tik Amsterdamo kanalai ir tulpių laukai, tai didžiausia logistinė širdis Europoje. Čia susikerta keliai iš viso pasaulio, todėl čia susikrauna daug daiktų. Žmonės grįžta iš darbo, perkėlia gyvenimą arba tiesiog perka statybinės medžiagos, kurios Lietuvoje kainuoja dvigubai brangiau. Bet kaip tą visą turtą nugabenti? Pradedant nuo to, kad vairuotojas turi atitinkamas licencijas, baigiant tuo, kad reikia tiksliai žinoti, ką galima vežti, o ką ne. Po dvidešimt metų darbo galiu pasakyti vieną – sisteminis požiūris gelbėja nervus. Jeigu planuojate patogų ir greitą daiktų perkėlimą iš Olandijos, turite žinoti keletą pagrindinių dalykų, kuriuos papasakosiu toliau, nebijodamas panaudoti tiesiogiai kalbos.

Kelias, laikas ir techninės smulkmenos

Kiek realiai laiko reikia nuo Amsterdamo durų iki mano garažo Vilniuje?

Viskas priklauso nuo to, ką vairuotojas valgo pietums, bet įprastai tai trunka apie 18–24 valandas, jei tai yra tiesioginis važiavimas be sustojimų kitiems kroviniams. Jei tai dalinis krovinys, tada gali šiek tiek užtrukti, nes reikia susitvarkyti su kitais klientais, pvz., Roterdame arba Eindhovene. Tačiau dažniausiai stengiamės, kad tai būtų greita, nes laikas – pinigai, o ir jūs norite savo daiktų. Tiesą sakant, kai keliaujame pro Vokietiją, ten kelių darbai gali padaryti savo, todėla verta turėti šiek tiek atsargos laiko.

Ar galiu veži savo daiktus keleiviniame automobilyje, ar būtinai reikia krovininės?

Žiūrėkite, jei turite tik kelias dėžutes su drabužiais ir mažą buitinę techniką, tai tikrai įvežsite ir paprastu „VW“ „Transporteriu“ ar net didesniu keleiviniu automobiliu, jei užkrovėte visą bagažinę iki pat stogo. Bet kai kalbame apie baldus, šaldytuvus ar kitus didelius gabalus, ten be „keltuvojo“ su aukštu stogu nieko nebus. Ypač jei pervežate pianiną – tada reikia ne tik mašinos, bet ir specialių juostų bei patirties vairuotojo, kuris žino, kaip tą monstrą užkelti nenulaužiant nugaros.

Ką daryti, jei netelpu į savo automobilį, bet noriu važiuoti kartu su kroviniu?

Tai gana dažnas klausimas, ypač tarp tų, kurie grįžta iš darbo Olandijoje. Taip, galime susitarti, kad sėdite kabinoje šalia vairuotojo, tačiau turi būti aiškiai susitarta dėl draudimo ir kompanijos politikos dėl keleivių gabenimo. Kartais tai neleidžiama dėl techninių priežasčių arba draudimo sąlygų, todėl geriau apie tai pasakyti iš karto. Patirtis rodo, kad ilgos kelionės su pažįstamu vairuotoju gali būti smagios, bet kartais ir pavargsta, jei neįprasta taip ilgai sėdėti vienoje vietoje.

Ar reikia kaip nors specialiai supakuoti daiktus, ar užtenka tiesiog užmesti į dėžę?

Būtų gerai, jei nebūtumėt prikabinęs šaldytuvo durelių lipniu juostelių, nes tas dalykas atkris pirmąjame posūkyje, kai mašina suksis apskritąją aikštelę prie Vokietijos. Stikliniai daiktai turi būti įvynioti į burbuliuką, o baldai – apvynioti į streipą, kad nenušliužtų spalva. Esu matęs, kaip užkrovės metu sužaloja brangų odos sofa, nes niekas neįsivaizdavo, kad ji gali paslysti ant grindų. Gerai supakuoti daiktai – tai pusė sėkmės, kai kalbame apie patogų ir greitą daiktų perkėlimą iš Olandijos, juk niekas nenori atvykti į Lietuvą ir rasti sulaužytų lėkščių.

O jei aš turiu labai daug daiktų, viena mašina neužteks?

Tuomet mes žiūrime į tai, ką mes vadiname „sąstatu“ – tai kai vilkikas velka priekabą, o už jos dar kabiną su trečia ašimi arba tiesiog dviem atskiromis mašinomis. Tai jau didesnis logistikos žaidimas, reikalaujantis daugiau laiko organizavimui, bet viską įmanoma nuvežti viena kelione. Pavyzdžiui, kai pervežame visą namų ūkį, kartais tenka išnuomoti 26 tonų sunkvežimį su liftu, kad viskas tilptų ir būtų saugu.

Kainos, dokumentai ir tai, kas nerodo

Kiek maždaug kainuoja toks reikalas, žinote, galima kokią vidutinę kainą pavadinti?

Vidutinės kainos čia nelabai yra, nes kuras kainuoja kaip nori, o ir kelių mokesčiai Vokietijoje bei Belgijoje kiekvieną mėnesį keičiasi. Bet jei kalbame apie mažą „keltuvą“ (3,5 t) su keliomis dėžėmis iš Amsterdamo į Vilnių, tai tai gali kainuoti nuo 600 iki 800 eurų, priklausomai nuo sezono. Jei tai jau didesnis krovinys, reikalingas vilkikas, skamba nuo 1500 eurų ir aukštiau, viskas labai priklauso nuo tūrio ir svorio, todėl geriau prašyti tikslios sąskaitos.

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius muitinėje, jei vežu naudotus daiktus?

Kadangi Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje, tai nėra jokios muitinės sienos, kurią reikėtų kirsti su deklaracijomis, nebent jūsų daiktai yra labai didelės vertės ar tai yra komercinės prekės. Paprastai, jei tai asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote bent šešis mėnesius, jokie mokesčiai netaikomi. Tačiau jei pervežate pavyzdžiui, penkis naujus kompiuterius su prekės ženklais, tai gali kilti klausimų ir reikės mokėti PVM, todėl būkite sąžiningi.

Kokius dokumentus reikia pasirašyti, kai vairuotojas atvyksta pas mane?

Pagrindinis dalykas yra CMR krovinio kvitas, kurį pasirašo ir vairuotojas, ir jūs. Jame turi būti tiksliai nurodyta, ką pervežame ir kiek tai svorio, o jei kažkas pasirodo sužeista, tai tai turi būti užrašyta dar prieš pasirašant. Negalima tiesiog pasirašyti „ačiū“ ir nukirsti, o vėliau skambinti ir sakyti, kad trūko kojos nuo stalo. Be to, verta turėti inventoriaus sąrašą, bent jau trumpą, kad žinotume, ką dėjome į mašiną.

Ar galima susiderėti dėl mokėjimo atidėlio, ar reikia mokėti iš karto?

Dauguma kompanijų, įskaitant ir mūsų, dirba taip, kad įmoka turi būti gauta prieš išvykstant arba tą pačią dieną, kai krovinys pasiekia paskirties vietą. Esu matęs atvejų, kai žmonės sako „atsiskaitysiu rytoj“, o po to dingsta iš radaro, ir tada prasideda ilgi pokalbiai su pranešimų tarnybomis. Geriau susitarti dėl 50 proc. avanso, kad abiem pusėms būtų ramiau ir užtikrintas patogus ir greitas daiktų perkėlimas iš Olandijos be jokių nesusipratimų pinigų klausimu.

Kas nutinka, kai kažkas ne taip?

O jei vairuotojas pavėluoja su dviem valandomis, ar gaunu kokį nors atlyginimą?

Jeigu pavėluojame dėl to, kad pūtė stiprus vėjas arba buvo eismo įvykis ant autostrados, tai tai yra force majeure ir nieko negalima padaryti, mes nėra stebukladariai. Bet jei pavėluojame tiesiog todėl, kad vairuotojas užmiglo degalinėje, tai tuomet galima kalbėti apie nuolaidą arba kompensaciją, tačiau tokie atvejai pasitaiko retai, nes stengiamės laikytis grafiko. Viskas priklauso nuo to, kas buvo pasirašyta sutartyje.

Kas daryti, jei atvykęs randu sulaužytą daiktą, kuris buvo sveikas?

Pirmiausia nedėkite panikos, padarykite nuotraukas ir nedelsdami praneškite mums, mes turime draudimą, kuris dengia tokius atvejus. Esu matęs, kaip klientai bando suremontuoti daiktą patys ir paskui reikalauja pinigų, bet draudimo kompanijoms tai netinka. Reikia viską fiksuoti iš karto, kai mašina atvyksta, dar prieš iškraunant, kad būtų įrodymas, kad tai nutiko kelyje, o ne jūsų garaže.

Išvada

Galiausiai noriu pasakyti, kad logistika – tai ne tik mašinos ir dėžės, tai yra žmonės ir jų pasitikėjimas. Per šiuos dvidešimt metų išmokau vieno – geriausia reklama yra laiku atvykęs sveikas krovinys. Jeigu planuojate kelionę ar pervežimą, nebijokite klausti ir derėtis, o mes pasistengsime padaryti viską, kad jums būtų lengva. Patogus ir greitas daiktų perkėlimas iš Olandijos yra visiškai įmanomas dalykas, jei viskas suplanuojama iš anksto ir nebus bandoma kirsti įstatymų ribų.