Patikimas transportas iš Olandijos į Lietuvą daiktams: Vadovas be nepageidaujamų staigmenų

Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius ir per tą laiką mačiau viską – nuo pačių brangiausių Ferrari gabenimo, kai vairuotojas net negalėjo užsidegti cigareto prie jos, iki tokių situacijų, kai klientas norėjo pervežti pusę namų ūkio be jokio supakavimo, o paskui stebėjosi, kodėl indai sudužo. Olandija, arba Nyderlandai, yra viena aktyviausių prekybos sričių visoje Europoje, o Lietuva jau dešimtmetį yra mūsų, logistų, namai. Kiekvieną savaitę tūkstančiai tonų krovinių keliauja šiuo maršrutu, tačiau, kai kalbame apie privatų patikimą transportą iš Olandijos į Lietuvą daiktams, dažniausiai kyla ne vienas klausimas. Žmonėms rūpi kaina, saugumas, ir, žinoma, kodėl taip ilgai laukia, jei maršrutas atrodo tiesus žemėlapyje.

Šiame straipsnyje nenusipirksite katė maiše, o gausite tą pačią informaciją, kurią suteikčiu savo artimam draugui, paprašiusiam patarimo, kaip nugabenti baldus iš Amsterdamo ar statybinę medžiagą iš Eindhoveno. Čia nėra sausų faktojų, čia yra praktinė patirtis, gauta vairuotojų bei sandėlių priekyje. Rinktis pervežėją šiame maršrute reiškia ne tik žiūrėti į kainą, bet ir suprasti, kas vyksta „už scenos“ – Vokietijos autostradose, tarpininkavimo centruose ir Lietuvos muitinėse.

Kas daro kainą ir kiek laiko tikrai reikia laukti?

Kiek man kainuos ta gabenti mano daiktus iš Olandijos?

Tai, žinoma, pirmasis dalykas, ką klausiate telefonu, ir tai visiškai natūralu. Tačiau atsakymas niekada nėra vienas skaičius, nes patikimas transportas iš Olandijos į Lietuvą daiktams priklauso nuo to, ką tiksliai gabenate. Jei tai viena ar dvi pakuotės, kurios telpa į keleivinio automobilio bagažinę, tai galite rasti pigių siuntų brokerių, kurie jas suburs į didelę fąrą ir atveš už 50–100 eurų, tačiau užtruks dvi savaites. Jei kalbame apie dalinį krovinį, pavyzdžiui, 3 europalėtes (EP) ar 2 kubinius metrus baldų, kaina svyruoja nuo 250 iki 400 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia įvežti į Olandijos miesto centrą su sunkiasvore mašina, kur reikia specialios leidimo kainos. Visada paprašykite nurodyti, ar kaina jau įskaito PVM, ar tai yra kaina „prie automobilio“ Lietuvoje, nes dažnai pasitaiko nesutarimų būtent dėl šių detalių, kai vairuotojas jau stovi prie jūsų namų vartų.

Kiek laiko užtruks, kol mano daiktai atkeliauja į Lietuvą?

Daugelis mano klientų, kurie perka daiktų iš „Marktplaats“ ar olandiškų parduotuvių, mano, kad tai kaip važiuoti traukiniu – išvyksta ryte, atvykta vakare. Deja, realybė šiek tiek kitokia. Standartinis maršrutas nuo Roterdamo ar Amersfoorto prekybos centrų iki Vilniaus ar Kauno yra apie 1400–1500 kilometrų viena kryptimi. Sunkvežimio vairuotojas pagal ES reglamentus gali vairuoti tik 4,5 valandas, turi privalomą 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo jis privalo atsipalaiduoti 11 valandų. Be to, Vokietijoje, ypač prie Ruhr srities, dažnai susidaro spūstys, kurios gali atidėlioti važiavimą kelias valandas. Taigi, vidutiniškai patikimas transportas iš Olandijos į Lietuvą daiktams užtrunka nuo 2 iki 4 darbo dienų nuo to momento, kai surinkome visą krovinį ir išvykome. Jei skubate, reikia ieškoti „ekspreso“ variantų, kai vairuotojas važiuoja dviese ir keičiasi vairu, bet tai kainuos dvigubai brangiau.

Ar galiu užsisakyti transportą tik vienam objektui, pavyzdžiui, sofa ios Amersfoorto „IKEA“?

Žinoma, tai viena dažniausių užklausų, nes Olandijoje apsipirkti yra įdomu, o baldų asortimentas platesnis. Tokiu atveju mes dažnai siūlome dalinio krovinio (part load) paslaugą. Tai reiškia, kad jūsų sofa kelionių dalį praleis sandėlyje prie Olandijos, kol mes surasime kitą klientą, kuris važiuoja tuo pačiu maršrutu, pavyzdžiui, gabenant komoda iš Hagos į Klaipėdą. Sofa bus užkrauta į tentinę fąrą, užtvirtinta diržais, kad ji nenukristų posūkiuose (kas, btw, dažnai nutinka prastai užsegtų krovinių atveju). Tai yra ekonomiškas sprendimas, tačiau reikia kantrybės, nes išvykimo data gali pasislinkti 1–2 dienas atgal, laukiant pilnos mašinos.

Kodėl kaina didesnė, jei reikia iškrauti paskutinę prekę tiesiai į butą antrame aukšte be lifto?

Čia viskas labai paprasta – laikas yra pinigai, o fizinis darbas Lietuvoje, deja, nebekainuoja taip pigu, kaip prieš dešimtmetį. Olandijoje vairuotojas paprastai tik užkrauna krovinį į savo fąrą, nes jis turi važiuoti toliau. Kai mašina atvyksta į Lietuvą, reikia kvietti vietinius krovikus. Jei jie turi nešti 100 kilogramų sofos nugaros laiptais be lifto, šis darbas vertinamas kaip papildomas paslaugų kompleksas, todėl kaina gali padidėti 50–100 eurų už valandą. Visada geriau iš anksto nurodyti, kad nėra lifto ar kad įvažiavimas į kiemą yra labai siauras – tada mes galime suplanuoti atvykti su mažesniu automobiliu, kuris pravažiuos.

Dokumentai, krovinių rūšys ir praktiniai niuansai

Kokius dokumentus turiu pateikti, kad viskas vyktų sklandžiai?

Esu matęs situacijų, kai klientai laukia savo krovinius savaitėmis tik todėl, kad nepadarė vieno paprasto dalyko. Norint užtikrinti patikimą transportą iš Olandijos į Lietuvą daiktams, jums reikia dviejų pagrindinių dalykų: prekių sąrašo (pakuolės sąrašo) ir apmokėjimo dokumento (kvito ar sąskaitos faktūros). Nereikia jokių sudėtingų teisinių sutarčių, jei gabenate savo asmeninius daiktus, tačiau jei tai naujos prekės, pirkimos internete, muitinė gali domėtis jų verte. Sąraše tiesiog išvardinkite, kas kasdėja, pavyzdžiui, „Medinė komoda, spalva ąžuolas, 50 kg, naudota“. Tai sutaupys valandas muitinės poste, jei mums ten tektų sustoti.

Ar galiu pervežti dviratį ar mopedą, kuris nėra surenkamas?

Tai klasikinis klausimas, ypač vasarą, kai visi nori parsivežti olandiškus dviračius „Gazelle“ ar „Batavus“. Taip, galime, bet čia yra vienas „bet“. Dviratis negali būti pilnai surinktas, jei jis keliauja kartu su kitais daiktais, pvz., baldais, vienoje fāroje. Nuo šiol jis turi būti išmontuotas – nuimamas rėmas, ratlaiščiai, pedalai, kitaip jis užims per daug vietos ir, kas svarbiau, gali apgadinti kitus daiktus vijimasi kelionės metu. Jei dviračiai yra didelės siuntos, geriau juos gabenti specialioje dviračių priekaboje arba užsegtus ant specialios lentos fāros viduje. Už tokį montavimą/imontavimą imamas papildomas mokestis, bet tai užtikrina, kad jūsų dviratis atvyks be įbrėžimų.

Kas nutinka, jei aš nupirkau daiktą, bet jis pažeistas, kai atvyksta į Lietuvą?

Rimtas dalykas. Prieš 20 metų buvo daugiau chaoso, bet dabar veikia taisyklės. Viskas prasideda nuo to, ką parašote vairuotojo pateiktame važtaraštyje (CMR) arba prekių priėmimo aktą. Jei vairuotojas atvežia ir pripažįsta, kad dėžė įdūta, jis tai užrašo. Jei jis neleidžia jums patikrinti krovinių iš karto ir verčia pasirašyti, kad viskas gerai – nedarykite to, nepatikrinę. Esu matęs, kaip žmonėms atvykdavo sudaužyti vitrinai, o jie buvo pasirašę „tvarkingai“ tik todėl, kad vairuotojas skubėjo. Draudimas dažniausiai dengia žalą, tačiau tik tada, jei žala pastebėta ir užfiksuota pačiame pristatymo momente. Visada fotografuokite pažeistas vietas tiesiog su vairuotoju fone.

Ar galite padėti su muitinės deklaravimu, jei aš perku didesnį kiekį prekių prekybai?

Taip, tai mūsų kasdienybė, ypač kai klientai veža statybines medžiagas ar techniką. Jei vertė viršija 150 eurų (kai vežate ne asmeninius daiktus), reikia mokėti PVM ir, jei reikia, importo muitus. Mes turime savo brokerius, kurie gali tai padaryti už jus. Tau tiesiog reikia mums nusiųsti sąskaitą faktūrą ir pasakyti, kad reikia deklaruoti. Su asmeniniais daiktais, kuriuos naudojote daugiau kaip 6 mėnesių Olandijoje, muitinės procedūros paprastesnės – galima registruoti perkraustymą (Transfer of Residence), tačiau tai reikalauja daugiau dokumentų, pavyzdžiui, gyvenamosios vietosregistracijos iš Olandijos.

Nepageidaujamos staigmenos ir kaip jų išvengti

Ar saugu duoti savo daiktus? Jūs tikrai ne juokingi firmos?

Suprantu jūsų nerdžiavimą, nes rinkoje yra ir „peleniukų“, kurie pasiskolina fąrą vienai dienai, ima pinigus ir dingsta. Patikimas transportas iš Olandijos į Lietuvą daiktams visada prasideda nuo to, kad pasirašome realią sutartį, o ne tik susitaria per „Viber“ žinutę. Žiūrėkite į įmonėskodą, patikrinkite, kiek ji veikia rinkoje. Jei įmonė veikia jau 15 metų, ji tikrai nekurėsis dėl trijų eurų pelno. Be to, visada turime galimybę sekti krovinius realiu laiku per GPS sistemas, taigi jūs visada žinosite, kur yra jūsų daiktai, ar jie stovi prie Kėdainių pavalgę, ar jau važiuoja link jūsų namų.

Kas gali nutikti, jei aš nebegaliu priimti siuntos nustatytu laiku? Ar baudžiate?

Būna ir taip, kad gyvenimas įvyksta staigmenų – susergate ar išvykstate komandiruonę. Jei apie tai pranešate mums iš anksto, pavyzdžiui, prieš dieną, mes paprastai galime susiderėti su vairuotoju, jis gali numesti krovinius į mūsų sandėlį Kaune ar Vilniuje ir laukti, kol jums patogu atvykti. Tačiau jei vairuotojas atvažiuoja prie jūsų vartų, o jūs nebeatsiliepiate telefonu, tai jau kito kalbos. Tuomet prasideda laukimo mokestis (standby charge), kuris Lietuvoje gali būti nuo 30 iki 50 eurų per valandą, nes vairuotojo laikas taip pat vertinamas. Geriau susitarti dėl laiko lankstesnio iš anksto nei mokėti už vairuotojo poilsį kieme.

Išvada

Per tiek metų, kiek dirbu su krovinių pervežimais, supratau vieną pagrindinę dalyką – klientui svarbiausia ne tik kaina, bet ir ramybė.