Patikimas perkraustymas į Olandiją su asmeniniu transportu: Pilnas vadovas

Įvadas

Perkraustymas į užsienį visada yra sudėtingas ir emocingas gyvenimo etapas, o kai šis kelias veda į Olandiją ir reikia pasiimti savo asmeninį transportą, iššūkių padauga dar labiau išauga. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir per tą laiką mačiau viską – nuo puikiai suplanuotų logistinių operacijų iki situacijų, kai neaiškūs dokumentai ar blogai įvertintas krovinys sukelia nemaža stresą. Olandija, nors ir yra arti bei geografiškai patogi, turi savo specifikos, kurios reikia atsižvelgti, norint, kad kelias būtų sklandus.

Dauguma žmonių galvoja, kad perkraustymas su automobiliu – tai tik „užsėdi ir važiuoji“, tačiau praktika rodo, kad tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis detalaus planavimo. Čia ne tik svarbu, kaip pakrauti daiktus į bagažinę, tačiau ir tai, kaip legaliai bei saugiai pristatyti transporto priemonę į kitą šalį, išvengti nereikalingų rūpesčių muitinėje bei techniškai paruošti automobilį užsienio keliams. Straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kaip užtikrinti, kad Jūsų kelionė į Olandiją su asmeniniu transportu būtų ne tik efektyvi, bet ir rami. Mes aptarsime dokumentus, techninius reikalavimus, kelių eismo taisyklių niuansus ir, svarbiausia, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurias daro naujokai.

Šis straipsnis sukurtas tam, kad Jums suteikti visą reikalingą informaciją vienoje vietoje. Nesvarbu, ar keliate patys, ar pasitikėjate šią užduotį profesionalams, suprasimas, kaip veikia procesas, leis Jums jaustis daug ramiau. Olandija – tai šalis, kurioje tvarka ir tikslumas yra vertinami aukščiausiai, todėl Jūsų pasiruošimas turi būti atitinkamą lygį. Skaitykite toliau, jei norite sužinoti, kaip pasiekti „skraidančio“ starto savo naujajame gyvenimo etape.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi, važiuojant į Olandiją su asmeniniu automobiliu?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes be tinkamų dokumentų kelionė gali baigtis dar neišvykus iš šalies arba sulėtėti sienos kirtimo metu. Pirmiausia ir svarbiausia – tai vairuotojo pažymėjimas. Jis turi būti galiojantis ir, jei reikia, pritaikytas prie tarptautinių reikalavimų (pvz., jei pažymėjime nėra lotyniškų raidžių, rekomenduojama tarptautinis vairuotojo pažymėjimas). Antroji – transporto priemonės registracijos sertifikatas (mūsų vadinamas „techniniu pasu“). Būtinai patikrinkite, ar duomenys jame sutampa su automobiliu.

Taip pat būtinas galiojantis civilinės atsakomybės draudimo polisas („Žaliasis kortelė“ arba Green Card). Nors šiuolaikinėje Europoje dažnai pakanka ir elektroninės sistemos patikros, fizinė „Žalioji kortelė“ vis dar yra neabejotinas privalumas, ypač kai keliama apie draudimo galiojimo užsienyje patikimumą. Jei automobilis ne Jūsų nuosavybė (pvz., įmonės ar šeimos nario), būtina turėti notariškai patvirtintą vairuotojo įgaliojimą valdyti šį automobilį. Be to, jei automobilyje keliauja ne tik savininkas, verta turėti ir komandiruotės pažymėjimą ar raštišką sutikimą, jei reikėtų pagrįsti daiktų pervežimą. Ir, žinoma, nepamirškite asmens dokumento (pasas arba asmens kodą kortelę), kuris patvirtintų Jūsų tapatybę.

2. Ar reikia mokėti muitą arba mokesčius už automobilį įvežiant į Olandiją?

Čia dažnai kyla nesusipratimų, nes situacija priklauso nuo to, iš kurios šalies atvykstate ir koks Jūsų statusas. Jei atvykstate iš Europos Sąjungos šalies (kaip Lietuva) ir planuojate gyventi Olandijoje, laiku reikia susirūpinti automobilio registravimu. Olandijoje nėra „muito“ ES prekėms, tačiau yra mokesčių, susijusių su transporto priemonės registracija.

Vienas svarbiausių dalykų – BPM (belasting van personenauto’s en motorfietsen) mokestis, kurį Olandijos piliečiai ar gyventojai turi sumokėti užregistruodami transporto priemonę. Tačiau, jei persikeliate gyventi į Olandiją iš kitos ES šalies ir esate gyvenę joje ne mažiau kaip 12 mėnesių, o automobilį naudojote mažiausiai 6 mėnesių, galite kreiptis dėl mokesčių atleidimo (išskyrus PVM, kurį galima susigrąžinti tam tikrais atvejais). Ši procedūra vadinama „centrumaal aangifte“ arba importavimu su mokesčių atleidimu. Reikia pateikti gyvenamosios vietos dokumentus, pirkimo-skyrymo sutartį ir užpildyti specialias formas. Jei šią sąlygą nepatenkinote, teks mokėti BPM mokestį, kuris Olandijoje gali būti gana didelis, todėl šį klausimą reikia išsiaiškinti dar prieš išvykdami.

3. Kaip teisingai supakuoti daiktus į automobilį, kad nebuvo problemų su pareigūnais?

Pakavimas – tai ne tik vieta taupyti, bet ir saugumo klausimas. Esąs ekspertas, visada primygtinai rekomenduoju: niekada neužkraukite automobilio taip, kad trukdytų matomumui vairuotojui. Visi langai ir veidrodžiai turi likti laisvi. Be to, svarbu, kad krovinys nebuvo judrus – naudokite diržus, tinklus arba kitas fiksavimo priemones. Judantis krovinis gali nukreipti automobilį važiavimo metu arba pakenkti stabdžių sistemai.

Ką dėl daiktų paties turinio? Vengkite krauti daiktų į keleivio vietą (pvz., ant priekinės sėdynės), jei juos neįmanoma užfiksuoti. Muitinės arba policijos pareigūnai gali sustabdyti automobilį patikrai, jei pastebės, kad automobilis perpildytas arba matomi pavojingi daiktai. Taip pat verta prisiminti, kad keleivių pervežimas turi būti saugus – kiekvienam keleiviui turi būti sėdynė ir saugos diržas. Jei keliaujate su šeima ir nupirkote daug baldų, kurie tiesiog įkišami į saloną, rizikuojate gauti baudą už keleivių pervežimo taisyklių pažeidimą. Geriau daugiau daiktų vežti priekaboje (jei techninius galimybių leidžia) arba pasinaudoti krovinių pervežimo paslaugomis.

4. Kokios yra Olandijos kelių eismo taisyklių svarbiausios ypatingybės, apie kurias reikia žinoti atvykusiam vairuotojui?

Olandiškas eismas yra labai disciplinuotas, bet turi savo niuansų, kuriuos reikia žinoti, kad išvengtumėte nesusipratimų ir baudų. Vienas svarbiausių dalykų – dviračių takai. Juose yra labai daug dviračių, ir automobilių vairuotojai turi juos gerbiti. Posūkyje dešinę būtinai reikia pasižiūrėti ne tik į veidrodį, bet ir per petį, nes dviratininkai čia dažnai „kibirkščiuoja“ iš visų pusių.

Dar vienas dalykas – „prioiritėti iš dešinės“ taisyklė. Nors daugelyje vietų yra ženklai „shouwen“ (kelio eismo prioriteto ženklai: trikampėlis su raudonu kraštu arba geltonais rombais), tačiau gyvenamuosiuose rajonuose, kurie neturi šių ženklų, galioja bendroji taisyklė: jei kertate lygiagrečius kelių susikirtimus, prioritetą turi vairuotojas, važiuojantis iš dešinės. Lietuviams tai dažnai būna keista, nes mes esame pripratę prie „ženklų valdymo“. Taip pat, Olandijoje labai griežtai stebima greičio laikymosi kontrolė, ypač darbo zonose, kur greitis dažnai nuleidžiamas iki 70 km/h ar net mažiau, ir foto radarai dirba be perstojo.

5. Ar reikia specialių techninių renginių automobiliui prieš išvykstant (pvz., žibintų keitimas, žieminės padangos)?

Techninis automobilio paruošimas yra labai svarbus saugumui. Kalbant apie žibintus, jei Jūsų automobilio žibintai yra sukonstruoti taip, kad šviesos spindulys kairėn (kaip būna Lietuvoje, važiuojant dešine pusę), oficialiai Olandijoje rekomenduojama juos reguliuoti arba keisti į tolius, kurie šviečia tiesiai arba šiek tiek dešinėn. Praktikoje, jei automobilis turi reguliuojamus žibintus, juos galima nukreipti, tačiau jei nėra – rizikuojate varginti kitus vairuotojus. Nors retai kada sustabdo dėl to, techninės apžiūros metu tai bus pastebėta.

Dėl padangų: Olandijoje nėra įstatymiškai privalomo „žiemos padangų“ laikotarpio, kaip, pvz., Vokietijoje ar Lietuvoje. Tačiau yra taisyklė, kad esant žiemos sąlygoms (sniegui, ledui), būtina važiuoti su padangomis, pritaikytomis šioms sąlygoms (tiek žieminėmis, tiek visasezoniais). Jei sužlugsite su vasaros padangomis sniege ir sukelsite eismo įvykį, draudimas nebus mokėtas, o bauda gana didelė. Mano patarimas: jei važiuojate žiemą į Olandiją, pasirūpinkite tinkamomis padangomis – oras ten drėgnas ir vėsus, o vėjuotuose tiltuose (pvz., Oosterscheldekering) pasitaiko slidžių momentų net be sniego.

6. Kaip veikia automobilio draudimas Olandijoje, ar „Žalioji kortelė“ užtenka?

Lietuvoje išduota „Žalioji kortelė“ (Green Card) užtikrina, kad Jūsų civilinės atsakomybės draudimas galioja Olandijoje (bei kitose ES šalyse) pagal minimalius šalies reikalavimus. Taigi, pagrindiniam privalomajam draudimui (WA – Wettelijke Aansprakelijkheid) tai užtenka. Jūs galite važiuoti ir nebijoti, kad esate neapdraustas pagal įstatymą.

Tačiau verta pagalvoti apie KASKO arba CASCO draudimą. Jei Jūsų Lietuvoje sudarytas KASKO draudimas galioja užsienyje (tai būtina patikrinti poliso sąlygose), tai puiku. Dažnai Lietuvoje sudaryti polisai draudžia tik ribotą laikotarpį (pvz., 30 dienų) užsienyje arba turi didesnes dedukcijas (savąją išmoką). Jei planuojate gyventi Olandijoje ilgiau laiko, reikės susirūpinti vietiniu draudimu. Olandiškas „WA Volledig Casco“ yra analogiškas mūsų KASKO, tačiau jo kaina priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant automobilio amžių ir Jūsų vairavimo stažą Olandijoje (kuris gali prasidėti nuo nulio). Ilgalaikiam gyvenimui verta palyginti pasiūlymus iš Olandijos brokerių.

7. Kiek laiko turime užsiregistruoti automobilį Olandijoje po atvykimo?

Šis klausimas labai aktualus tiems, kurie persikelia gyventi nuolat. Jei Jūsų gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o Olandijoje esate tik laikinai (pvz., darbo sutartis trumpesnė nei 6 mėnesiai), galite važiuoti su lietuviškomis numeriomis. Tačiau kai užsiregistruojate gyvenamosios vietos Olandijoje (gaunate BSN – Burgerservicenumer), Jūsų automobilis tampa „užsienietišku“, kuris turi būti importuotas.

Formaliai, po gyvenamosios vietos registracijos turite kelias savaites (paprastai nurodoma, kad kuo greičiau, geriausiai iki 4-6 savaičių) pateikti pareiškimą dėl automobilio importo ir mokesčių apskaičiavimo (susijusių su BPM). Ignoravimas gali baigtis baudomis, kurias skiria Olandijos mokesčių inspekcija ir pareigūnai kelyje. Patariu nešioti su savo patvirtintą gyvenamosios vietos dokumentą (iš municipaliteto), kuris rodo datą, nuo kurios esate pilietis/gyventojas – tai bus Jūsų „apsauga“, jei sustos policija ir klausins, kodėl važiuojate su užsienio numeriais. Tačiau vilkinti su lietuviškomis numerėmis ilgiau nei 3 mėnesius po registracijos tikrai neapsimoka.

8. Kokios yra populiariausios ir patogiausios maršruto iš Lietuvos į Olandiją variantų?

Per savo ilgą karjerą esu nemažai važiavęs šiuo maršrutu ir galiu pasakyti, kad pasirinkimas priklauso nuo to, ką Jums svarbiau – greitis ar kaina. Populiausias ir greičiausias maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją (A1, A2 autostradomis) ir toliau į Olandiją. Šis maršrutas geriausiai tinka tiems, kurie turi vokišką „vignetę“ (nors Vokietijoje vinetės nėra, bet kai kurie ruožai gali būti mokami, nors dauguma autostradų nemokamos, išskyrus sunkiesiems keltuvams ir tuneliams).

Alternatyvas maršrutas – per Baltijos jūrą. Galima važiuoti iki Klaipėdos, patekti į keltą į Vokietiją (Kylis arba Švecinas) ir toliau važiuoti per Vokietiją. Taip pat galima važiuoti per Lenkiją link Ščecino arba Svinoujscie ir ten patekti į keltą į Švediją arba Daniją, tačiau kelias į Olandiją per Daniją (per tiltą/tunelį) gali būti brangesnis dėl Didžiojo Belto tunelio mokesčio. Mano nuomone, važiavimas per Lenkiją ir Vokietiją yra lankstesnis – galima sustoti miegoti kur nori, o su keltu reikia derintis su grafiku. Taip pat reikia atsižvelgti į „Low Emission Zones“ (Žemųjų išmetamųjų teršalų zonas) Vokietijos miestuose, nors pro šalį važiuojant paprastai išvengiama miestų centrų.

9. Kas daryti, jei kelyje įvyksta avarija ar pasidaro techninė gedimas?

Tai kiekvieno vairuotojo košmaras, tačiau būti pasiruošusiam – pusė sėkmės. Pirmiausia, įsitikinkite, kad Jūsų draudimo polisyje yra pagalba kelyje (Assistance). Jei ne, būtinai įsigykite papildomą draudimą prieš išvykdami. Jei įvyksta avarija Olandijoje, nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu ( Europoje – 112). Olandiškai greitosios pagalbos ir techninės pagalbos paslaugos yra labai organizuotos.

Atsidžiūkite vietovę, jei saugu – užsidėkite šviesos atšvaitus (jų komplektas automobilyje privalomas). Jei įvykį sukėlė kiti dalyviai, būtina užpildyti „European Accident Statement“ formą (Europrotokolą). Olandai yra labai disciplinuoti šiuo atveju, taigi paprašykite jų draudimo duomenų. Jei automobilis negali važiuoti toliau, techninė pagalba nuveš jį į artimiausią servisą arba į Jūsų nurodytą vietą (priklausomai nuo draudimo sąlygų). Svarbu: niekada neprivalykite susitarimų „ant kelio“, jei nesate tikri dėl žalos dydžio – palikite tai draudikams.

10. Kodėl verta pasikviesti profesionalų perkraustymui, o ne važiuoti patiems?

Pats važiavimas gali atrodyti pigiau, tačiau verta apskaičiuoti ne tik pinigus, bet ir laiką bei nervus. Perkraustymas su asmeniniu transportu reiškia, kad Jūs turite susirūpinti ne tik vairavimu, bet ir visais daiktais, dokumentais bei galimu techniniu gedimu po 1000–1500 km kelio. Profesionalios pervežimo kompanijos turi patirtį, žino, kokie yra „piktnaudžiavimo“ rizikos rajonai, kur geriau užsukti poilsio, ir kaip užtikrinti, kad krovinys atvyks saugiai.

Be to, jei turite daug daiktų, asmeninis automobilis tiesiog netalpins visko. Teks vežti priekabą, o priekabos vairavimas ilgu maršrutu (ypač Vokietijos autostradomse, kur važiuojama 130 km/h greičiu) reikalauja papildomų įgūdžių ir koncentracijos.