Patarimai persikraustantiems į Lietuvą iš Olandijos lengvai: vadovas be reklamų

Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – kelyje tarp Nyderlandų ir Lietuvvos mažai kas nueina be smūgio į galvą, jeigu nepasiruoši. Matęs esu viską: nuo tų, kurie bandydami sutaupyti viską vežė seną „Vectra“ su priekaba vos neviršijant leistinosios masės, iki išskirtinio apartamentų interjero dizainerių, kurie neįsivaizdavo, kad jų sofos gali būti išmontuotos. Olandija yra ypatinga rinka – čia dauguma lietuvių dirba statybose, o dažniausiai persikrausto būtent iš pietinės provincijos, tokių kaip Limburgas, arba iš tankiai apgyvendintų Randstad miestų.

Kiekvienas persikraustymas yra unikalus kaip piršto atspaudas, bet pagrindiniai iššūkiai visada tie patys: logistika, dokumentai ir fizinis krūvis. Dažnai klientai klausta: „O kodėl brangu?“ Tegu tuomet pasiskaičiuoja, kiek kainuoja degalai, keltai, vairuotojo darbo laikas ir tad dar draudimas. Šiame straipsnyje neparduosiu jums jokių paslaugų, o tiesiog pasidalinsiu tuo, ką esu išmokęs per šiuos metus, tam, kad jūsų grįžimas ar persikraustymas vyktų sklandžiau. Jei ieškote realių ir praktiškai patikrintų patarimų persikraustantiems į Lietuvą iš Olandijos lengvai ir be nereikalingo streso, jūs čia teisingame vietoje. Svarbiausia – suprasti, kad šis procesas prasideda ne tada, kai atvažiuoja sunkvežimis, o dar prieš mėnesį, kai pradedate dėti pirmus daiktus į dėžes.

Susipažinimas su kaina ir organizacija

Kiek maždaug gali kainuoti toks reikalas?

Nesakyčiau, kad yra viena fiksuota kaina, nes viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir kur tiksliai gyvenate. Mažam butui arba studijai, kai reikia perkelti tik keletą baldų ir dešimtį dėžių, tai gali siekti tūkstantį–pusantro tūkstančio eurų, tuo tarpu pilnam namo išvežimui su garažu ir sodu reikės numatyti biudžetą nuo trijų tūkstančių eurų. Taip pat labai didelę įtaką turi prieigos sąlygos – jeigu Olandijoje gyvenate centre su siaurais gatvelėmis, kur sunkvežimiui tenka statyti už kelias šimtus metrų, kaina augs dėl papildomo darbo laiko. Geriausia visada pateikti tiksų daiktų sąrašą, kad galėčiau paskaičiuoti tūrį kubiniais metrais, o ne spėlioti iš akies.

Ar verta rūpintis dėžėmis savarankiškai?

Galiu pasakyti taip – jeigu turite laiko ir norite sutaupyti 50–100 eurų, drąsiai ieškokite naudotų dėžių parduotuvėse arba pasimokykite iš draugų, ką tik atvežusių prekių iš parduotuvės. Tačiau tada būkite pasiruošę tuo, kad kai kurios dėžės gali būti su įtrūkimais arba per lengvos knygoms, o vynuogių dėžės tikrai netinka sunkiems indams. Profesionalios pervežimo firmos siūlo standartines, tvirtas dėžes, kurios telpa ant vienos antros ir neužima tiek vietos sunkvežimyje, be to, jas galima susidėlioti kaip lego. Dažnai klientai, pasigaminę savo dėžes iš skardos, vėliau gailisi, nes jas neįmanoma uždaryti ir perkraustytojas privalo juos rišti virvėmis, kas sukuria riziką kad kažkas iškristų.

Kiek laiko trunka visas procesas nuo užsakymo iki atvykimo?

Įprastai, jeigu kalbame apie planingą klientą, rekomenduoju kreiptis mažiausiai mėnesį prieš planuojamą išvykimą, ypač jeigu tai daroma vasarą arba prieš šventes. Paties kelionės trukmė priklauso nuo maršruto – tiesioginis važiavimas iš, tarkime, Eindhoveno iki Vilniaus su keltu užtrunka apie 24–36 valandas, jeigu vairuotojas neilauso poilsio režimo. Tačiau realybėje tai užtrunka ilgiau, nes reikia suderinti apsilankymą abiejuose galuose, išsiimti daiktus, o jeigu tai ne „ekskursinis“ pervežimas, kai važiuojate viename sunkvežimyje su kitais klientais, tai reikia laukti, kol bus surinktas pilnas krovinys. Planuokite, kad nuo tada, kai pasirašote sutartį, iki tada, kai daiktai pasirodo jūsų naujuosiuose namuose, gali praeiti nuo savaitės iki trijų savaičių.

Ką daryti su tais daiktais, kurių nebebeišsite?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriu, kai atvykstu į sandėlį arba butą Olandijoje. Žmonės dažnai užsimiršta, kad pervežti seną sofą, kuri jau nusėdusi ir kainuoja 50 eurų, per 1500 kilometrų atsieis brangiau nei nupirkti naują Lietuvoje. Mano patirtis rodo, kad prieš išvežiant daiktus reikia atlikti „radžio“ – drąsiai išmeskite senus drabužius, sulaužytus baldus arba chemikalus, kurių negalima vežti. Jeigu turite brangių daiktų, kuriuos norite parduoti, pabandykite tai padaryti vietinėse „Marktplaats“ grupėse, o ne vežti juos per visą Europą viltimi, kad Lietuvoje už juos gausite daugiau.

Muitinė, dokumentai ir taisyklės

Ar reikės mokėti mokesčius ar muito?

Daugelis baiminasi, kad atvykus į Lietuvą juos užpuols muitininkai ir reikalaus mokėti už kiekvieną indą. Tačiau jeigu persikeliate gyventi į Lietuvą ir galite parodyti, kad Nyderlanduose gyvenote ne mažiau nei 12 mėnesių, Jums taikoma atleidimas nuo PVM ir mokesčių už asmeninius daiktus. Svarbiausia yra užpildyti TSL deklaraciją (Transfer of Residence) ir pateikti sąrašą daiktų su jų apytikslė verte, nurodyta eurais. Jeigu daiktų pervežama daug ir jie atrodo kaip prekybinis krovinys (pavyzdžiui, 15 vienodų viršelių kompiuterių), tai gali kilti klausimų, bet įprastas buto turto persikraustymas mokesčių nesukauna. Vertingiausius daiktus, tokius kaip brangūs laikrodžiai ar juvelyriniai dirbiniai, geriau vežti su savimi mašinoje.

Kas tas inventoriaus sąrašas ir kodėl jis toks svarbus?

Inventoriaus sąrašas tai ne tiesiog lapas popieriaus su užrašytais „baldai“, „indai“ ir „drabužiai“, tai gili ir detali informacija, kurią gali reikalauti ne tik Lietuvos, bet ir Olandijos pareigūnai jeigu užkliūsite patikroje. Kiekviena dėžė turi būti pažymėta numeriu, o sąraše – nurodyta, kas tame numeryje yra, pvz., „1 virtuvės komplektas, 4 porceliano lėkštės, 2 keptuvės“. Be to, būtina nurodyti apytikslę vertę, dažnai naudojant „rinkos vertę“, o ne tai, ką už ją sumokėte prieš 10 metų. Aš esu matęs situacijų, kai sąrašas buvo parašytas ant servetėlės, ir vairuotoją teko laikyti pasienyje kelias valandas, kol viskas surašoma iš naujo elektroniniu būdu. Gerai suorganizuotas sąrašas taip pat padeda išvengti ginčų, jeigu kažkas dingsta kelionės metu.

Ar galiu vežti mašiną, jeigu ji neregistruota?

Taip, galite, bet čia yra vienas pavojingiausių dalykų, kuriuos klientai daro. Jeigu turite mašiną, kurios negalite važiuoti savarankiškai (dėl techninės būklės arba trūksta draudimo), ji gali būti įkrauta į sunkvežimį kaip krovinys. Tačiau čia prasideda mušti galvos su raudonuosiais numeriais – tokia mašina turi būti deklaruojama kaip transporto priemonė ir jos gabenimui gali būti taikomi specialūs reikalavimai. Be to, jeigu mašina yra jūsų nuosavybė mažiau nei 6 mėnesius, gali tekti mokėti verybos mokestį. Dažniausiai patariu klientams, jeigu įmanoma, važiuoti patys – taip jūs pasigailiosite nervų ir pinigų, nes už „nevažiuojančios“ mašinos pervežimą imamas didelis mokestis dėl vietos užėmimo ir sunkio svorio.

Ką daryti, jeigu turiu alkoholio ar tabako gaminių?

Čia reikia būti labai atsargiam, nes muitinės turi griežtas kvotas. Jeigu į Lietuvą atvežiate didelį kiekį vyno ar alaus, kuris viršija leistiną asmeninio naudojimo normą, tai bus traktuojama kaip prekyba ir bus privaloma mokėti akcizus. Esu matęs, kaip žmonės bandydami išvežti po dešimt kartonų alaus iš Olandijos, nesuprasdami, kad kaina su akcizu Lietuvoje bus kur kas didesnė. Asmeniniam naudojimui įleidžiama tam tikras kiekis, bet jeigu jums reikia pervežti didelį vyno rūsio kolekciją, apie tai reikia susitarti iš anksto ir galbūt reikės sumokėti mokesčius, nes kitaip rizikuojate prarasti visą krovinį.

Praktiniai niuansai ir fizinis darbas

Olandiški laiptai – tai tikras košmaras ar ne?

Jei gyvenate ne pirmame aukšte viename iš those tipiškų olandiškų namų su stačiais laiptais, pasiruoškite iššūkio. Aš esu mačęs vairuotojų, kurie tiesiog atsisakė nešti pianiną trečiau aukštu, nes laiptai buvo tokie siauri, kad net neįsivaizdavo, kaip įvežti sofa. Tokiu atveju dažnai reikia naudoti keltuvus pro langus arba specialias įrangas, o tai visada kainuoja papildomai. Nenuokslus matavimas yra blogiausia klaida – nebijokite paskambinti ir paprašyti, kad atėtų specialistas pamatuoti, ar telpa jūsų „King size“ lova į laiptinę. Kartais tiesiog reikia išmontuoti duris ar net langus, kad proga būtų pakankamai plati.

Kas daryti, jeigu sunkvežimiui nepavyksta privažiuoti prie namų Lietuvoje?

Lietuvoje problema dažnai būna ne su laiptais, o su privažiavimu – kaimo vietovėse gali būti purvos, siaurų tiltų arba žemų medžių šakų, kurios kliudo aukštam sunkvežimiui.