Paprastas užsakymas persikraunant iš Olandijos į Lietuvą: praktinis vadovas be vandeninių tekstų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pasakyti, kelyje tarp Nyderlandų ir Lietuvos mačiau viską. Nuo tų laikų, kai tekdavo laukti po kelias dienas pasienio punktuose, iki šiandieninių skaitmeninių išmanųjų sistemų. Bet vienas dalykas pasikeitė nedaug – kliento noras, kad jo krovinys nuvyktų saugiai ir laiku. Dažnai žmonės sako: „o, tai tik paprastas užsakymas persikraunant iš Olandijos į Lietuvą, kas gali nuspringti?“ Pasirodo, gali. Olandų logistika – tai ne mūsiškių „kažkaip nuvažiuosim“. Ten tvarka, laiko langai ir protokolas yra šventos karvės.

Šiame straipsnyje neapsirašysiu jums sausų teisinių straipsnių, o pasakysiu, kaip viskas vyksta iš vidaus. Kaip organizuojami pervežimai iš Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno sandėlių į mūsų Klaipėdos, Vilniaus ar Kauno regionus. Juk kai reikia persikrauti, svarbiausia ne tik kaina, bet ir tai, kad vairuotojas nepradingtų kažkur tarp Vokietijos autostradų, o krovinys neatvyktų sužalotas.

Kodėl šis maršrutas toks populiarus ir sudėtingas?

Olandija yra viena didžiausių prekybos centrų Europoje. Čia susikaupia milžiniški srautai iš viso pasaulio, o paskui jie skirstomi į rytus. Mums, lietuviams, tai yra pagrindinis „maisto“ šaltinis logistikoje. Bet čia yra ir pagrindinė problema – koncentracija. Pavyzdžiui, jei užsakote krovinį iš mažo miestelio Vokietijoje, vairuotojas gali atvažiuoti bet kuriuo metu. Olandijoje viskas vyksta pagal grafiką (Time Windows). Pavėlavai 15 minučių? Atsiprašyk, gali tekti laukti iki kitos dienos arba mokėti baudą už praleistą laiką.

Todėl, kai kalbame apie tai, kaip atrodo paprastas užsakymas persikraunant iš Olandijos į Lietuvą, turiu omenyje sudėtingą mechanizmą. Jis prasideda ne tada, kai sunkvežimis užsiveda variklį, o dar tada, kai tik gaunate užsakymo numerį iš jūsų tiekėjo. Be teisingai užpildytų eksporto dokumentų (paprastai tai komercinė invoice ir pakavimo sąrašas), vairuotojas tiesiog neįleis į teritoriją. Olandų saugumo darbuotojai tikrina kiekvieną lapą.

Taip pat svarbu suprasti, kad Olandijoje daugiausiai krovinių yra surinkimo (picking) centruose. Tai reiškia, kad vairuotojui tenka ne tik įvežti ir išvežti, bet ir padėti surinkti prekes, jei tai nenurodyta kitaip. Tai vėlgi valandos, kurios įeina į kainą.

Kas nutinka tarp Olandijos ir Lietuvos?

Kelias yra apie 1500–1700 km, priklausomai nuo to, iš kurio tiksliai kraunate. Tai atrodo ne taip daug, bet prisiminkite, kad sunkvežimis važiuoja 80–90 km/h greičiu. Be to, yra griežti poilsio režimai. Vairuotojas privalo sustoti po 4,5 valandų vairavimo. Tai reiškia, kad net ir idealiausiu atveju, be eismo įgūžių, kelias užtrunks maždaug 24–30 valandų.

Daugelis klientų klausia: „Ar gali būti, kad krovinys atvyks rytoj?“ Jei mes užsakymą gavome šiandien vakare – tikėtinos ne. Reikia laiko, kad surastume laisvą mašiną, ją užregistruotume tiekėjo sistemoje ir tik tada ji galėtų važiuoti. Tai ne taksi, kuris atvyksta po penkiolikos minučių.

Kas dažniausiai keliauja nerimą klientams?

Šioje skyrielyje sujungsime populiariausius klausimus, kuriuos girdžiu kasdien iš verslo atstovų ir privačių asmenų, besiruošiančių vežti baldus, statybines medžiagas ar techniką.

Dokumentai ir „popieriaus“ darbai

Ar man reikia eiti į muitinę, jei važiuoja iš Olandijos?

Nereikia, jei abiejose šalyse esame ES narės. Tačiau tai nereiškia, kad dokumentų nereikia. Muitinės sistemos veikia taip, kad krovinys turi būti deklaruotas elektroniniu būdu. Jei vairuotojas sulaikomas patikroinoje, o jam nėra teisingų dokumentų, krovinys gali būti uždarytas iki pataisymo. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad CMR draudimas ir sąskaitos būtų tvarkingos, kad jums nereikėtų skambinti muitinės pareigūnams vidurnaktį.

Kas dėl tose etiketėse, ką Olandai labai mėgsta?

O tai pagrindas! Jūsų tiekėjas Olandijoje privalo uždėti SSCC etiketes (Serijinis siuntos konteinerio kodas). Be jų jokie jūsų „paprasti užsakymai persikraunant iš Olandijos į Lietuvą“ neįvyks. Vairuotojas tiesiog neįleis į sandėlį arba neįsirasys prekių į savo terminalą. Tai jų vidinė kontrolė, be kurios visos jų logistikos grandys sustotų. Geriau iš anksto paklauskite tiekėjo, ar jis jas uždėjo.

Ką daryti, jei trūksta dokumentų, o vairuotojas jau stovi prie vartų?

Tokia situacija, deja, nutinka dažniau, norėtųsi to nesakyti. Jei trūksta pavaldymo arba sąskaitos faktūros kopijos, teks greitai spausdinti ir siųsti el. paštu vairuotojui. Olandų sandėlininkai dažnai gali atspausdinti dokumentą už papildomą mokestį, bet tai užtrunka. Visada patariu klientams patikrinti dokumentus dar prieš tai, kai aš pranešu, kad mašina pradėjo važiuoti prie krovinimo vietos.

Kaina ir terminai – kaip tai suskaičiuojama?

Kiek tai maždaug kainuoja?

Nedarykime to klaidos, kad kaina yra fiksuota. Ji priklauso nuo degalų kainos rinkoje (AdBlue ir dyzelinas šiuo metu brangsta), taip pat nuo sezono. Pavasarį ir rudenį, kai prasideda statybų sezonas, kainos šoka. Maždaugai vienos paletės pervežimas iš Olandijos gali kainuoti nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys (LTL), ar pilna mašina (FTL). Jei kalbame apie pilną furgoną, tai žiūrime į maršrutą – ar galime parsivežti atgal ką nors iš Lietuvos, kad sumažintume jūsų kainą.

Kodėl man paskaičiavo brangiau nei kaimynui?

Kiekvienas krovinys yra unikalus. Jūsų kaimynas galėjo vežti standartinį 33 europaletės krovinį, kuris įeina į standartinę tentinę mašiną. Jei jūsų prekės yra sunkios, nestandartinio dydžio arba reikalauja ypatingos apsaugos (pvz., brangūs baldai ar vaistai), tai keičia logistikos schemą. Kartais tenka imti mažesnę mašiną su „keliamomis galvomis“ (krautuvas), o tai brangiau. Taip pat įtakos turi vietovė – įvažiuoti į Amsterdamą yra brangiau nei į kaimą netoli Mastrichto dėl užterštumo zonų mokesčių.

Ar galiu pasigyventi su mokėjimu?

Esu žmogus ir suprantu verslo ciklus, tačiau tarptautiniame pervežime pasigyventi sunku. Dauguma vairuotojų yra savininkai arba mažos įmonės, kurios reikalauja išankstinio apmokėjimo arba garantinio rašto. Jei mes, kaip tarpininkai, neįrodome, kad mokėjimas bus atliktas, mašina tiesiog nepaleis. Taip yra dėl pasitikėjimo trūkumo rinkoje po keletą didelių bankrotų. Todėl visada stengiamės derėtis dėl 7-14 dienų atidėjimo tik su patikimais ilgalaikiais partneriais.

Techniniai niuansai ir vairuotojo darbas

Ar vairuotojas padės man iškrauti?

Standartinėse sąlygose, kai atvyksta furgonas į Lietuvą, vairuotojas atsakinga tik už pristatymą. Jis nešioja rankas, o ne krovėjo kepurę. Jei reikia fizinio darbo, tai turi būti numatyta iš anksto – tada mes siunčiame mašiną su vairuotoju-krovėju (dažniausiai tai daroma kai vežami baldai ar pianinai). Jei to nenurodėte, teks jums pačiam susirasti krovėjus vietovėje, nes vairuotojas po 1500 km kelio tiesiog fiziškai neturi jėgų arba neleidžiama draudimo sąlygomis.

Kas vyksta, jei sugenda mašina kelyje?

Tai blogiausias siaubas, bet mes tam pasiruošę. Esame didelė bendrovė, todėl turime pagalbos tarnybą visame kelyje. Jei vairuotojas sugenda Vokietijoje, mes iš karto siunčiame kitą vairuotoją su priekaba, kuriam reikia perkrauti prekes. Jums tai gali atrodyti kaip vėlavimas, bet mūsų tikslas – išgelbėti krovinį. Paprastai tokių atvejų yra mažai, nes techninė priežiūra Olandijoje ir Vokietijoje yra aukšto lygio, bet gamta arba eismo įvykiai nieko neklausia.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Visi mūsų vežami kroviniai yra apdrausti pagal CMR konvenciją. Standartinė draudimo suma yra apie 8,33 SDR už kilogramą (tai maždaug 10 eurų). Jei vežate kompiuterius ar juvelyrinius dirbinius, ši suma nepadės. Tada būtina sudaryti papildomą draudimo sutartį (All risk). Niekada neslėpkite, ką vežate – jei vairuotojas sužinos, kad vežate „auksą“, o dokumentuose parašyta „seni varžai“, ir dingsta, draudimas nebus išmokėtas. Gera komunikacija čia užtikrina saugumą.

Kodėl negalima tiesiog paskambinti vairuotojui ir paklausti, kur jis yra?

Galima, bet ar verta? Vairuotojas vairuoja 80 km/h greičiu dideliame kelyje. Jo tikslas – atvykti gyvas ir sveikas. Jei jis atsakys į jūsų skambutį, jis pažeidžia saugumo reikalavimus (rankos laisvi). Geriau kreiptis į mane arba į mano dispečerius. Mes turime GPS sekimo sistemas, kurios rodo mašinos vietą tiksliai iki kelių metrų. Mes jums pasakysime, kada bus ten, o vairuotojui leisime ramiai vairuoti. Tai vienas iš būdų, kaip padaryti tą patį persikraunant iš Olandijos į Lietuvą procesą sklandžiu.

Galutiniai nuspėjimai ir grįžtamieji reisai

Ar galite užtikrinti, kad mašina grįžtant parsivež something back?

Tai būtų idealu, bet ne visada įmanoma. Mes stengiamės surasti grįžtamąjį krovinią (backload), kad sumažintume CO2 išmetimus ir jūsų sąskaitą. Jei jūsų krovinys yra į Vilnių, o grįžtant reikia ką nors vežti iš Kauno, tai ne visada logiška. Tačiau dėl didelio srautų tankumo tarp šalių, apie 70-80 proc. atvejų mums pavyksta surasti bent dalinį krovinį atgal. Tai leidžia mums siūlyti konkurencingas kainas net ir mažiems siuntimams.

Išvada

Apibendrinant visą šią kalbą, noriu pasakyti vieną dalyką. Logistika – tai ne tik ratai ir varikliai, tai žmonių susikalbėjimas. Ką girdžiu iš klientų? Dažniausiai baimę, kad kažkas nepasiklys. Ką girdžiu iš vairuotojų? Dažniausiai nusivylimą dėl netvarkingų dokumentų arba laiko planavimo.

Kai suorganizuojamas Paprastas užsakymas persikraunant iš Olandijos į Lietuvą, sėkmę lemia trys dalykai: tikslūs duomenys užsakyme (adresas, kontaktinis telefonas, laiko režimai), supratimas, kad kaina formuojasi ne iš oro, ir kantrybė. Jei viską padarysite teisingai, jūsų prekės iš kelionių šalies atvyks saugios, o jūsų nervai liks sveiki. Nepamirškite, geriausias užsakymas – tas, kurio apie save net neprisiminate, nes jis įvyko be jokių nesklandumų. Mes čia tam, kad taip ir būtų.