Paprastas kraustymo užsakymas iš Olandijos internetu: kaip išvengti rūpesčių ir sutaupyti pinigų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena: laikai keičiasi, o žmonių baimės lieka tos pačios. Anksčiau, kai pradėdavau vežti krovinius iš Vokietijos ar Olandijos, viskas vykdavo per faksus ar ilgas telefoninius pokalbius viešbučiuose. Dabar, kai viskas persikėlė į internetą, procesas turi būti kur kas greitesnis, tačiau klientai dažnai vis dar bijo, kad „paprastas kraustymo užsakymas iš Olandijos internetu“ yra kažkokios suktybės pradžia. Tiesą sakant, tai yra patogiausias būdas padaryti nemalonų darbą nematant jo. Šiandien noriu jums papasakoti, kaip tai atrodo iš mano, vairuotojo ir logisto, pusės, ir kodėl nebijoti palikti duomenų internetinėje formoje.

Per šiuos dvidešimt metų mačiau viską: nuo tų, kurie bandydami sutaupyti kraustėsi su senais „Žemaitukų“ priekabomis iki tokių, kurie užsakydavo pilną penkiolikos tonų vilkiką vienam pianinui iš Amersfoorto. Rinka subrendo. Šiuo metu Nyderlanduose gyvena didžiulė lietuvių bendruomenė, o kasmet grįžtantys į Lietuvą ar persikeliantys į kitas ES šalis nori padaryti visą operaciją kuo sklandžiau. Internetinis užsakymas – tai tik įrankis, kuris leidžia mums susitarti dėl tų pačių dalykų, kuriais anksčiau diskutuodavome telefonu, tik daug efektyviau. Svarbiausia yra suvokti, kad kai užpildote formą, jūs neatsiuntėte duomenų juodai skylei, o tiesiog padėjote man pradėti planuoti maršrutą.

Daugelis klausia, ar tikrai galima tiksliai įvertinti kainą nematant krovinio akimis. Štai čia įsivelia mano patirtis. Jei jūs tiksliai nurodote, kiek turite dėžių, ar reikės išmontuoti spintą ir kokio aukščio yra namuose liftas (ar jo išvis nėra), internetinis įvertinimas bus taip pat tikslus, kaip ir apžiūros metu. Problemos kyla tada, kai klientai slepia informaciją arba tiesiog nežino, kaip aprašyti savo turtą. Todėl šiame straipsnyje nušviečiu visas tamsias vietas ir paaiškinsiu, kas vyksta „už scenos“.

Pinigai, kainos ir tai, kodėl niekas nesako tikros kainos iš karto

Visada pradedu nuo pinigų, nes tai žmonėms rūpi labiausiai. Kraustymo iš Olandijos kaina nėra fiksuota skaičius, esanti lentelėje, tai kompleksinis skaičiavimas, kurį lemia kuras, keltų kainos ir jūsų krovinio sudėtis.

Kiek maždaž kainuoja pervežti butą iš Olandijos į Lietuvą?

Čia nėra vieno atsakymo, tačiau paprastai vieno kambario buto ar mažo studijos turto pervežimas svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo to, ar tai yra dalinis krovinys, ar jums reikalingas ekskursinis reisas. Jei kalbame apie trijų kambarių butą su visais baldais, kaina gali šokti iki 2500–3000 eurų, ypač jei reikia specialios technikos sunkiems daiktams pakelti penktame auke be lifto. Visada į kainą įskaičiuojau ne tik važiavimą, bet ir maną, t.y. krovimo darbus abiejuose galuose.

Kaip sužinoti, kiek man reikia vietos kelyje, jei aš nieko nesuprantu apie krovinius?

Nebijokite tokio klausimo, nes daugelis klientų jo užduoda. Paprasčiausias būdas – suskaičiuoti savo būsto kvadratinius metrus (m2) ir padalyti iš trijų, taip gausite apytikslį kubinių metrų (m3) kiekį, tačiau tai labai apytikslis metodas. Geriau pagalvoti apie dėžes: jei užpildote apie 30–40 standartinių kelių dėžių, tai yra maždaug 10 m3. Taip pat žiūrėkite į baldus – dvivietė sofa užima daugiau vietos nei 10 dėžių, o tai reiškia, kad viena didelė lova gali „suvalgyti“ pusę mažo furgono talpos.

Kodėl kai kurie siūlo pigiau, o kainos skiriasi dvigubai tai pačiam maršrutui?

Žiūrėkite, čia yra klasikinis logistikos triukas. Pigi kaina dažnai reiškia, kad jūsų krovinys bus įkeltas į didelę sunkvežimį su keliais kitais klientais (taip vadinamas dalinis krovinys), ir jums teks laukti, kol vairuotojas surinks visą krovinių kiekį visoje Olandijoje. Brangesnė kaina dažnai reiškia, kad furgonas važiuoja tiesiai prie jūsų durų ir išveža tiesiog prie jūsų namų Lietuvoje be sustojimų. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, ar įskaičiuota maną, ar tik vežimas, nes už krovimą Olandijoje vietiniai samdyti darbuotojai gali paimti tiek, kiek kainuoja visa kelionė.

Ar reikia mokėti kažkokį užstatą ar depozitą užsakant internetu?

Dauguma firmų, kurios vertina savo reputaciją, prašo nedidelio užstato (pvz., 10–20 %) siekdamos užfiksuoti užsakymą ir išvengti vadinamųjų „vėluojančiųjų“, kurie iškviečia vairuotoją, o paskui nebeatidaro durų. Tai yra normali praktika, ypač jei reikia skirti vairuotoją konkrečiai datai arba nuomoti specialią techniką. Jei reikalaujama mokėti 100 % iš karto be sutarties – tai raudona vėliava, tokių dalykų aš niekad nesupratau ir nesiūlau savo klientams.

Kaip visa šlamštas užsakyti ir kas vyksta toliau

Kai jau kalbame apie procesą, tai čia viskas susideda iš komunikacijos. Nors užsakymas ir yra internetu, bet realus darbas vyksta fiziškai, todėl turi būti susitarta dėl smulkmenų.

Ar reikia daryti detalių daiktų sąrašą arba inventorių?

Būtina, tikrai būtina, bent jau trumpai surašyti, kas yra svarbiausia. Mums ne reikalingas kiekvieno šaukštelio numeris, bet žinojimas, kad turite pianiną, vitriną ar labai brangų paveikslą, leidžia paruošti tinkamas priemones. Be to, jei kelyje įvyks įvykis (pvz., avarija), muitinė ar draudimo kompanija reikalaus tokio sąrašo, be jo gali būti didelių rūpesčių su baudomis, ypač kai keliama per Vokietijos ar Lenkijos kontrolės punktus.

Kiek laiko maždaug laukti, kol vairuotojas atvyks pas mane į Olandiją?

Jei užsakote dalinį krovinį, tarkime, iš Eindhoveno ar Tilburgo, planuokite savaitę ar dvi, nes mums reikia suderinti kitus užsakymus tame pačiame regione. Jei tai yra pilnas furgonas jums, tai viskas gali įvykti per 2–3 dienas nuo užsakymo patvirtinimo. Tačiau nepamirškite, kad mums reikia laiko ir paruošti dokumentus, ypač jei reikia tvarkyti vielų ar didelių daiktų išvežimo leidimus iš miesto savivaldybės.

Ar galiu užsisakyti viską tiesiog telefonu be jokių internetinių formų?

Žinoma, aš pats dažnai taip ir darau su senais klientais, kurie tiesiog skambina ir sako „Gintarai, važiuojam“. Tačiau naujam klientui aš visada rekomenduoju bent trumpą užklausą palikti el. paštu arba svetainėje, nes taip išvengiate „kalbėjimo pūslės“, kai vėliau vienas kalbino vieną kainą, o kitas – kitą. Rašytinis įrodymas yra jūsų draugas ginčų atveju, net jei atrodo, kad tai per daug oficialu.

Kas nutinka, jei aš neteisingai įvertinau dėžių kiekį ir daiktų atsiranda daugiau?

Tiesiog pasakykite mums apie tai iš karto, kai pradėsite krauti. Vairuotojai dažnai turi tam tikrą rezervą vietos, arba, jei vietos trūksta, mes galime susisiekti su artimiausia baze ir siųsti pagalbinį transportą. Vengiokite situacijų, kai vairuotojas atvyksta, o jums staiga pasirodo dar dvigubai daugiau dėžių nei minėjote – tai sukelia stresą ir gali prailginti išvežimą dar dienai dvi.

Krovinys, kelyje įvykstantys dalykai ir galutinis išsikraunimas

Kelionė – tai ne tik vairavimas, tai ir muitinė, ir techniniai dalykai. Čia dažniausiai kyla klausimų, kuriuos klientai nusprendžia užduoti tik tada, kai furgonas jau stovi prie namų.

Ar Lietuvos muitinė kels nosį prie pat sienos, jei aš vežu savo senus daiktus?

Jei daiktai yra naudoti ir juos naudojote nemažiau nei šešis mėnesius Olandijoje, daugeliu atvejų tai laikoma asmeniniu turtu, ir mokesčių nereikia mokėti. Tačiau jei bandysite įvežti dešimt naujų televizorių ar dideles partijas alkoholio, kurios nėra asmeniniam vartojimui, tai kels didelių klausimų. Aš visada patariu klientams daryti paprastą deklaraciją ir išsireikalauti sąskaitų už brangius daiktus (pvz., kompiuterius, vaizdo techniką), kad nektų įrodinėti, kad tai ne prekyba.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja arba neatsiliepia į telefoną?

Žinoma, tai labai nervina, tačiau prisiminkite, kad mes esame kelyje. Vairuotojas gali būti įstrigęs spūstyje prie Hamburgo arba laukti kelto Vokietijoje, kur signalas prastas. Jei pavėluojame daugiau kaip valandą, skambinu pats, bet jei neatsiliepiu valandą – tikriausiai tiesiog vairuoju ir negaliu. Naudinga turėti ne tik vairuotojo, bet ir dispetcherio (manęs) numerį, kuris visada žino, kur yra mašina.

O jei aš noriu vežti labai brangų daiktą, pvz., paveikslą ar antikvarinį indą?

Tuomet mes turime sudaryti ypatingą draudimo sutartį („All Risk“), kuriuo padengiama konkreti vertė.