Palyginkite perkraustymo paslaugų efektyvumą iš Olandijos: Kas veikia greitį, kainą ir jūsų nervus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, Olandija (Nyderlandai) visada buvo ypatingas „pyragas“ mūsų versle. Vienas dalykas – tai logistikos centras, visur autoplikeliai, uostai, olandiškas tvarkingumas, bet kitas dalykas – kai prieina prie eilės perkraustymas iš ten į Lietuvą, situacija pasidaro sudėtingesnė. Dažnai klientai, atvykę iš Amsterdamo, Roterdamo ar net mažesnių miestelių kaip Eindhovenas, klausia: „Kaip gi čia viskas vyksta? Kodėl vieni keliauja tris dienas, o kiti – savaitę?“.

Kai sakote „Palyginkite perkraustymo paslaugų efektyvumą iš Olandijos“, iš tikrųjų prašote nebraižyti sausų lentelių, o suprasti, kur yra tas ribas, kai pigu nebūtų per brangu, o greitu – per pavojinga jūsų turtui. Esu matęs viską: nuo tų, kurie bandė pergabenti visus gyvenimo daiktus „Renault Traffic“ furgonu ir pabaigę ant kelio krašto su sugedusiu sankabos cilindru, iki prabangių pianinų gabenimo, kuriam reikėjo specialios technikos leidimui centre gauti. Efektyvumas šiuo atveju – tai ne tik greitis, tai ir jūsų ramybė.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu tai, kas paprastai lieka už skrajpčių – kaip tikrai veikia šis rinkas, ką reiškia realios kainos ir kodėl Olandija nėra tokia paprasta, kaip atrodo žemėlapyje.

Kainos ir pasirinkimai: kada verta taupyti, o kada ne

Ar tikrai taip brangu perkraustyti iš Olandijos lyginant su Vokietija?

Nebūtinai, kad brangiau, bet skirtingai. Vokietijoje yra daugiau vidutinių transporterio variantų, o Olandijoje dažniau tenka dirbti su didesne logistika, ypač jei žiūrite į perkraustymo paslaugų efektyvumą iš Olandijos ilguoju laikotarpiu. Olandiškos kuro kainos ir kelių mokesčiai (vignettes) sukelia tam tikrą bazinę kainos padidėjimą, tačiau čia labai gerai išvystyta dalinė krovinių veža. Jeigu keliaujate iš mažesnių miestų, pavyzdžiui, iš Hagos ar Utrechto, gali gauti pasiūlymą, kuris netgi bus pigesnis už vokiškąjį, nes ten yra daugiau mažų, lanksčių vežėjų. Visgi, nepamirškite, kad jei reikalingas įrenginys su liftu, tai gali kainuoti papildomai 50–100 eurų per valandą, o to paprastai nepaminėta pirmame skambučio.

Kodėl dalinė krovinių veža (groupage) kartais būna neefektyvi?

Atrodo puiku – sumokėjote už vienus kelis metrus, o jūsų daiktai važiuoja dideliame sunkvežimyje kartu su kitų žmonių daiktais. Tačiau problema ta, kad Olandijoje surinkti visus krovinius vienoje vietoje ir juos sudėlioti į vieną furgoną užtrunka amžinai. Gali būti taip, kad jūsų baldai stovės Sandtuno (Sittard) sandėlyje savaitę laukiant, kol užpildys kita sunkvežimio pusė. Jeigu jums skubate, dalinės krovinių vežos efektyvumas yra nulis, net jei ir kainos mažos. Geriau šiuo atveju susitarti dėl „ekskursinio reiso“, kai vairuotojas važiuoja tiesiai į jūsų namus Vilniuje ar Kaune, nors tai kainuos brangiau, bet užtikrins terminą.

Kiek vidutiniškai sutaupo klientas renkantis „eko“ pasirinkimą?

Tarkime, perkraustymas iš Amsterdamo į Vilnių pilnu konteineriu kainuoja apie 2500–3000 eurų priklausomai nuo sezono. Jeigu pasirenkate dalinę vežą ir sutalpinate tik 10 kubinių metrų, gali mokėti apie 800–1000 eurų. Atrodo taupote 1500 eurų, tačiau pridėkite pakuotės medžiagas (kurias Olandijoje nupirksite brangiau nei Lietuvoje, pavyzdžiui, dėžė gali kainuoti 4–5 eurus), pakuotojų darbą Olandijoje (apie 20–25 eur/val) ir galą gale skirtumas sumažėja. Realus taupomas dydis yra maždaug 20–30 procentų, o ne pusė kainos, kaip dažnai atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Geografiniai ir logistiniai niuansai: kodėl vieta turi reikšmės

Kaip pasiruošti perkraustymui iš Amsterdamo senamiesčio, kur negali užvažiuoti sunkvežimis?

Tai klasikinis prisimtinas atvejis. Amsterdamo centras, „Grachtengordel“ zona, yra tikras košmaras vairuotojams. Ten dauguma gatvių turi „bestelbus“ (autobusų juostas) arba statybinius postus, kur sunkvežimių įvažiavimas yra draudžiamas arba labai apribotas. Efektyvus perkraustymas čia reiškia ne tiesiog atvažiuoti, o gauti specialų leidimą (ontheffingsvergunning), kuris gali kainuoti nuo 30 iki 100 eurų, o kartais ir reikalauti, kad vairuotojas lauktų tam tikru laiku. Dažnai tenka daryti „shuttle“ – daiktus iš buto išvežti mažu furgonu į parkavimo zoną, esančią už 2 km, ten perkrauti į didelį sunkvežimį. Tai prailgina procesą dar 4–5 valandoms.

Ar reikia mokėti už parkavimą Olandijoje perkraustant?

Žinoma, ir tai vienas brangiausių niuansų, apie kurį klientai pamiršta. Jeigu vairuotojas pristato daiktus į Roterdamo priemiesčius, gali laisvai stovėti prie namo, tačiau miestuose kaip Leidenas ar Haga, parkavimo kortelės ar zonų mokesčiai gali „suvalgyti“ ne vieną dešimtį eurų. Vairuotojai dažnai įtraukia šias išlaidas į galutinę sąskaitą, bet jeigu susitarote „ fiksuota kaina“, būtinite paklauskite, ar įskaičiuotas parkavimas. Aš matau situacijų, kur klientas nustemba, kai gauna papildomą sąskaitą už 3 valandas stovėjimo zonoje, kur kaina vienai valandai siekia 5 eurų.

Kiek tiksliai laiko užtrunka kelionė iš Olandijos iki Lietuvos?

Jei kalbame apie tiesioginį važiavimą be sustojimų, tai maždaug 1200–1300 kilometrų, priklausomai nuo išvykimo taško – ar tai Eindhovenas pietuose, ar Groningenas šiaurėje. Sunkvežimiui tai trunka apie 18–20 valandų vairavimo, tačiau pagal taisykles vairuotojas turi poilsio pertraukas. Taigi, realus laikas nuo išvežimo iki pristatymo yra apie 1,5 – 2 dienos, jei viskas vyksta sklandžiai. Jeigu tai grupinis krovinys, pridėkite dieną ar dvi surinkimui Olandijoje ir išskirstymui Lietuvoje. Žiūrėkite realiai: dažniausiai sako „3–4 dienos“, o atsitinka, kad eina ir savaitę, jeigu įvyko techniniai nesklandumai arba buvo dideli uraganai ant Baltijos jūros.

Techniniai ir organizaciniai momentai: kas slepiasi už užuolaidų

Ar verta rinktis firmas, kurios siūlo „viskas įskaičiuota“ pakuotės rinkinius?

Kartais tai yra geras sprendimas, ypač jeigu neturite laiko bėgioti po „Gamma“ ar „Praxis“ parduotuves medžiagoms. Olandijoje profesionalios perkraustymo firmos naudoja stipresnes, dvigubos sienelės dėžės, kurios kainuoja brangiau, bet atlaiko tą patį kelionės krūvį geriau. Jeigu imate firmos pasiūlymą, kuri jie sako: „mes atvežame dėžes, supakuojame, išvežame“, tai efektyvumas šiuo atveju yra aukštas, nes jie atsakingi už kiekvieno lėkštės sužalojimą. Tačiau jei norite sutaupyti, nusipirkite dėžę patys, tik žiūrėkite, kad būtų ne „single wall“ (vienos sienelės), nes po 1300 km tokios dėžės paprastai susigruožia su daiktais viduje.

Kas nutinka, jei daiktai netilpi į pasirinktą transportą?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriu. Klientas sako: „Aš turiu tik 1 kambario baldus“, o kai atvažiuojame, pasirodo, kad yra dar didelė segė iš antrojo buto, dviračias, sodininko įranga ir 10 dėžių knygų. Efektyvumo sumažėjimas akivaizdus – reikia skambinti ir siųsti antrą mažesnę mašiną arba keisti planą. Geriausia yra nedaryti „akies“ matavimo, o parodyti vairuotojui vaizdo įrašą arba siųsti nuotraukas iš anksto. Mums profesionalams pakanka 5 nuotraukų, kad tiksliai pasakytume: „Jums reikia 20 kubinių metrų, ne 15“.

Ar galima pasitikėti firmomis, kurios dirba be sutarčių ar su „vokiška“ kokybe, bet registruotos kitur?

Būkite atsargūs. Rinka pilna „vilkų“. Pasitaiko situacijų, kai firma registruota Lenkijoje, o vairuotojas atvažiuoja iš Ukrainos su senais „Scania“ sunkvežimiais, kurie neturi jokios vėdinimo sistemos arba pakabos nėra sureguliuota. Jeigu tokia mašina su jūsų baldais užstrigs ties Varšuova dėl techninių problemų, jūsų perkraustymo paslaugų efektyvumas iš Olandijos bus lygus nuliui. Visada patikrinkite, ar firma turi CMR draudimą (draudimas nuo atsakomybės kelyje), ir nebijokite klausti jų apžiūrėti mašiną nuotraukose prieš užsakant.

Rizikos ir patirtis: kodėl verta klausti buvusių klientų

Ar draudimas tikrai apsaugo, jei sulūžta brangus paveikslas arbu servizas?

Draudimas yra geras dalykas, tačiau jis neatspindi jūsų emocinės vertės. CMR draudimas dažniausiai apmoka tik svorio (kg) pagrindu, pvz., apie 8–10 eurų už kilogramą sugadintos prekės. Jeigu turite 200 kg svarų porceliano rinkinį, o jis sužaloja kelias lėkštes, gausite kompensaciją, bet ne visą rinkinio vertę. Ypatingai brangius daiktus (paveikslus, antikvarinius baldus, brangiąsias technologijas) visada reikia deklaruoti atskirai ir už papildomą mokestį įtraukti į specialų sąrašą, kitaip, jeigu paslydęs vairuotoas užguls ant dėžės su jūsų televizoriumi, gausite tik simbolinę sumą.

Kokios dažniausios klaidos daro klientai, kurdami savo „efektyvią“ strategiją?