Pagalba organizuojant kraustymą į Lietuvą iš Olandijos: vadovas iš vidaus

Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kuriems tiesiog reikėjo pergabenti kelis krepšius iš Amsterdamo atgal į Kauną, iki milžiniškų pramoninių įrenginių gabenimo iš Roterdamo uosto. Tiesiog pasakykime – kraustymasis nėra tik apie tai, kad padėti daiktus į sunkvežimį ir važiuoti. O tai, ypač kai kalbame apie pagalbą organizuojant kraustymą į Lietuvą iš Olandijos, yra sudėtingas mechanizmas, kurį reikia suderinti lyg laikrodį. Olandija yra disciplinuota šalis, tačiau biurokratija ten gali būti tokia pati paini kaip ir pas mus, o kartais net ir sudėtingesnė dėl specifinių vietos taisyklių.

Daugelis žmonių galvoja, kad tiesiog išsinuomą „Fiatas Ducato“ ir patys viską nuvešia. Gerai, jeigu turite tik du kėdes ir stalą. Bet jei statote namus ar gyvenote ten penkerius metus, situacija keičiasi. Mano patirtis rodo, kad didžioji dalis streso kyla ne iš to, kad reikia išvykti, o iš to, kad žmonės nežino, ką tiksliai reikia daryti su dokumentais, ar jų baldai perliks per „Osnabrück“ sankryžą Vokietijoje, ar ne, ir kodėl vairuotojas gali atvykti vėlai. Tokio tipo pagalba organizuojant kraustymą į Lietuvą iš Olandijos sutaupo ne tik nervus, bet ir pinigus, kuriuos būtumėte išmetę ant nereikalingų dežių ar baudų už neteisingą deklaravimą.

Šiame straipsnyje ne rašys sausų instrukcijų. Pasakysiu taip, kaip būčiau kalbėjęs su klientu prie kavos puodelio, aiškindamas, kas iš tikrųjų laukia kelyje iš Haagos ar Eindhoveno atgal į gimtinę.

Pinigai, laikas ir tai, kas dažniausiai kankina

Kiek tai man kainuos apytiksliai?

Tai, žinoma, klausimas, kurį girdžiu pirmiausia. Kaina nėra fiksuota, ji svyruoja kaip oras Šiaurės jūroje. Paimkime pvz., standartinį dviejų kambarių buto turinį. Jeigu jums nereikia montuoti kranų ar išmontuoti bibliotekų, o tiesiog surinkti daiktus ir vežti, tai mazga su 20 kubinių metrų tilpimo sunkvežimiu (tokie kaip „Ford Transit“ arba „Mercedes Sprinter“ su dideliu aukščiu) kils apie 1200–1800 eurų, priklausomai nuo to, ar esate Amsterdame, ar kažkur toliau į rytus, prie Vokietijos bordero. Didelės mašynos su kranu („keliamasis“) – tai jau 2500+ eurų, nes ten reikalinga speciali technika ir du žmonės komandoje.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Jei kalbame apie patį važiavimą, tai tai nėra ilgai – nuo Roterdamo iki Vilniaus apie 18–20 valandų vairuojant be sustojimų. Bet jūsų klausimas, įtariu, yra apie paruošimą. Geras planas užtrunka savaitę-dvi. Reikia sutarti dėl datai, surūšiuoti daiktus, gauti kvitą iš galutinio tinklo teikėjo Olandijoje („afmelding“), kad nebūtų mokėti mokesčių už tuščias patalpas, ir tada pati kelionė. Taigi, nuo sprendimo iki įsikūrimo Vilniuje ar Klaipėdoje skirkite mažiausiai tris savaites ramiam darbui.

Ar galima užsisakyti ekspresinį pervežimą, jeigu aš skubu?

Galima, bet tai kainuos. Mes darbą vadiname „užduotimi raudonai“. Jeigu reikia išvykti rytoj ar poryt, tenka permokėti už vairuotojo paruošimą arba tuščią grįžtamojo reiso mašiną (taip vadinamas „partload“ priešingą kryptį). Paprastai tokiems atvejems naudojame vieną vairuotoją, kuris vairuoja be pernakvojimo (kas nėra saugu, su jumis pasikalbėčiau apie tai atskirai), arba radome vietą kuriam nors kitam reisui. Tačiau, jeigu galite, planuokite bent savaitę į priekį – taip pagalba organizuojant kraustymą į Lietuvą iš Olandijos bus kur kas pigesnė ir efektyvesnė.

Ar reikia mokėti iš karto ar galima atidėti?

Standartinė praktika mūsų srityje yra tokia: imamas avansas (depozitas), kuris užblokuoja datas ir mašiną. Tai paprastai svyruoja nuo 10 iki 30 procentų. Likusią dalį sumokate tada, kai daiktai jau yra pakrauti į mašiną Olandijoje arba kai jie atkeliauja į Lietuvą priešš iškraunant. Nenaudokime pasitikėjimo pagrindu – aš jūsų nepažįstu, ir jūs manęs taip pat. Avansas užtikrina, kad aš nesiųsiu savo vairuotojo į kitą užsakymą paskutine minute.

Biurokratija, muitinė ir keisti dalykai

Ką daryti su dokumentais, kai išsikrauname iš buto Olandijoje?

Tai kritiška vieta. Negalima tiesiog užrakinti durų ir nueiti. Būtinai privalote pateikti „Verhuisbericht“ (išsikraunamo deklaraciją) savo savivaldybėje (Gemeente). Be to, pasilikite visus sąskaitas už elektros, dujų ir vandens mokėjimus, nes Lietuvoje muitinė arba energetikos reguliatorius gali paprašyti įrodymų, kad iš tikrųjų gyvenote ten ir nebebekojate mokesčių Olandijoje. Be šių lapų, gali kilti pyktis dėl PVM grąžinimo arba dokumentų priėmimo.

Ar reikia deklaruoti daiktus Lietuvos muitinėje?

Jei grįžtate gyventi į Lietuvą ir turite nuolatinę gyvenamąją vietą, tai dauguma jūsų asmeninių daiktų (baldai, drabužiai, buitinė technika) yra atleidžiama nuo mokesčių. Tačiau čia yra vienas „bet“. Jūs privalote pateikti TIRD deklaraciją (Transporto priemonių ir daiktų importo deklaracija). Tam reikės sutartyje su mumis nurodyti konkretų daiktų sąrašą (inventorių). Negalima rašyti „baldai“ – reikia rašyti „sofa, 2 vnt., spinta, lenta“. Muitinė mėgsta tikslumą, kitaip gali uždelsti mašiną pasienyje.

Ar galiu vežti savo motociklą ar automobilį?

Galima, ir tai darome dažnai. Jeigu automobilis yra jūsų nuosavybėje daugiau nei 6 mėnesius, jį galima įvežti be muito ir PVM. Viskas, ko jums reikia – tai užsienietiška registracija, draudimas ir techninė apžiūra, galiojanti išvykimo momentu. Vienas mano klientas bandė nuvežti motociklą be registracijos, sakydamas, kad jis „kišenėje“. Mums teko jo neišvežti, nes pasieniečiai Kalvarijos sankryžoje tokio dalyko nepriima. Taigi, dokumentai ant ratų turi būti tvarkingi.

Ką daryti, jeigu turiu alkoholio ar tabako储备ą?

Klausimas, kurį dažnai girdžiu iš studentų ar darbuotojų, dirbusių baruose. Taisyklės paprastos: asmeniniam naudojimui galima atvežti ribotą kiekį. Paprastai tai 10 litrų stipraus alkoholio, 20 litrų apytiltės (vyno) ir 110 litrų alaus. Jeigu atvešite 200 butelių „Jonge Genever“, tai jau bus laikoma prekyba arba viršyto norma, ir teks mokėti brangius akcizus. Geriau išgerti su draugais atsisveikinime nei mokėti muitininkams.

Techniniai dalykai ir pakavimas

Ar man patys reikia susirūpinti dėžėmis?

Gali patys susirūpinti, bet tikrai patogiau, kai mes atvežame. Mes pasiūlome tvirtas, daugkartinio naudojimo plastikines dėžes. Jos tinka po 30-40 kg, todėl jose galima krauti knygas ir įrankius be baimės, kad dėžė sutrūkš per keliasdešimt kilometrų lenktynių trasoje. Jei norite naudoti savo senas „Lidl“ dėžes, tai nėra problema, tačiau atsakykite sau sąžiningai – ar jos išlaikys 20 kilogramų svorį, kai vairuotojas staigiai stabdos?

Ar įvežate augalus?

Tai vienas pavojingiausių dalykų. Žolė ir augalžemės yra griežtai reglamentuojamos dėl ligų ir kenkėjų. Nedideli, namų augalai gali būti vežami, jeigu jie yra sterilūs (žemė nėra iš lauko, o speciali substratas) ir be vabzdžių. Jeigu turite didelę palmę, gaiškite mums nuotrauką ankščiau. Kartais reikia fitosanitarinį pažymėjimą, kurį Olandijoje gauti yra galima, bet tai kainuoja ir laiko. Geriau palikti kaktusą kaimynui, nei rizikuoti, kad visas krovinys bus sulaikytas karantino punkte.

Kaip elgiamės su dideliais daiktais, pvz., pianinu ar šaldytuvu?

Štai čia mums reikia pagalbos organizuojant kraustymą į Lietuvą iš Olandijos ne tik kaip logistikos, bet ir kaip technikos. Pianiną negali tiesiog nustumti. Reikia specialių juostų, kėdžių, o kartais ir suolų, jeigu yra laiptai be lifto (kas Olandijoje yra retumas, bet senosiuose namuose Amsterdam centre pasitaiko). Šaldytuvą reikia išjungti bent 12 valandų prieš kraunant, kad išgaruotų vanduo iš kompresoriaus, kitaip jis nuteks per jūsų sofa per važiavimą. Aš visada primenu šiuos dalykus, nes vėliau klijai tampa rūdžiais.

Ar saugu leisti daiktus svetimiems vairuotojams?

Esu matęs viską. Yra firmų, kurios samdo „laikinus“ vairuotojus. Mes dirbame tik su savais patikimais žmonėmis, kurie yra susieti su įmone. Be to, visada galite pasirinkti papildomą draudimą „Cargo insurance“. Standartinis draudimas dažnai nedengia „jėgos maje“ (priverstinio sustojimo) ar pavogtų daiktų, jeigu mašina nebuvo užrakinta taip, kaip draudimo sąlygose nurodyta. Už keliasdešimt eurų galite miegeti ramiau, žinodami, kad jeigu kas nors nutiks tarp Arnhemo ir Kauno, jums bus atmokėta.

Išvada

Kraustymasis – tai ne tik fizinis perėjimas iš vienos vietos į kitą, tai naujo gyvenimo etapas pradžia. Olandija puiki šalis, bet grįžti į Lietuvą po ilgo laiko yra emocingai sudėtinga, todėp logistika neturėtų būti dar vienas rūpestis. Profesionali pagalba organizuojant kraustymą į Lietuvą iš Olandijos leidžia jums susikoncentruoti į tai, kad paskutini kartą išgerti kavą ant „Amstel“ krantinės, o ne galvoti, kaip uždėti ant „Volvo“ sunkvežimio sofos, kuri netinka per liftą.

Naudokitės patirtimi, kurią suteikia ilgamečiai vežėjai. Nebijokite klausti kvailų klausimų apie dėžių dydžius ar tai, ar tinkamai uždaryta duonė. Geriau paklausti dabar, nei vėliau spręsti problemas telefonu 300 kilometrų nuo namų. Sėkmės kelyje namo, ir tikimės, kad jūsų daiktai atvyks sausia ir saugia, o olandiški ežerai liks tik gražiais prisiminimais.=