Optimalus Visapusiškas Perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą: Eksperto Vadovas

Įvadas

Perkraustymas, ypač tarp šalių, visada yra sudėtingas ir emocingas procesas. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų patirtį tarptautinių pervežimų srityje esu matęs viską – nuo idealiai suplanuotų, kaip laikrodžio, veikiančių operacijų iki tų, kuriuos pavertė tikrasis košmaras dėl nerealistiškų lūkesčių arba blogai parinkto partnerio. Maršrutas Olandija – Lietuva yra vienas populiariausių mūsų regione, tačiau jo populiarumas nesumažina rizikų, susijusių su logistika.

Kai sakome „visapusiškas perkraustymas“, turime omenyje ne tai, kad tik padėsime supakuoti dėžes ir užvežime jas į kitą šalį. Tai yra kompleksinis procesas, apimantis detalių inventoriaus sudarymą, krovos darbų organizavą, saugų transportavimą, o jei reikia – ir laikiną sandėliavimą bei muitinės procedūrų priežiūrą. Nors Olandija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės ir tai labai palengvina perkraustymą, biurokratiniai bei techniniai niuansai išlieka. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, kaip šį procesą atlikti optimaliai, taip sutaupyant ne tik pinigų, bet ir, kas svarbiau, savo nervų.

Optimalus perkraustymas prasideda ne nuo to, kai vairuotojas atvažiuoja pas jus į namus, o daug anksčiau – nuo supratimo, kiek turite daiktų ir kokiomis sąlygomis jie turi būti pervežti. Olandiški namai dažnai skiriasi nuo lietuviškų (pvz., aukšti aukštai be lifto, siauri laiptai „amsterdamietiško“ stiliaus namuose), o tai tiesiogiai įtakoja kainą ir trukmę. Taigi, prieš pradėdami kalbėti apie konkrečias kainas, reikia suprasti mechaniką.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus svarbiausius aspektus, padėsiančius jums suprasti rinką ir pasiruošti perkraustymui taip, kad jis vyktų sklandžiai. Nesvarbu, ar perkraustote vieno studento daiktus iš studento miestelio Eindhovene, ar visą šeimą su baldais iš priemiesčio prie Hagos – principiai likusios taisyklės visos vienos.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje pateiksiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai visada klausia planuodami perkraustymą iš Olandijos į Lietuvą. Šie atsakymai sukurti remiantis praktine patirtimi ir realiomis rinkos situacijomis.

1. Kiek laiko užtrunka visapusiškas perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą?

Vienareikšmio atsakymo nėra, nes „visapusiškas perkraustymas“ gali reikšti skirtingus dalykus. Jei kalbame apie tiesioginį važiavimą (t.y., vairuotojas užkrauna daiktus ir važiuoja tiesiai į Lietuvą), tai atstumas nuo, tarkime, Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1600–1700 km. Toks kelias sunkvežimiu, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus (kuriuos griežtai reguliuoja ES teisė), trunka maždaug 24–36 valandas grynojo vairavimo laiko. Praktiškai tai reiškia, kad jei krovimas prasideda pirmadienį ryte, krovininis gali atvykti trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte.

Tačiau dažniausiai „optimalus“ perkraustymas nėra tiesioginis. Jei naudojate „dalinių krovinių“ (part load) paslaugą, kai viename sunkvežimyje vežami kelių klientų daiktai, terminas gali ilgti. Tokiu atveju reikia laukti, kol sunkvežimis užpildomas kitais kraisiniais, o tada dar gali būti reikalingi iškrovimai tarpiniuose taškuose (pvz., Vokietijoje arba Lenkijoje). Tokio scenarijaus terminas gali svyruoti nuo 5 iki 10 dienų nuo krovimosi dienos.

Mano patarimas: jei jums šiandien reikia išvykti, o rytoj jau turėti baldus Vilniuje – planuokite ekskursinį arba „ekspresinį“ reisą. Jei galite laukti ir norite sutaupyti – rinkites dalinį krovinį.

2. Kaip apskaičiuojamas perkraustymo kainos ir nuo ko ji priklauso?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų, nes klientai dažnai lygina kainas pagal vieną metrą kubiniu, tačiau tai yra paviršutinis požiūris. Profesionali kainos sudarymo formulė yra daugiaeksnė. Pagrindinis komponentas yra krovinio tūris (m³) arba svoris. Tačiau tai tik pradžia.

Antrasis, o kartu ir vienas svarbiausių veiksnių, yra pasiekiamumas. Olandijoje dauguma namų statyti iš plytų, o laiptai dažnai yra labai siauri, vingiuoti, su staigiais posūkiais. Jei į antrą ar trečią aukštą neįeina standartinė kėdė, reikia naudoti keltuvus arba liftingo sistemas. Tai automatiškai padidina kainą. Taip pat svarbu, ar yra galimybė pastatyti sunkvežimį tiesiai prie namo, ar reikės daiktus pernešti 50, 100 ar daugiau metrų. Kiekvienas papildomas metras su „rankomis“ kainuoja.

Taip pat į kainą įeina kuro priedai, kurių kinta priklausomai nuo pasaulinės rinkos situacijos, kelių mokesčiai (Olandijoje ir Vokietijoje jie yra labai aukšti), o taip pat draudimas. Jei perkraustymas įvykta savaitgaliu arba šventę (pvz., Velykomis ar Kalėdomis), taip taikomos papildomos koeficientai.

Optimalus kainos pasiūlymas visada yra aiškus: jame nurodyta, kiek m³, kiek darbo valandų, ar įskaitos pakuotės medžiagos (dėžės, burbuliukai, lipniai juostos) ir ar įskaita iškrovą Lietuvoje. Jei pasiūlyme tiesiog parašyta „pervežimas į Lietuvą“ be detalių – būkite budrūs, gali slėptis papildomi mokesčiai.

3. Ar verta rinktis „dalinių krovinių“ (groupage) paslaugą, ar geriau užsisakyti atskirą sunkvežimį?

Tai klasikinis dilema: kaina prieš greitį. Esu dirbęs su abiem variantais ir galiu pasakyti, kad viskas priklauso nuo jūsų krovinio dydžio.

Jei perkraustote mažą 1–2 kambarių butą, t.y. turite mažiau nei 10–12 m³ daiktų, užsisakyti atskirą 20 ar 30 kubinių metrų sunkvežimį būtų ekonomininis nuostolis. Mokėtumėte už visą sunkvežimio talpą, nors jis važiuotų tuščia. Tokiu atveju „dalinių krovinių“ paslauga yra optimaliausias sprendimas. Jūsų daiktai susumuojami su kitais klientų daiktais (pvz., kažkas veža iš Briuselio, kažkas iš Berlyno) ir važiuoja vienu automobiliu. Taip sumažėja kaina m³.

Tačiau jei turite didelį namą (virš 20–25 m³), arba jei jums būtina, kad daiktai atvyktų tam tikru laiku (pvz., dėl darbo sutarčių pradžios), rekomenduoju ekskursinį reisą. Dėl to yra keletas priežasčių. Pirmiausia, jūsų daiktai nėra perkraunami ir iškraunami tarpinėse vietose, kas mažina sugadinimo riziką. Antra, jūs tiksliai žinote, kada vairuotojas bus Lietuvoje. Trečia, sunkvežimis yra uždaras ir skirtas tik jums, todėl nėra rizikos, kad kas nors užlips ant jūsų sofos arba pames dėžę.

Mano nuomone, jei kainų skirtumas nėra katastrofiškas, visada verta rinktis atskirą transportą, dėl saugumo ir psichologinio ramumo.

4. Kokias pakuotės medžiagas turėčiau naudoti ir ar jas turiu pats užsisakyti?

Profesionalus perkraustymas prasideda nuo pakavimo. Per 20 metų esu matęs, kaip vertybių dėžės sužudo neblogas baldus tiesiog todėl, kad buvo naudotos netinkamos medžiagos arba buvo taupyta juostos.

Optimalus variantas yra kai pervežimo įmonė pateikia pakuotės medžiagas kartu su paslauga. Mes dažnai naudojame dvigubo sienelio storio (double wall) dėžes, kurios atlaiko svorį, jei ant jų bus padėtos kitos dėžės. Standartinės „prekybos centre“ pirkiamos dėžės dažnai suardo po apkrovos.

Kambario baldams (sofos, spintos) būtina naudoti specialią stretch plėvelę, kuri užfiksuoja dureles ir stalviršius, bei storą, daugiasluoksnę burbuliukinę plėvelę (paprasti burbuliukai, kuriuo gaubiate knygas, čia netinka – reikia „antistatic“ tipo ir storesnių). Labai svarbu yra „padėklos“ (pallets) naudojimas. Jei daiktai sudėti ant padėklos ir užfiksuoti (apvynioti) plėvele, jie turi vientisą bloką, kurį lengviau ir saugiau krauti su šakėmis (forklift).

Nerekomenduoju taupyti ant lipnios juostos (paklijuoklės). Pigios juostos atsikabina nuo dėžių per kelias valandas, ypač jei ore karšta arba drėgna. Geros kokybės juosta laikosi iki pat iškrovimo Vilniuje. Jei ryžatės pakuoti patys, nusipirkite profesionalių medžiagų iš pervežėjų – jų kaina tik nežymiai didesnė, bet apsauga garantuota.

5. Kaip vyksta draudimas? Ką daryti, jei daiktai sugenda kelyje?

Draudimas yra tas dalykas, kurį dažniausiai praleidžia pro akis, kol neįvyksta nelaimė. Tarptautinių pervežimų srityje galioja standartinis draudimas pagal CMR konvenciją. Tačiau svarbu suprasti, kad šis standartinis draudimas dažnai apmoka labai mažą sumą pagal svorį (pvz., apie 8–10 EUR už kilogramą). Jei sugenda brangus LCD televizorius, kuris sveri tik 10 kg, gausite tik 80–100 eurų atlyginimo, nors televizorius kainavo 500.

Todėl visapusiškame perkraustyme būtina pasirūpinti „Visaverčio draudimo“ (All Risk) polisu. Jis leidžia apdrausti daiktus pagal jų tikrąją vertę. Prieš pasirašant sutartį, būtina sudaryti detalių daiktų sąrašą (inventorių) su jų būkle (pvz., „Lentyna: rudos spalvos, 2 skyriai, minimalus braižomas dešinėje kojoje“) ir, jei įmanoma, nufotografuoti vertingiausius daiktus.

Jei įvykė incidentą (pvz., sunkvežimis užkliuvo į duobę, ir dėžė nukrito), veiksmų algoritmas toks: 1. Nedėkite nieko (nepalikite vietos). 2. Praneškite vairuotojui. 3. Parašykite „protokolinį pažymą“ (protokolas) apie sugadinimą. 4. Nedelsdami praneškite draudimo kompanijai arba pervežėjui (dažnai terminas yra 7 dienos).

Be šio protokolo gauti atlyginimą bus beveik neįmanoma. Esu matęs atvejų, kai klientai iškraudami sugedusius daiktus nuplėšė plėvelę, o vėliau nebegalėjo įrodyti, kad sugadinimas įvyko ne jų rankomis.

6. Ar yra kokių nors specialių muitinės reikalavimų ar apribojimų perkraustant iš Olandijos į Lietuvą?

Kadangi abi šalys yra ES narės, tai labai palengvina situaciją – nėra importo mokesčių (muito) ar PVM mokėjimo už asmeninius daiktus, jei perkraustymas laikomas „Transfer of Residence“ (gyvenamosios vietos keitimu). Tačiau čia yra keletas „bet“.

Pirmiausia, daiktai turi būti naudoti. Negalite įvežti dešimtų naujų, su etiketėmis, kompiuterių ir sakyti, kad tai asmeniniai daiktai – muitinė gali tai laikyti komercine veikla. Antroji svarbi taisyklė – daiktai turi būti importuojami per tam tikrą laikotarpį prieš ar po jūsų oficialaus gyvenamosios vietos pakeitimo (paprastai 12 mėnesių).

Taip pat yra draudžiamų arba ribotų prekių. Negalima vežti alkoholio ir tabako gaminių virš nustatytų normų be mokesčių (nors asmeniniam naudojimui leidžiama tam tikra kiekis, didelės partijos gali būti įtarinėjamos). Draudžiama vežti ginklus (be specialių leidimų), narkotikus, gyvūnus (be veterinarinių pasų ir šunų mikroschemų), augalus (griežtai reglamentuojama, kad būtų išvengta kenkėjų plitimo).

Labai dažnai klientai bando vežti maisto produktus (sūrius, mėsą). Nors mažas kiekis asmeniniam vartojimui gali būti toleruojamas, didelės kiekiai mėsos ar pieno produktų gali būti konfiskuojami dėl sanitarinių taisyklių. Geriausia suvalgyti produktus Olandijoje ir nusipirkti naujų Lietuvoje.

7. Ką daryti su daiktais, kurie netilpi į naująjį būstą Lietuvoje?

Tai labai dažnas scenarijus. Olandiški butai dažnai yra didesni arba kitaip suprojektuoti nei lietuviški „chemerinių“ laikų apartamentai, o atvirkščiai – lietuviai namai dažnai turi didesnes patalpas, bet mažiau integruotų spintų. Kas tada? Čia įsijungia mūsų siūlomas „visapusiškas“ požiūris.

Turime dvi pagrindines paslaugas: laikinas sandėliavimas ir galiausiai – utilizavimas. Jei planuojate vėliau parduoti daiktus, arba laukiate, kol bus baigti remonto darbai, galime pasiūlyti sandėliavimą mūsų sandėliuose Lietuvoje arba Olandijoje. Daiktai išlieka uždaryti ir apsaugoti kol jums patogu juos priimti.

Jei tai seni, nereikalingi baldai, kurių neverta vežti (pvz., sena, suplyšusi sofa), mes galime padėti su jų išvežimu. Prieš išvykstant iš Olandijos, galime susitarti dėl „išmetimo“ paslaugos. Olandijoje šiukšlių išvežimas (grofvuil) yra gana brangus ir reikalauja specialių leidimų, jei daug. Tačiau mūsų partneriai turi galiojančius leidimus, todėl galime legaliai ir pigiau išveži šiukšles į perdirbimo centrą.

Mano patarimas: atsikračiusiukite nereikalingų daiktų dar Olandijoje. Nėra jokio prasmės mokėti už kuro ir darbo valandas, kad nuneštumėte seną spintelę į Lietuvą, ją ten padėtumėte ir išmestumėte. Tai grynas pinigų švaistymas.

8. Kaip pasiruošti perkraustymui dieną? Ką turiu padaryti pats, o ką ims įmonė?

Kad perkraustymas vyktų optimaliai, pasiruošimas yra pusė sėkmės. Viskas prasideda nuo organizacijos. Prieš atvykstant komandai, reikia, kad visi „minkšti“ daiktai (drabužiai, indai, knygos, žaislai) būtų supakuoti į dėžes. Dėžės turi būti uždarytos ir pažymėtos (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“). Tai leis vairuotojams iškrovus dėžes padėti tiesiai į atitinkamas patalpas Lietuvoje.

Kas daryti su baldais? Tai palikite mums. Mūsų komanda atvyksta su įrankiais, išmontuoja spintas, išima stalviršius, išsukia kojas nuo lovos. Viską užfiksuoja ir užpakuoja. Svarbu: nepamirškite palikti prieigą prie elektros instaliacijos, jei reikia išmontuoti įtaisus, kurie yra pritvirtinti prie sienos.

Taip pat pasirūpinkite parkavimu. Olandijoje tai ypač aktuali problema. Jei gyvenate miesto centre (Amsterdamas, Utrechtas, Haga), reikia gauti leidimą (ontheffing) statyti sunkvežimį arba užblokuoti vietą.