Optimalūs transporto sprendimai į Olandiją ir atgal dabar

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė nepripažįstamai. Vienas dalykas vis tiek išlieka pastovus – Olandijos (Nyderlandų) svarba Europos ekonominėje žemėlapyje. Šalis nedidelė, tačiau jos logistinis potencialas milžiniškas. Roterdamo uostas, vienas didžiausių pasaulyje, yra vartai į Europą, o šalies infrastruktūra yra viena geriausiai išvystytų kontinente. Tačiau kalbant apie optimalius transporto sprendimus šiandien, nebeužtena paprastai įkrauti sunkvežimį ir važiuoti. Rinka tampa vis labiau dinamėka, o klientų poreikiai – griežtesni.

Kai kalbame apie vežimus į Olandiją ir atgal, turime omenyje ne tik fizinį krovinių perkėlimą iš taško A į tašką B. Tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių apie vietinius ypatumus ir gebėjimo adaptuotis prie besikeisčiančių sąlygų. Dabartinė situacija – nuo kuro kainų svyravimų ir vairuotojų trūkumo iki vis griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų Olandijoje – verčia logistikos kompanijas ieškoti neįprastų ir efektyvių sprendimų.

Kas tai reiškia klientui? Tai reiškia, kad mažiausia kaina ne visada yra geriausioji pasiūlymo sinonimas. Optimalus sprendimas šiandien yra subalansuotas derinys tarp kainos, greičio, patikimumo ir krovinio saugumo. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuo metu turi būti organizuojamas krovinių gabenimas į Olandiją ir iš jos, kad procesas būtų sklandus, o jūsų verslas – neribojamas logistikos iššūkių. Mes aptarsime maršrutus, dokumentus, rizikas ir, svarbiausia, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurių aš mačiau be galo daug.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kiek laiko trunka kelionė į Olandiją iš Lietuvos?

Atsakymas priklauso nuo to, į kurį konkretų Olandijos miestą reikia vežti, tačiau yra keletas pagrindinių „autostradų“, kuriomis eina dauguma krovinių. Populiariausias maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją (Warszawa – Poznań – Berlin – Hannover – Amsterdamas/Roterdamas). Šis maršrutas dažniausiai pasirenkamas dėl gerų kelių ir trumpesnio atstumo, tačiau jis kelia pavojų susidurti su didelėmis spūstimis Vokietijos autostradose, ypač netoli Ruhr srities.

Alternatyvus, tačiau šiek tiek ilgesnis maršrutas gali eiti per Čekiją (Vokietijos pietinės dalies apeiga), tačiau dėl didelių mokesčių Vokietijoje (mokesčiai už sunkiasvorius transporto priemones), šis variantas dažnai būna mažiau ekonomiškas, nebent reikia apeiti didžiules spūstis.

Kalbant apie laiką, standartinis FTL (pilnas sunkvežimis) reisas į Olandiją trunka apie 18–24 valandas, priklausomai nuo oro sąlygų, eismo intensyvumo ir vairuotojo poilsio režimo. Tačiau, kaip praktika rodo, reikia skirti laiko rezervą. Jei reikia gabenimo „iš durų į duris“, tikslesnis terminas yra 1–2 darbo dienos, atsižvelgiant į krovimo/iškrovimo procedūras. Grįžtant į Lietuvą, laikas dažnai būna panašus, tačiau svarbu prisiminti apie galimas eismo užkliuvimas prie Vokietijos sienų arba didžiuosiuose miestuose.

2. Kas labiau apsimoka: pilnas sunkvežimis (FTL) ar dalinis krovinys (LTL)?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir vieno teisingo atsakymo nėra – viskas priklauso nuo jūsų krovinio tūrio ir skubos. Jei turite pakankamai prekių, kad užpildytumėte 13,6 metro puspriekabę (arba 33 europalusius), FTL yra geriausias pasirinkimas. Kodėl? Todėl, kad krovinys keliauja tiesiai į paskirties vietą be nustojimų tarpiniuose sandėliuose. Tai sumažina pažeidimo riziką, greičiau pristatoma ir, priešingai paplitusiai nuomonei, dėl didesnio degalų efektyvumo vienam tonai, gali būti pigiau vienam prekės vienetui.

Jei krovinys nedidelis – kelios padėklos ar keli europaliečiai – tuomet dalinis krovinys (LTL) yra ekonomiškesnis. Šiuo metu LTL rinka Olandijos kryptimi labai aktyvi. Logistikos kompanijos konsoliduoja krovinius dideliuose sandėliuose (pavyzdžiui, netoli Roterdamo ar Venlo) ir juos išskirsto. Tačiau čia yra savas rizikas faktorius: ilgesnis pristatymo laikas (gali užtrukti 3–5 dienas), didesnė tikimybė, kad prekės gali būti pažeidžiamos perkraunant, ir griežtesni reikalavimai dėl pakavimo. Esant ekspeditoriumi, aš visada patariu klientams įvertinti ne tik savikainą, bet ir prekės pristatymo terminą bei jautrumą.

3. Kokius mokesčius ir muitus reikia numatyti vežant prekes į Olandiją?

Kadangi Olandija yra Europos Sąjungos narė, o Lietuva taip pat, prekių judėjimas tarp šalių laikomas vidinių prekybos veiksmais. Tai reiškia, kad standartinėms prekėms muitų nėra. Tačiau tai nereiškia, kad išvengsite visų mokesčių.

Svarbiausias dalykas, kurį dažnai pamiršta, yra PVM (Pridėtinės vertės mokestis). Jeigu jūsų įmonė yra PVM mokėtoja Lietuvoje ir prekiaujate su PVM mokėtoju Olandijoje, taikoma 0% PVM tarifas, tačiau turi teisingai užpildyti PVM apskaitos dokumentus (Sąskaitos-faktūros, Vaz mokesčio ataskaitas). Jeigu pirkėjas yra fizinis asmuo arba ne PVM mokėtojas, gali tekti mokėti Olandijos PVM tarifą (kuris gali skirtis nuo Lietuvos).

Be to, yra specialiųjų mokesčių, susijusių su transportu. Vokietijoje, per kurią eina dauguma maršrutų, galioja mokesčiai už naudojimąsi keliais (LKW-Maut). Olandijoje šie mokesčiai nėra taip dideli kaip Vokietijoje, tačiau yra griežtai kontroliuojami svorio ir matmenų limitai. Jei sunkvežimis viršija leidžiamą svorį, baudos gali būti milžiniškos. Taip pat reikia atsižvelgti į galimas muitines procedūras, jei prekės nėra pagamintos ES ir atvyksta iš trečiųjų šalių (pvz., iš JAV ar Kinijos) per Olandijos uostą ir turi būti transitu vežamos į Lietuvą. Tuomet reikalingas T1 dokumentas.

4. Kaip šiuo metu veikia grįžtančių krovinių paieška iš Olandijos?

Vienas didžiausių iššūkių tarptautiniuose pervežimuose yra tuščiavažių (dead mileage) išvengimas. Sunkvežimis važiuoti tuščias 1500 km atgal į Lietuvą yra grynas nuostolis. Dabar, kai rinka yra labai konkurencinga, optimalus sprendimas yra rasti krovinį grįžtamam kelion.

Olandija yra labai industrializuota šalis, todėl ten visada yra paklausos pervežimams. Dažniausiai grįžtantys kroviniai yra žemės ūkio produktai (gėlės, daržovės), maisto produktai, chemijos pramonės gaminiai arba mašinos ir įranga. Kaip ekspertas, aš visada stengiuosi suderinti grafikus taip, kad sunkvežimis, išvežęs Lietuvos gaminius, atgal parvežtų ką nors vertingo. Tai leidžia klientams pasiūlyti geriausias kainas, nes išlaidos padalinamos per abias keliones.

Tačiau čia yra savas niuansas – reikia atsižvelgti į sunkvežimio paruošimą. Jei į Olandiją vežėte šaltai reikalaujančias prekes (šaldytuvas), grįžtant reikia rasti tokią pat patalpą. Jei vežėte standartinį šiukšlinį (tent) krovinį, galima vežti ir palečius, ir dėžes. Lankstumas čia yra raktas. Šiuo metu technologijos leidžia geriau sekti rinką, tačiau asmeninis ryšys su Olandijos brokeriais ir ekspeditoriais vis dar daruoja geriausius rezultatus.

5. Kokios yra specifinės Olandijos eismo taisyklės, kurias turi žinoti vairuotojai?

Olandija garsėja savo griežta eismo priežiūra, ir tai nėra tuščiai žodžiai. Vairuotojai turi būti labai disciplinuoti. Vienas svarbiausių dalykų – greičio limitai. Olandijoje daugelyje vietų greitis ribojamas iki 80 km/h ar net 60 km/h sunkiasvoriams automobiliams, netgi kai lengviesiems automobiliams leidžiama važiuoti greičiau. Radarai yra visur, ir baudos už viršijimą yra didelės bei siunčiamos tiesiogiai vežėjui.

Kitas svarbus dalykas – „Milieuzones“ (aplinkos zonos). Daugelyje Olandijos miestų (pvz., Roterdamas, Utrechtas, Leidenas) yra zonos, kurias negali važiuoti seni, taršą keliantys sunkvežimiai. Jei sunkvežimis neatitinka Euro 6 standarto (arba neturi specialios leidimo kortelės), įvažiavimas į šias zonas gali baigtis labai skaudžia bauda.

Taip pat reikia paminėti vairuotojų poilsio laiką. Olandijos policija dažnai tikrina tachografo duomenis. Negalima vairuoti ilgiau nei leidžia Europos Sąjungos reglamentai (4,5 valandos, tada 45 min. poilsis). Bandyti „išsiveržti“ be poilsio Olandijoje – tai tikrai bloga idėja. Be to, sunkvežimių stovėjimas ne skirtose vietose (miestų centre) yra griežtai draudžiamas ir baudžiamas.

6. Kaip užtikrinti krovinio saugumą pervežimo metu?

Per savo 20 metų patirtį mačiau viską: nuo sugedusių prekių dėl blogo užfiksavimo iki vogtų krovinių stovėjimo aikštelėse. Olandija yra viena saugiausių šalių, tačiau logistikos mazguose (ypač aplink Roterdamą) vagystės vis dar pasitaiko.

Optimalus sprendimas – profesionalus užfiksavimas (krovimo) ir vairuotojo sąmoningumas. Krovinius reikia tvirtai užsegti diržais, o dėžės – užklijuoti, kad nebeiškristų. Jei krovinys brangus, rekomenduoju naudoti transporto priemones su GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia stebėti sunkvežimį realiu laiku bei turi „panikos mygtuką“.

Kita svarbi sritis – stovėjimo aikštelės. Nerekomenduoju palikti pilno sunkvežimio be priežiūros neapsaugotose, tamsiose vietose. Geriau naudotis saugomais stovėjimais (prieinamais per aplikacijas arba su apsauga), kuriais reikia mokėti nedidelį mokestį, bet tai sutaupo milijonus, jei krovinys bus pavogtas. Taip pat būtina patikrinti draudimą – ar jis dengia krovinį viso kelio metu, įskaitant ir galimas „jėgos“ ar nusikaltimo situacijas.

7. Kokius dokumentus reikia paruošti kroviniui į Olandiją?

Dokumentų tvarka yra logistikos pagrindas. Nors tai yra vidinė ES prekyba, dokumentacija turi būti be galo tvarkinga. Pagrindinis dokumentas yra CMR tarptautinė vežimo sąskaita-faktūra. Joje turi būti tiksliai nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinio svoris, rūšis, vietų skaičius ir prekių apibūdinimas. Bet koks neatitikimas tarp realio krovinio ir CMR gali sukelti problemų muitinėje arba ginčų dėl pristatymo.

Be CMR, būtina komercinė sąskaita-faktūra (Invoice). Ji reikalinga ne tik apmokėjimui, bet ir kaip vertybių įrodymas. Jeigu prekės yra specialios (pvz., pavojingos – ADR, reikalaujančios sanitarijos ar fitosanitarinių sertifikatų), šie dokumentai privalo būti prie vairuotojo.

Neseniai vis dažniau kalbama apie elektroninius dokumentus (e-CMR). Olandija yra viena iš šalių, aktyviai skatinančių šį procesą. Tai leidžia greičiau perduoti informaciją ir sumažina popieriaus naudojimą. Jei jūsų įmonė pasiruošusi, e-CMR yra puikus būdas parodyti profesionalumą ir greitaveiką.

8. Kaip dabar veikia kainodara – nuo ko priklauso transporto kaina?

Transporto kaina nėra fiksuotas dydis, ji gyvena kaip gyvas organizmas. Šiuo metu pagrindiniai veiksniai, lemiantys kainą, yra degalų kaina (ir susijęs degalų priedas), vairuotojo atlyginimas bei paklausa/pasiūla balansas.

Degalų kainos svyruoja priklausomai nuo pasaulinės rinkos situacijos. Dauguma logistikos kompanijų taiko degalų priedą (fuel surcharge), kuris keičiasi kas savaitė ar kas mėnesį. Tai reiškia, kad net jei sutarties kaina fiksuota, galutinė suma gali šiek tiek keistis.

Kitas svarbus dalykas – vairuotojų trūkumas. Olandijoje, kaip ir visoje Europoje, trūksta kvalifikuotų vairuotojų. Tai verčia didinti atlyginimus, kas atsispindi kainose. Taip pat įtakos turi sezonas. Prieš šventes (Kalėdas, Velykas) arba vasarą, kai didėja statybų medžiagų pervežimai, kainos gali šokti. Optimalus sprendimas klientui – sudaryti ilgalaikę sutartį (kontraktą) su fiksuota kaina arba aiškia indeksacijos formule. Tai apsaugo nuo staigių kainos šuolių.

9. Ar verta naudotis keltu arba traukiniu, o ne sunkvežimiu?

Klausimas apie alternatyvias transporto priemones labai aktuali. Olandija turinti puikius jūrų uostus (Roterdamas, Amsterdamas) ir gerai išvystytą geležinkelio tinklą. Tačiau ar tai verta, kylant iš Lietuvos?

Keltu (jūra) važiuoti iš Klaipėdos į Olandiją (pvz., į Kopenhagą ir toliau vairuojant) gali būti pigiau, jei kaina degalams labai aukšta, tačiau prarandame laiką. Kelto kelionė trunka apie 18–20 valandų priešingai nei 10–12 valandų važiavant per sausumą. Be to, reikia įverti vairuotojo poilsį kerte.

Geležinkelis (Rail Freight) yra puikus sprendimas dideliems kiekiams (tūkstančiams tonų) arba konteineriams. Jei jūsų įmonė perveža didelius partijas medienos, metalo ar kitų žaliavų, geležinkelis gali būti ekonomiškesnis ir ekologiškesnis. Tačiau mažmeninėms prekėms ar mažiems kroviniams, kurie reikalauja „iš durų į duris“ pristatymo, sunkvežimis vis dar lieka neiškeičiamu sprendimu dėl lankstumo. Šiuo metu stebime tendenciją, kad didelios kompanijos jungia sprendimus (pvz., geležinkeliu iki Olandijos, o paskui sunkvežimis paskutinę mylią), tačiau vidutiniam verslui sunkvežimis lieka pagrindiniu pasirinkimu.

10. Kokios ateities perspektyvos laukia transporto į Olandiją sektoriuje?

Žiūrėti į ateitį būtina norint sukurti ilgalaikię strategiją. Vienas akivaizdžiausių trendų – „Green Logistics“ (Žalioji logistika). Olandijos vyriausybė yra viena agresyviausių siekiant sumažinti CO2 išmetimus. Tai reiškia, kad artimiausiu metu mes matysime daugiau elektros sunkvežimių miestuose ir vandenilio kuro elementų tolimuose maršrutuose. Klientams, kurie rūpinasi savo įvaizdžiu, verta rinktis logistikos partnerius, kurie investuoja į šias technologijas.

Kita tendencija – digitalizacija. Vis dažniau naudojami blokų grandinės (blockchain) sprendimai dokumentų tikrumui patikrinti, dirbtinis intelektas maršrutų optimizavimui ir visiškai automatizuoti sandėliai Olandijoje. Tai leis sumažinti klaidas ir paspartinti procesus.

Taip pat prognozuojama, kad priešprieša tarp Rytų ir Vakarų Europos dėl vairuotojų gali didėti, todėl transporto kainos gali likti aukštos. Mano patirtis sako, kad tie, kurie dabar investuoja į ilgalaikius santykius ir technologijas, o ne ieško tik trumpalaikio pelno, bus laimėtojai. Olandija kaip logistikos centras tik augo, todėl gebėjimas greitai ir efektyviai vežti ten ir atgal liks esminiu konkurenciniu privalumu.

Išvada

Apibendrinant, optimalūs transporto sprendimai į Olandiją ir atgal dabar nėra tiesilinis procesas. Tai yra kompleksinė užduotis, reikalaujanti gilių žinių, patirties ir gebėjimo adaptuotis.