Optimalūs terminai ir lanksčios kainos į Olandiją: kas slepiasi už užuolaidų

Sveiki, draugai. Darbas tarptautinių pervežimų srityje jau beveik du dešimtmečius mane mokėjo vieno dalyko – teorija taisykloje yra graži, bet kelyje visada pasitaiko kažkas, ko nerasite jokiuose vadovėliuose. Dažnai klientai skambina ir klausia: „Kiek kainuos numesti į Olandiją?“ arba „Kiek laiko užtruks?“. Atsakymas dažnai būna toks pat kaip orų prognozė – tikėtinai taip, bet su nuotraukomis. Šiandien norėčiau papasakoti ne apie sausas datas ir lentelėse įrašytus tarifus, o apie tai, kaip iš tikrųjų susiformuoja optimalūs terminai ir lanksčios kainos į Olandiją, ir kodėl tai vienas sudėtingiausių, tačiau įdomiausių maršrutų Europoje.

Per šiuos dvidešimt metų mašinas ir krovinius į Amsterdamą, Roterdamą, Eindhovenu bei daugybę mažesnių Olandijos miestelių nusiuntėme nepamatuomai. Olandija – tai unikali rinka. Čia logistika yra nebe paslauga, o kraujo arterija. Jos uostai, ypač Roterdamas, yra vartai į visą Europą, o tai reiškia, kad intensyvumas čia milžiniškas. Kai kalbame apie optimalius terminus, mes nekalbame apie magišką skaičių. Kalbame apie balansą tarp vairuotojo poilsio režimo, kelių spūsties Vokietijoje (ypač ties Ruhr sritimi) ir kliento, kuris laukia prekių prie sandėlio durų, kantrybės.

Kodėl aš sako „lanksčios kainos“? Todėl, kad kaina nėra pastovus dydis. Ji gyva. Ji kvėpuoja kartu su kuro kainomis Biržų biržoje, keičiasi priklausomai nuo to, ar yra laisvų vietų grįžtantiesiems mašinose, ar ne. Dažnai klientai stebisi, kad pirmadienio kaina skiriasi nuo penktadienio. Tai ne aš keičiu kainą pagal nuotaiką, tai rinka keičia savo poreikius. Todėl šiame straipsnyje panagrinėsime realias situacijas, išspręsime dažniausiai užduodamus klausimus ir bandysime suprasti, kaip susiderinti su laiku ir pinigais, kai keliaujame į Vakarus.

Laikas ir maršruto niuansai: kas turi įtakos greičiui

Kiek laiko tikrai užtrunka nuvežti krovinius į Olandiją?

Visada sakau klientams – jei kasis žada, kad atvažiuos lygiai po 48 valandų, jis arba meluoja, arba turi „Sausumos angelą“. Standartiškai, važiuojant iš Lietuvos, pavyzdžiui, iš Kauno ar Klaipėdos, atstumas yra apie 1600–1800 km. Įprastas reisas su pilna mašina užtrunka maždaug dvi dienas, jei viskas eina kaip laikrodis. Tačiau „kaip laikrodis“ Olandijoje ir Vokietijoje yra retumas. Vokietijos autostradose dažnai užstringa eismas, o Olandijoje, ypač prie Roterdamo ir aplink Amsterdamą, intensyvumas yra toks didelis, kad paskutiniai 100 km gali užtrukti tiek pat, kiek pirmieji 500. Taigi, optimistiškas laukimas – 48 val., realus – iki 72 val., jei pasitaiko nesklandumų.

Ar įmanoma atvežti greičiau, jei aš labai skubu?

Žinoma, viskas įmanoma, bet už tai reikia sumokėti. Mes vadiname tai „skubiu reisu“ arba tiesiog dedikuotu transportu. Tuo atveju vairuotojas neplanuoja stotyse pasilikti ilgiau nei teisinės 45 minutes, o kartais ir važiuoja dviese viename būste – vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tai leidžia nuvežti krovinią per 24–30 valandų, tačiau tokių optimalių terminų ir lanksčių kainų į Olandiją principas čia nebeveikia, nes kaina šokuoja aukštyn 1.5–2 kartus. Tai tinka tik tada, kai stabdis gamykloje sustabdo visą konvejerį ir prarastas laikas kainuoja daugiau nei pervežimas.

Kodėl kartais vairuotojas sako, kad jau yra Olandijoje, bet negali atvežti?

Tai klasika. Olandija yra maža šalis, bet tankiai apgyvendinta. Dažnai atsitinka taip, kad vairuotojas jau kirto sieną, yra tiesiogiai prie kliento miesto, pvz., Bredos, tačiau negali pravažiuoti, nes jo masė viršija 3.5 tonas arba yra apribojimų vietiniais keliais. Be to, daugelyje Olandijos miestų galioja „zoning“ (zonų) apribojimai sunkvežimiams. Kartais reikia gauti specialų leidimą (ontheffing), kad patektum į miesto centrą. Tai užtrunka valandą, dvi, o kartais ir reikia laukti ryto, jei pareigūnai jau išvyko. Tai ne mūsų kaltė, tai vietinė biurokratija.

Pinigai, kuras ir rinka: kaip formuojamos kainos

Kodėl kaina šiandien skiriasi nuo tos, kurią gavau prieš savaitę?

Mano praktika rodo, kad klientams dažniausiai sunku suprasti kainų dinamiką. Vienas pagrindinių veiksnių – kuras. Jei prieš savaitę degalų kaina autobenuose buvo 1.60 eurų, o šiandien 1.80 eurų, mūsų marža susiaurėja, ir mes privalome koreguoti kainą. Kitas dalykas – grįžtamojo krovinio (krovinio atgal) pasiūla. Jei tą savaitę į Lietuvą grįžta daug tuščių mašinų, pervežėjai krenta su kaina, kad tik gautų nors kažką už degalus. O jei rinka „karšta“, o laisvų mašinų maža – kaina šoktelėja. Tai yra būtent tas dalykas, užtikrinantis lanksčias kainas – mes reaguojam į rinkos situaciją realiu laiku.

Ar pigiau, jei aš turiu tik dvi paletes?

Tai vienas dažniausių klausimų. Teoriškai – taip, mažiau krovinio, mažiau kainos. Tačiau logistikos pasaulyje egzistuoja toks dalykas kaip „minimalus užsakymo mokestis“ arba vietos užmokestis (LTL – dalinis krovinys). Jei mes jums atvežume dvi paletes, mes liktume su tuščia mašina, kuri Olandijoje negalėtų rasti naujo krovinio taip greitai. Todėl dalinių krovinių kainos skaičiuojamos pagal užimtus metrus bėgiuose (pavyzdžiui, 1-4 vietos). Taigi, dvių palečių pervežimas gali atsieiti tiek, kiek pusės mašinos, nes mes privalome padengti savo išlaidas už maršrutą. Optimaliausia yra užpildyti mašiną, tada kaina už vienetą gerokai sumažėja.

Kokios yra apytikslės kainos šiuo metu?

Noriu būti sąžiningas – be konkretaus krovinio svorio ir matmenų aš negaliu pasakyti tikslios sumos. Tačiau, kad jūs turėtumete orientyrą, dabar rinkoje pilno sunkvežimio (90 kub. m.) pervežimas į Olandiją (pvz., į Roterdamą ar Tilburgą) svyruoja nuo 1200 iki 1600 eurų, priklausomai nuo kuro kainos ir sezono. Daliniai kroviniai (pvz., 1–3 paletės) kainuoja maždaug 150–300 eurų už vietą. Vėlgi, tai labai apibendrinti skaičiai. Jei reikalingas specialus įranga (šaldytuvas, manipuliatorius), kainos šoktelėja dar 30–50 proc. Būtent čia įsivaizduojamos optimalūs terminai ir lanksčios kainos į Olandiją – mes stengiamės rasti pačią geriausią kombinaciją tavo biudžetui.

Smulkmenos, kurios gelbėja nervus: dokumentai ir pakavimas

Ar jums reikalingi kokie ypatingi dokumentai, išskyrus CMR?

CMR sąskaita-faktūra yra šventasis gralis, taip pat eksporto deklaracija (EX), jei prekės keliauja už ES ribų ( nors į Olandiją tai vidinis rinka, bet dažnai kroviniai ateina iš trečiųjų šalių arba yra tranzitu). Tačiau Olandijoje labai griežtai žiūrima į prekių apibūdinimus. Kartais klientas parašo „įrankiai“, o muitinė arba pirkėjas nori žinoti: ar tai rankiniai įrankiai, ar elektriniai, ar turi akumuliatorių? Jei dokumentuose bus klaidų, Olandijos muitinė (tiesa, dažniau tai darydavo prie „Brexit“) gali sulaikyti mašiną. Geriau, jei pateikiate pilną prekių specifikaciją su svoriais ir prekių ženklais (SKU), o ne neapibrėžtus pavadinimus.

Kas nutinka, jei prekės atvyks sugadintos?

Tai blogiausias scenažius, su kuriuo susiduria retai, bet įvyksta. Esu matęs, kaip nekokybiškai užfiksuota krovinį įrėmai įstrigo stabdžiuose arba suslydo per posūkį. Jei krovinys yra apdraustas (o mes visada siūlome draudimą), procesas yra toks: vairuotojas užpildo „Reserv“ protokole (pažeidimų aktą) vietoje, tai nufotografuoja. Be šio žingsnio jokie pretenzijos nebus priimamos. Negalima laukti, kol atvyks dispetcheris ar klientas. Vairuotojas turi būti initiatyvus. Jei pažeidimas nurodytas, draudimo kompanija moka. Jei ne – gaila.