Optimalūs maršrutai kraustymui į Lietuvą iš Olandijos: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, daugybę kartų mačiau, kaip pasididžiuojantys lietuviai, grįžtantys iš Olandijos į tėvynę, susiduria su viena ta pačia problema – logistika. Kraustymasis iš Nyderlandų (Olandijos) į Lietuvą nėra paprastas „kelias į pietus“ arba „kelias į rytus“. Tai yra sudėtingas operatyvinis procesas, reikalaujantis ne tik gerų fizinėj jėgų, bet ir išsamios žinios apie kelių infrastruktūrą, geografinius ypatumus bei, svarbiausia, pasirinkti optimalų maršrutą.

Olandija yra šalis, kurioje logistika yra išvystyta beveik idealiai: lygūs keliai, puikūs uostai ir geometriškai taisyklingas miestų išplanavimas. Tačiau tik pradedant važiuoti į rytus, situacija keičiasi. Kelyje į Lietuvą mus laukia Vokietijos automagistralių tankumas, Danijos tiltų mokesčiai, keltų laukimai ir Skandinavijos orų sąlygos. Neteisingai pasirinkus maršrutą, šis kelionė gali užtrukti ilgiau nei planavote, o ir kraustymosi kaina gali išaugti dėl nenumatytų degalų sąnaudų ar kelių mokesčių.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir parodysiu, kuris maršrutas yra efektyviausias, ką reikia žinoti apie kelių mokesčius ir kodėl reikia planuoti galvą ne tik iškrovimui, bet ir patiam važiavimui. Nors atstumas tarp Amsterdamo (ar Roterdamo) ir Vilniaus atrodo panašus žemėlapyje, realybėje kiekvienas maršrutas turi savų „pavojų“ ir potyrių, kurios gali lemti sėkmę.

Svarbiausia taisyklė, kurią peržiūrėjau per šiuos metus: vargas ne tas, kurį nuvažiavote, o tas, kurį reikėjo nuvažiuoti, tačiau pasirinkote blogą variantą. Todėl, planuodami kraustymąsi, verta skirti laiko maršruto analizei. Žemiau pateikiamame išsamiame vadove aptarsime visas galimybes, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir padėsime jums nuspęsti, kaip saugiai ir efektyviai perkelti savo turtą į Lietuvą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kuris yra pagrindinis ir greičiausias maršrutas kraustymui iš Olandijos į Lietuvą?

Atsižvelgiant į mano ilgamečią patirtį, populiariausias ir dažniausiai renkamas maršrutas veda per Vokietiją, Daniją ir Švediją. Šis kelias yra vadinamas „Šiaurės keliu“. Jis prasideda Olandijoje (dažniausiai iš Roterdamo ar Amsterdamo apylinkių), tęsia per Vokietijos automagistralių tinklą link Hamburgo, toliau į Flensburgą ir pasiekia Danijos sieną.

Yra du pagrindiniai variantai kaip kirsti Daniją ir patekti į Skandinaviją: 1. Per Puttgardeną: Vaziuojama iki Vokietijos miesto Puttgarden, kur keltu perkeliamasi per Femernsundą į Danijos miestą Rødby. Tai yra trumpiausias, tačiau dažnai užstrigęs kelias dėl didelio eismo intensyvumo. 2. Per Didžiąjį Beltą (Storebælt): Vaziuojama toliau į vakarus per Vokietiją ir Danijos tiltą (arba keltą, priklausomai nuo krovinio tipo) ties Korsøru. Šis variantas dažniau naudojamas, jei keltai Puttgardeno ruože yra perpildyti arba dėl techninių priežasčių.

Kertus Daniją, maršrutas veda per Švediją (Malmė, Helsingborgas, Geteborgas) ir toliau į Norvegijos-Suomijos sienos link (Tornio), o iš ten – į Lietuvą per Tauragę ir Kauną. Nors šis maršrutas atrodo ilgas geografiškai, jis yra vienas greičiausių dėl puikiai išvystytos kelių infrastruktūros Švedijoje ir mažesnio „kamščių“ skaičiaus lyginant su keliu per Lenkiją.

2. Ar verta rinktis maršrutą per Lenkiją? Kokie jo privalumai ir trūkumai?

Maršrutas per Lenkiją („Pietų kelias“) yra alternatyva, kurią klientai dažnai klauso dėl geografinio trumpumo. Žemėlapyje atrodo, kad važiuoti per Vokietiją į Poznanę, toliau į Varšuvą ir Balstogę, o paskui į Lietuvą, yra trumpiau. Tačiau kaip ekspertas aš turiu nurodyti esminius trūkumus, kurie lemia, kad šis maršrutas dažniau būna pasirinktinis tik daliniams pervežimams arba mažesnėms mašinoms.

Pirmasis ir svarbiausias trūkumas – kelių būklė. Nors Lenkija per pastaruosius metus patobulino savo autostradų tinklą (pvz., A2), dalis maršruto vis dar veda per vietinius kelius, kurie yra siauri, banguoti ir dažnai apkrauti sunkiasvoriais transportu. Tai didina ne tik važiavimo laiką, bet ir riziką sugadinti jautrů krovinį (buitinę techniką, baldus).

Antras trūkumas – eismo intensyvumas ir vairuotojų kultūra. Lenkijos keliai, ypač arti didmiesčių, gali būti labai užstrigę. Be to, didelės krovininės mašinos čia patiria didesnį nuovargį dėl blogesnio kelio paviršiaus. Privalumas: šis maršrutas gali būti šiek tiek pigesnis, nes nereikia mokėti brangių keltų bilietų Danijoje arba tiltų mokesčių. Tačiau taupant ant keltų, dažnai išleidžiama daugiau už degalus ir dėl ilgesnio važiavimo laiko (vairuotojo darbo valandos).

Mano rekomendacija: jei keliuate dideliu sunkvežimiu (pvz., 20–30 kubinių metrų vilkiku), rinkitės Švedijos maršrutą. Jei pervežate keletą krepšių arba mažą „vilkiką“ (iki 3.5 tonos), maršrutas per Lenkiją gali būti tinkamas.

3. Kiek laiko trunka vidutiniškai toks kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Laiko skaičiavimas nėra tiesioginis atstumo padalijimas iš greičio. Sunkvežimiai turi griežtai reglamentuojamas poilsio trukmes (tachografo duomenys). Vidutiniškai, važiuojant optimaliu maršrutu per Daniją ir Švediją, kelionė nuo Jūsų durų Olandijoje iki durų Lietuvoje trunka apie 2–3 dienas.

Techniškai vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, tada privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atlikti 9 valandų kasdieninį poilsį. Todėl net jei atstumas yra maždaug 1500–1700 km, atsižvelgiant į šias taisykles, keltų laukimo laiką ir galimus kamščius Hamburge ar Malmėje, realus laikas svyruoja.

Pavyzdžiui, jei mašina išvyksta iš Roterdamo pirmadienio ryte, į Lietuvą ji gali atvykti trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte. Svarbu suprasti, kad „skubėjimas“ šioje srityje kainuoja brangiai – ne tik pinigus (vairuotojų viršvalandžiai), bet ir saugumą. Profesionalios pervežimo kompanijos visada planuoja maršrutą su atsarga, todėl nustatyta data yra orientacinė „pristatymo lango“ pradžia, ne tikslas valanda.

4. Kokius kelių mokesčius reikia numatyti maršrute?

Kraustymosi iš Olandijos kaina susideda ne tik iš degalų ir darbo. Kelių mokesčiai (tolai) yra reikšminga išlaidų dalis.

• Vokietija: Čia veikia „Maut“ sistema. Sunkvežimiai, kurių bendroji masė viršija 7,5 tonas, privalo mokėti už naudojimąsi automagistralėmis. Šie mokesčiai priklauso nuo ašies skaičiaus ir emisijos klasės. Mažesnėms mašinoms (iki 3.5 t) mokesčiai Vokietijoje netaikomi, tačiau dauguma kraustymo reikalauja didesnių mašinų.
• Olandija: Čia taip pat yra mokesčiai sunkvežimiams, tačiau jie įtraukti į daugumą komercinių kuro kortelių arba apmokestinami automatiškai.
• Danija: Čia yra du pagrindiniai „mokestiniai vartai“. Didysis Belto tiltas (Storebæltsbroen) yra brangus, tačiau greičiausias būdas pereiti iš Zelandijos į Fiūną. Keltai taip pat kainuoja, tačiau jų kaina svyruoja priklausomai nuo sezono ir krovinio dydžio.
• Švedija: Švedijoje nėra bendrų kelių mokesčių sunkvežimiams (išskyrus Malmės miesto apylinkes ir tiltą į Daniją – Øresund tiltą, tačiau dažniau naudojamas keltas iš Travemiundės arba Rostoko, jei ėjama per Vokietijos uostus, arba tiesiog važiuojama per Švediją be mokesčių, jei patekote per Daniją).

Planuodamas biudžetą, visada įtraukiu šias išlaidas. Klientui svarbu žinoti, kad pigesnis maršrutas per Lenkiją gali taupyti ant kelių mokesčių, tačiau didesnės kuro sąnaudos (dėl blogesnio kelio) gali šią taupybą panaikinti.

5. Kaip pasirinkti tinkamą pervežimo mašiną (autovežį)?

Tai vienas dažniausiai klaidinančių dalykų. Klientai dažnai mano, kad „kuo didesnė mašina, tuo geriau“. Tačiau per 20 metų patirties nemačiau nieko blogesnio nei tuščia plati mašina, kurioje baldai juda kaip laive audros metu.

Pasirinkimas priklauso nuo tūrio: 1. 3.5–5 tonų sunkvežimis su „buro“ kėbulu: Tinka, jei keliaujate 1–2 kambarių baldais. Šios mašinos gali važiuoti greičiau, jas lengviau manevruoti mieste, tačiau jos turi mažą keliamąją galią (paprastai 500–800 kg). 2. 10–15 tonų sunkvežimis su tentu: Standartinis pasirinkimas šeimai. Telpa apie 20–30 kubinių metrų krovinio. Šios mašinos turi „hidraulinį liftą“ (keliamąją platformą), kas leidžia saugiau įkelti sunkius baldus. 3. Tarpinės ašies vilkikas (pvz., 90 m3): Naudojamas tik tada, kai keliuate didelį namą, verslą arba jungiate kelias šeimas.

Svarbiausia yra ne tik talpa, bet ir įranga. Mašina turi būti aprūpinta tvirtomis fiksavimo juostomis (žieminėmis ir vasarinėmis), apsauginėmis antklodėmis (blanketais) ir kėdėmis. Aš visada patariu klientui nufotografuoti savo daiktus arba pateikti sąrašą – tai leidžia mums tiksliai pasirinkti mašinos talpą ir išvengti situacijos, kai reikia siųsti antrą mašiną dėl per didelio krovinio.

6. Ar yra skirtumas tarp keltų (Puttgarden-Rødby vs. Kiel-Klaipėda)?

Dėmesio! Čia dažnai painiojami du visiškai skirtingi dalykai. Kalbant apie maršrutą per Švediją, naudojami keltai tarp Vokietijos ir Danijos (Puttgarden-Rødby) arba tarp Vokietijos ir Švedijos (Kiel-Geteborgas/Roterdamas).

Yra ir tiesioginis keltas Kiel–Klaipėda. Ar jis tinkamas? Kraustymuisi iš Olandijos tiesioginis keltas Kiel–Klaipėda yra puikus sprendimas, jeigu Jūsų krovinys yra labai didelis arba jeigu norite išvengti ilgos važiavimo dalies per Švediją. Tačiau jis nėra pigus. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad reikės nuvažiuoti iš Olandijos į Kiel (Vokietija), kas užtrunka apie 4–5 valandas.

Palyginus maršrutą „per Švediją“ su „keltu tiesiai į Klaipėdą“: * Per Švediją: Daugiau vairavimo (apie 12-14 valandų Švedijoje), bet lankstesnis grafikas (keltai kas valandą), pigiau kaina (mažesnės keltų bilietų kaina lyginant su ilguoju keltu į Klaipėdą). * Kiel–Klaipėda: Brangus keltas (apie 200–400 EUR vienam vilkikui, priklauso nuo sezoną), bet mašina „pailsi“ jūroje, o vairuotojas gali atsipalaiduoti. Šis maršratas trumpina atstumą keliu, bet prailgina laiką jūroje (apie 20 valandų).

Mano nuomone, standartiniai kraustymai dažniau vykdomi per Švediją dėl ekonominių priežasčių ir didesnio lankstumo. Tiesioginis keltas tinka labai skubiant arba pervežant ypatingai jautrius krovinius, kuriems reikia mažiau važiavimo ant bangotu kelių.

7. Kaip pasiruošti krovinui, kad jis nenukentėtų ilgoje kelionėje?

Patirtis moko, kad 90% sugadinimų atsitinka ne dėl to, kad vairuotojas važiuoja blogai, o dėl to, kad krovinys yra blogai užfiksuotas. Olandijoje žmonės dažnai naudojasi profesionalių pakavimo paslaugomis („Pack service“), kurios brangiai, tačiau kokybiškai surenka baldus į dėžes.

Jei planuojate daryti tai patys: * Knygos ir smulkmenos: Kelkite į mažas (knygines) dėžes. Nenaudokite didelių dėžių – jas neįmanoma pakelti vienam žmogui be nugaros sužalojimo. * Baldai: Visus baldus reikia išardyti. Lentynos, stalai, lovos turi būti supakuoti į storą kartoną arba apvynioti oro burbuliuku. * Fiksavimas: Mašinoje baldai turi būti uždėti ant grindų, o ne vienas ant kito, jei įmanoma. Tarp baldų ir sienelių turi būti įkišti užpildai (pagalvės, pledai), kad jie nejudėtų.

Aš visada primenu vairuotojams panaudoti „tampomas“ juostas (ratchet straps). Jos yra būtinos. Jei mašina staigiai stabdo, neteisingai užfiksuotas 100 kg stalas gali tapti pavojingu sviediniu. Gerai supakuotas krovinys – tai ramios sąmonės garantas.

8. Ar reikalingi muitinės formalumai arba specialūs dokumentai?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narės, formalios muitinės procedūros (deklaravimas, mokesčiai) netaikomi asmeniniams daiktams, kuriuos naudojote ir nebeplanuojate parduoti. Tačiau tai nereiškia, kad važiuojate „tuščiomis rankomis“.

Būtina turėti: 1. Inventoriaus sąrašą (Packing List): Detalus sąrašas, kuriame nurodyti, kas yra keliamame. Geriausia, jei jis anglų kalba. 2. CMR važtaraštis: Tai tarptautinis krovinio vežimo dokumentas. Jis patvirtina, kad pervežėjas priėmė krovinį ir yra atsakingas už jį. 3. Asmens tapatybės dokumentas: Vairuotojas turi turėti pasus arba vairuotojo pažymėjimą.

Yra vienas svarbus niuansas. Jei pervežate transporto priemonę (automobilį), kuris neregistruotas Lietuvoje, reikės užpildyti papildomus deklaravimo dokumentus, jei ketinate ją palikti Lietuvoje ilgiau kaip 6 mėnesius. Taip pat, jei pervežate brangius daiktus (pvz., paveikslus, antikvariatą), verta juos apdrausti ir turėti vertinimo dokumentus, nes standartinis CMR draudimas apima tik ribotą sumą (paprastai apie 8-10 SDR už kg).

9. Kaip elgtis, jei Olandijoje yra „aplinkosauginė zona“ ( environmental zone) ir ar tai įtakoja maršrutą?

Olandija ir Vokietija yra griežtos šalys dėl aplinkos apsaugos. Dauguma miestų turi „Environmental Zones“ (Milieuzones), į kurias negali važiuoti seni, didelią taršą keliantys sunkvežimiai.

Dauguma profesionalių pervežimo kompanijų naudoja naujus (Euro 6 arba elektrinius) sunkvežimius, todėl problemų neturi.