Optimalūs maršrutai daliniams kroviniams į Olandiją: Vadovas iš vidaus

Esu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – logistika niekada nėra tiesi linija. Ypač kai kalbame apie dalinius krovinius, lietuviškai vadinamus LTL (Less than Truckload). Daugelis klientų mano, kad užsakę vežimą į Olandiją, tiesiog pasirašo dokumentus ir po dviejų dienų prekės pasirodo gavėjo sandėlyje. Tačiau realybė yra daug sudėtingesnė. Optimalūs maršrutai daliniams kroviniams į Olandiją nėra pasirinkti atsitiktinai – tai sudėtingas galvosūkis, kurį reikia išspręsti, atsižvelgiant į kelių būklę, vairuotojų poilsio režimus ir, svarbiausia, ekonominius rodiklius.

Per šiuos dvidešimt metų mačiau viską: nuo vairuotojų, užstrigusių ties Ščecinu dėl techninių gedimų, iki krovininių, kurie „džiaugėsi“ per ilgai konsolidacijos sandėliuose. Olandija yra viena pagrindinių logistikos krypčių Europoje, čia susikerta milžiniška srautai iš viso kontinento, todėl čia patekti greitai ir pigiai iš Lietuvos yra tikras menas. Daliniai kroviniai reikalauja ypatingo dėmesio, nes viename sunkvežimyje gali važiuoti penkių skirtingų klientų siuntos, ir kiekvienas jų turi savo prioritetus.

Kai planuojame maršrutą, negalime žiūrėti tik į žemėlapį. Turiame žiūrėti į laiką. Pavyzdžiui, ar verta važiuoti trumpesniu keliu per Lenkijos vietinius kelius, jei ten taik ribojimų juostų (towing zones), kurios sužlugdo vairuotojo grafiką? Dažniausiai ne. Tad, kai kalbame apie optimalų maršrutą, mes kalbame apie balansą tarp kuro kainos, vairuotojo darbo laiko ir to, kad klientas gautų savo prekę laiku. Šiame straipsnyje bandysiu išardyti visus šiuos niuansus taip, kad jums būtų aišku, kas vyksta už vairuotojo kabinos durų.

Kelionės trukmė ir techniniai niuansai

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka nuvežti dalinį krovinį į Olandiją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas visada sukelia nesusipratimų. Teoriškai nuo Vilniaus iki, tarkime, Roterdamo yra apie 1600–1700 kilometrų. Sunkvežimis, važiuodamas vidutiniškai 80 km/h greičiu, šį atstumą įveiktų maždaug per 20–22 valandas grynojo vairavimo laiko. Tačiau mes ne gyvename idealiajame pasaulyje. Reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laikus – jis privalo padaryti pertrauką po 4,5 valandos vairavimo, o po 9 valandų – ilgesnį poilsį. Taigi, vien tik dėl techninių reikalavimų kelionė užtrunka mažiausiai dvi dienas. Jei tai dalinis krovinys, prie šio laiko reikia pridėti laiką, skirtą konsolidacijai Lietuvoje ir dekonsolidacijai Olandijoje. Realiausia situacija – 3 iki 4 dienų nuo prekės paėmimo iki pristatymo, jei viskas eina sklandžiai.

Ar geriau važiuoti per Vokietiją ar per Lenkiją?

Mano patirtis sako, kad per Vokietiją, nors ir brangiau dėl kelių mokesčių (vignettes), bet daug saugniau ir prognozuojamiau. Lenkijos keliai, ypač A2 ir S8 trasos, pastaraisiais metais pagerėjo, tačiau vis dar tenka susidurti su staigiais eismo sužadėjimais arba sunkvežimių eilėmis prie muitinės punktų. Jeigu dalinis krovinys skubus, Lenkijos maršrutas gali tapti loterija. Vokietijoje autobanai yra platesni, o infrastruktūra pritaikyta dideliems srautams, todėl ten vairuotojas gali judėti stabiliau. Be to, Vokietijoje yra daugiau specializuotų poilsio vietų sunkvežimiams, kas yra svarbu planuojant maršrutą su poilsio pertraukomis.

Kodėl mano siunta nėjo tiesiai, o užsuko į kažkokį sandėlį Vokietijoje?

Klientai dažnai sukylio galvas, kai matyti, kad transporto priemonės kurjerius (trackerius) rodo, kad mašina stovi kažkur Oberhauzene arba Dorstene, o ne važiuoja tiesiai į Amsterdamą. Tai yra klasikinis dalinių krovinių (groupage) principas. Kadangi užpildyti visą sunkvežimį vieno kliento siuntomis į Olandiją yra brangu ir retai įmanoma, logistikos kompanijos sujungia kelias siuntas. Jeigu mums trūksta kelių paletės iki pilnos apkrovos, mes pasiimame papildomą krovinią iš Vokietijos. Tai leidžia mums padaryti maršrutą ekonomiškiau ir jums siūlyti geresnę kainą. Taigi, tas sustojimas Vokietijoje nėra klaida, o būtent tas dalykas, kas leidžia jums mokėti mažiau už vežimą.

Kaip elgiamasi su muitinės procedūromis, kai važiuojama transitu?

Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje ir vidinės sienos techniniu požiūriu yra atviros, vis tiek egzistuoja dokumentinis kontrolės mechanizmas. Svarbiausia čia yra NCTS (New Computerised Transit System) sistema. Kai vairuotojas išvyksta iš Lietuvos, jis gauna tranzito deklaraciją. Jeigu krovinys yra dalinis, vairuotojas turi labai tiksliai sekti, kad visi siuntėjai pateiktų teisingus EX1 dokumentus. Būna atvejų, kai vieno kliento dokumentuose būna klaida, ir tai sustabdo visą sunkvežimį sienos kirtimo punkte arba pirmoje kontroliėje Olandijoje. Dėl to, planuodami optimalius maršrutus, visada įskaičiuojame papildomą laiką rezervui dokumentams patikrinti, kad nebūtų nereikalingų baudų už vėlavimą.

Kainodara ir paslėpti išlaidos

Kodėl kaina svyruoja priklausomai nuo to, kurį Olandijos miestą aš pasirinksiu?

Olandija nėra didelė šalis, bet logistinis jos pasiskirstymas yra labai koncentruotas. Jeigu reikia pristatyti krovinį į Roterdamo arba Amsterdamo regioną, kaina gali būti žemesnė, nes ten yra didžiausių hubų koncentracija, ir ten važiuoja šimtai mūsų partnerių mašinų kasdien. Tačiau jeigu jums reikia pristatyti prekes į mažesnį miestelį šiaurėje, pavyzdžiui, į Groningeną arba pietuose netoli Belgijos sienos, kaina gali šokti. Ten reikia skiriamasis maršrutas, o vairuotojui tenka sugaišti daugiau laiko, kadangi po tokiu „užsakymu“ tenka važiuoti tuščiai atgal arba ieškoti kito krovinio kelioms valandomis toliau. Optimalūs maršrutai daliniams kroviniams į Olandiją visada bus orientuoti į didžiuosius logistikos centrus, o toliau – jau tai yra „paskutinės mylios“ problema.

Ar galiu sutaupyti, jei sutiksiu laukti ilgiau?

Taip, tai yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti kainą, jeigu jūsų siunta nėra skubi. Mes tai vadiname „lankstaus pristatymo“ galimybe. Jeigu vairuotojas turi galimybę surinkti pilną apkrovą arba surasti grįžtamąjį krovinį, jis gali pasiūlyti geresnę kainą. Pavyzdžiui, jeigu jūsų krovinys gali laukti konsolidacijos sandėlyje Vilniuje arba Kaune papildomą dieną, mes galime jį sujungti su kitu siuntimu į Tilburgą arba Eindhoveną. Tačiau čia reikia atsargumo – jeigu prekės yra jautrios šalčiui arba yra ypatingai svarbios, geriau nemėginti laukti ir mokėti už prioritetinį vežimą.

Kiek kainuoja vairuotojo poilsis Olandijoje?

Tai dažnai užmirštamas išlaidų komponentas. Olandijoje stovėjimo aikštelės sunkvežimiams yra vienos brangiausių Europoje. Jeigu maršratas yra blogai suplanuotas ir vairuotojas priverstas ilgiau užtrukti arba ieškoti legalios poilsio vietos ne tam skirtame sandėlyje, šios išlaidos gali būti užskaitomos klientui. Mūsų užduotis yra taip suderinti grafiką, kad vairuotojas atvyktų į paskirties vietą tiesiai prieš iškrovą, arba naudotų mūsų partnerių nemokamas aikšteles. Dėl to kaina už dalinius krovinius kartais atrodo aukštesnė nei už pilną sunkvežimį – čia įskaičiuotos ir šios smulkmenos.

Ar verta rizikuoti su nelegaliomis pervežimo kompanijomis dėl kainos?

Esu matęs per daug blogų istorijų. Yra kompanijų, kurios siūlo kainas, kurios beveik dvigubai mažesnės nei rinkos vidurkis. Jos dažnai važiuoja be tinkamų draudimų, ignoruoja vairuotojų poilsio režimus (naudoja „magnetus“ ant tachografo) ir vengia mokėti mokesčius už kelius. Jeigu jums atrodo, kad pasiūlymas per geras būti tikras, jis tikriausiai toks ir yra. Optimalus maršrutas ne tik apie trumpiausią kelią, bet ir apie saugumą. Jeigu policia Olandijoje sustabdys tokią mašiną, ji gali būti konfiskuota kartu su jūsų kroviniu. Tada joks sutaupytas eurų neatsvers prarasto verslo ir reputacijos.

Olandijos specifika ir iškvietimai

Kokios yra sunkiausios vietos pristatyti krovinius Olandijoje?

Be abejo, tai yra miesto centrai, ypač Amsterdamo senamiestis ir Roterdamo uosto zona. Amsterdamas turi griežtas apribojamas zonas (milieuzones), į kurias negali važiuoti senesni arba neekologiški sunkvežimiai. Jeigu maršrutas planuojamas nepatikimai, vairuotojas gali atvažiuoti prie uždarsto tiltų arba gatvės, kurios skirtos tik dviračiams. Ten reikalingi ypatingi leidimai, o kartais ir vietinės „paskutinės mylios“ kompanijos, kurios mažais sunkvežimiais arba dviračiais nuveža siuntas iš didelio stovėjimo aikštelės centro link. Mes visada iš anksto tikriname, ar gavėjo adresas nėra toje zonoje, kad nereikėtų mokėti 250 eurų baudos už įvažiavimą.

Kaip elgiamasi, jei gavėjo sandėlyje nėra krovėjų?

Tai klasikinė problema, su kurią susiduriame beveik kas savaitę. Vairuotojas atvyksta į sandėlį, o ten sako: „mes neturime kieno krauti“. Olandijoje tai labai dažna praktika, ypač mažesniuose sandėliuose. Mūsų sutartyse dažniausiai yra parašyta, kad vairuotojas padeda tik su manipuliavimu palei (iškelia į pakrautuvo šakutes), bet ne krauna rankomis. Jeigu reikalingas fizinis krautuvo darbas, tai turi būti suderinta iš anksto, ir tai papildomai kainuoja. Jeigu maršratas planuojamas kaip „tiesioginis“, vairuotojas negali prarasti 4 valandų laukdamas, kol kas nors atsiras. Tada tenka keisti planus ir skubiai ieškoti kitos iškrovos vietos, o tai sukelia papildomų rūpesčių.

Ar reikia specialių leidimų pavojingiems kroviniams (ADR)?

Olandija yra labai griežta šiai sritai, ypač kai kalbame apie pervežimus pro gyvenvietes arba arti vandens telkinių. Net jeigu krovinys yra mažos rizikos (pvz., 3 klasė), maršrutas turi būti patvirtintas vietinių institucijų, jeigu jis nėra standartinis automagistralės kelias. Planuodami optimalius maršrutus daliniams kroviniams į Olandiją su ADR prekėmis, mes negalime tiesiog paspausti „navigate“ GPS’e. Reikia tikrinti, ar nėra draudžiamų tunelių ar tiltų, kurie atlaiko mažesnę apkrovą. Tai daugiau kaip 10 metų patirties sritis, kur klaida gali kainuoti ne tik pinigų, bet ir gyvybių, todėl čia niekada nesitaikome.

Išvada

Apibendrinant, pasakysiu taip: nėra vieno vienintelio „geriausio“ kelio. Optimalūs maršrutai daliniams kroviniams į Olandiją yra dinamiškas procesas, kuris priklauso nuo to, ką vežate, kur tai turi nukeliauti ir kiek laiko turite. Esu matęs, kaip blogai suplanuotas maršratas per Lenkiją sužlugdė visą grandinę, o kelių šimtų eurų sutaupymas vienoje vietoje virto tūkstančių nuostoliu vėlavimuose kitame.

Mano patarimas kaip veterano: nedarykite išvadų tik pagal žemėlapį. Pasikalbėkite su logistika, pasiklauskite, kur bus konsoliduojamas krovinys ir kokie yra galimi rizikos punktai. Olandija – tai ne tik šalies, kurioje viskas veikia kaip laikrodis, reputacija, bet ir vieta, kurioje logistika turi būti subalansuota.