Optimalus laikas daiktų gabenimui į Lietuvą iš Olandijos: Logistiko veterano patarimai

Sveiki, draugai. Šiame versle jau sukęs beveik dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: daiktų gabenimas iš Olandijos į Lietuvą atrodo paprasta užduotis tik žiūrint į žemėlapį. Peršokti 1600–1700 kilometrų per Vokietiją ir Lenkiją? Kas čia per didelės filosofijos. Bet, tikiu manimi, praktikoje visa tai dažnai pavirsta tikru košmaru, jei nepasiruošiate tinkamai. Aš mačiau viską – nuo tų, kurie sėkmingai pervežė visus namelius per savaitę, iki tų, kurie mėnesį laukė vieno sofos, nes pasirinko blogiausią galimą momentą.

Todėl šiandien nekalbėsime apie sausus tarifus ar biurokratinius smulkmenas. Kalbėsime apie laiką. Apie tai, kada reikia spaisti „gas“, o kada geriau pasitraukti į šalį. Nustatyti optimalų laiką daiktų gabenimui į Lietuvą iš Olandijos – tai ne tik apie kalendorių, tai apie sugebėjimas užtikti tarp eismo spūsčių, vairuotojų poilsio laikų ir sezoninių kainų svyravimų. Jei norite sutaupyti nervų ir pinigų, skaitykite toliau, aš dalinsiuosi tuo, ką esu išmokęs per šiuos metus kelyje.

Sezoniniai ir kalendoriniai niuansai

Ar tikrai taip svarbu, kurią savaitę metų renkuosi?

Absoliučiai taip, ir tai turbūt svarbiausias dalykas, kurį dažniausiai praleidžiate akyse. Žiūrėkime tiesai: Olandija yra pagrindinė Europos logistikos kryžkelė, o Roterdamas – didžiausias uostas. Vasarą, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais, ten vyksta tiesioginis chaosas. Ne tik kad visi vyksta atostogauti, bet ir vėžiojami tūkstančiai priekabų su kruiziniais laivais bei statybinėmis medžiagomis. Jei planuojate daiktų gabenimą į Lietuvą iš Olandijos būtent šiais mėnesiais, pasiruoškite tai, kad kaina gali šokti net 30–40 proc., o pristatymo terminai nuslyst dienomis.

Kokia geriausia metų laiką? Gal rudenį?

Asmeniškai aš labiausiai rekomenduoju vėlyvą rudenį (spalis, lapkritis) arba ankstyvą pavasarį (kova, balandis). Tuo metu eismas Vokietijos autostradose, kurios yra mūsų pagrindinė „arterija“, yra daug mažesnis. Vairuotojai gali važiuoti greičiau, mažiau stovi įkrovos-iškrovos vietose prie Amsterdamo ar Eindhoveno sandėlių. Be to, oras dar nesėlėmėja taip, kad truktų kelių sąlygos, kaip tai kartais būna gilia žiemą. Tai yra tas auksinis vidurys, kai logistikos kompanijos turi laisvesnių grafikų ir gali pasiūlyti geresnes sąlygas.

O kaip su šventinėmis? Kalėdos visad pavojingos?

Kalėdos ir Naujieji Metai – tai laikas, kurį privalau vengti, jei tik įmanoma. Ne tik dėl to, kad visi nori parsivežti dovanų, bet ir dėl to, kad sandėliai dirba sutrumpintą darbo laiką. Paskutinis savaitinis krovinys prieš Šv. Kalėdas gali užstrigti tuščiame sandėlyje Olandijoje iki sausio 8-osios. Nėra nieko blogiau, nei kai vairuotojas sėdi pilnoje priekaboje prie uždarytų vartų ir negali nieko padaryti. Jei jums skubu, planuokite vežimą bent dvi savaites iki švenčių arba palaukite, kol visi grįš į darbą sausio viduryje.

Savaitės dienų ir mėnesio įtaka

Ar tikrai yra skirtumo tarp pirmadienio ir ketvirtadio?

O, kaip yra didelis skirtumas! Naujokai maniau, kad pirmadienis – geriausia diena pradėti, bet logistikoje viskas atvirkščiai. Pirmadienį ryte visi klientai bando užsisakyti pervežimus, o Olandijos muitinė ir sandėliai susikaupia savaitės darbui. Eilės gali būti milžiniškos. Geriausias optimalus laikas daiktų gabenimui į Lietuvą iš Olandijos yra viduryje savaitės – antradienis, trečiadienis arba ketvirtadienis. Tuo metu sandėlininkai jau yra „įsijungę“, o darbo krūvis dar neįgijo tokio pagreičio kaip prieš savaitgalį.

Kodėl man visada sako, kad penktadieniais brangiau?

Penktadieniais brangiau dėl paprastos psichologijos ir vairuotojų darbo laiko. Vokietijoje galioja griežti taisyklės poilsio laikui, ir jei vairuotojas išvažiuoja iš Olandijos penktadienį popietę, jis gali tiesiog nepraspartti iki Lietuvos iki savaitgalio pradžios, o vėliau dirbti negali. Tas „skubos mokestis“ uždedamas ant kainos. Be to, visi nori, kad jų daiktai būtų namuose prieš savaitgalį, todėl paklausa smogia į lubas. Jei galite, laukite iki antradienio – piniginė padės.

Ar mėnesio pradžia ar pabaiga geriau?

Čia reikia žiūrėti į mėnesio ciklus. Pirmosios mėnesio dienos (1–3 d.) visada yra chaoticškos dėl apskaitos ir naujų sutarčių startų. Sandėliuose dažnai būna inventorizacijos prieš mėnesio pabaigą (25–30 d.), kai iškrovos gali būti apribotos. Geriausia štampuoti tarp 10-osios ir 20-osios dienos. Tuo metu verslas jau veikia stabiliai, o pabaigos spūsčių dar nebuvo. Tai mažina riziką, kad jūsų krovinys bus „numestas“ į šalį dėl techninių priežasčių.

Techniniai ir maršruto ypatumai

Ką daryti, jei reikalingas ypatingas krovinių pervežimas? Ar tai keičia laiką?

Jei gabenate standartinę 33 pėdų priekabą su paletėmis, tai viena, bet jei reikia pervežti brangų pianiną, vitrinas arba netipišką techniką, laikas turi būti pasirinktas itin kruopščiai. Tokie kroviniai reikalauja specialios įrangos, o vairuotojas turi būti poilsę išsimiegavęs. Tokiu atveju aš nerekomenduoju važiuoti naktį per Lenkiją. Naktinis važiavimas rytų kryptimi gali būti pavojingas dėl blogesnės kokybės kelių ar netikėtų stabdymų. Čia geriau rasti dieną, kai eismas yra lankstesnis, ir mokėti už kokybiškesnį, ne taip skubų pervežimą.

Ar muitinė Lenkijoje gali sugadinti mano planus?

Ah, Štetinas arba Terespolas... Šios vietos yra legendinės. Jei jūsų krovinys keliauja iš Olandijos ir keliauja per Lenkiją (kas yra standartinis maršrutas), muitinės kontrolė gali būti „butelio kaklelis“. Optimalus laikas čia yra toks, kai muitinės darbuotojai dirba normalų darbo laiką ir nėra apkrauti. Pavasario atostogų arba žiemos švenčių metu Lenkijoje eilės gali būti po 10–15 valandų. Rengiantis pervežimui, verta pasitikrinti Lenkijos švenčių kalendorių – kartais jų turi daugiau nei mes, tai gali nustebinti.

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka tas kelias?

Kam nors pasakysiu „2 dienos“, kitam „4 dienos“. Kodėl? Nes standartiškas reisas iš Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus ar Kaunas užtrunka apie 48 valandas, jei vairuotojas važiuoja be sustojimų (kas neįmanoma pagal taisykles). Taigi, realiai tikėkitės 3–4 dienų nuo to momento, kai vairuotojas užvažiuoja į sandėlį Olandijoje. Jei užsisakote pervežimą liepą, prie savaitgalio, pridėkite dar vieną dieną rezervui dėl kamščių prie Berlyno arba Poznanės. Geriau būti nustebintam, kad daiktai atvyko anksčiau, nei nerimauti, kodėl jų nėra.

O kainos? Ar jos keičiasi priklausomai nuo laiko?

Kainos šioje srityje yra kaip vertybinių popierių birža – svyruoja kasdien. Pavyzdžiui, dalinis krovinys (groupage) iš Olandijos į Lietuvą gana kainuoti 300–500 eurų, jei tai „tūšia“ kryptis, t. y. vairuotojas važiuoja tuščias atgal. Tačiau jei renkatės piką – pirmadienį rytą arba prieš šventes, kaina šokteli iki 700–900 eurų, nes sunku surasti vairuotoją, kuris norėtų skubėti. Planuodamas optimalų laiką daiktų gabenimui į Lietuvą iš Olandijos, aš visada pasiūlau klientui pasirinkti lankstesnius datų rėmus – tai dažnai leidžia sutaupyti iki 20 proc. sumos.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti vieną dalyką: nėra vieno „magiško“ datos, kuri tiktų visiems. Viskas priklauso nuo to, ką vežiate, kiek esate pasiruošę laukti ir, žinoma, koks jūsų biudžetas. Tačiau remdamasis savo dvidešimtmete patirtimi, galiu drąsiai teigti, kad rudenį ar pavasarį, savaitės viduryje (antradienį-ketvirtadienį) ir toliau nuo mėnesio pradžios bei pabaigos – tai yra tavo geriausias draugas logistikoje.

Nesitikėk stebuklų, jei bandysi vežti baldus per Kalėdų šventes penktadienį. Tokiu atveju net ir patys geriausi ekspertai negalės nieko padaryti su eismo kamščiais prie Hanoverio. Pasirūpink savo kroviniu iš anksto, pasiklausk profesionalo ir būk kantrus. Tada tikrai galėsite mėgautis ramiu sąžinės, kai vairuotojai iškraus jūsų daiktus sausuose ir nepažeistuose būstuose. Sėkmės kelyje!