Operatyvus persikraustymas iš Olandijos greitai ir efektyviai: vadovas, kuris sutaupys jūsų nervus

Sveiki, draugai. Būna taip: gyvenate Nyderlanduose, dirbate, o staiga gyvenimas meta pasuką ir reikia grįžti Lietuvon arba keltis į kitą šalį. Aš šioje srityje esu jau beveik dvidešimt metų – nuo vairuotojo iki savo pervežimų komandos vadovo. Per tą laiką mačiau viską: pradedant nuo to, kaip žmonės bando susitraukti su sofa „Volvo“ bagažinėje, baigiant sudėtingais logistiniais ratais per visą Europą. Šiandien kalbėsime apie tai, kaip įgyvendinti operatyvų persikraustymą iš Olandijos taip, kad neišprotėtumėte nuo kainų ir nepridarytumėte klaidų, kurios kainuoja brangiai.

Olandija yra specifinė šalis pervežimų požiūriu. Čia geros keltuvų sistemos, bet ir labai griežti taisyklės, o miestų centruose, tokiuose kaip Amsterdamas ar Utrechtas, privažiuoti dideliame sunkvežimyje yra tikras nemalonumas. Jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai, reikia suprasti ne tik tai, kiek kainuoja kilometras, bet ir tai, kaip susitvarkyti su dokumentais, pakavimu ir tuo, ką aš vadinau „Olandijos sindromu“ – kai viskas atrodo paprasta, bet užuot sugriuvęs, sugenda dėžė su indais. Taigi, panagrinėkime, kaip tai veikia iš vidaus.

Pinigai, kainos ir visi tie smulkūs dalykeliai

Kiek maždaug gali kainuoti toks persikraustymas?

Čia nėra vieno atsakymo, nes kainos šokinėja kaip oras prieš audrą. Vidutiniškai, jei turite buto kiekį daiktų, tarkime, 20–30 kubinių metrų, ir keliate iš vidurio Olandijos į Vilnių, turėtumėte numatyti biudžetą nuo 1200 iki 2000 eurų. Viskas priklauso nuo to, ar reikia kelti daiktus į trečią aukštą be lifto, ar tai tiesiog „paleiskime į garažą“ variantas. Benzinas Olandijoje ir Vokietijoje brangesnis nei Lietuvoje, o keltų bilietai, kai tenka važiuoti per Kylį arba per Vokietiją, dabar yra tikras pinigų urvas. Tačiau jei sutvarkote daiktus į dėžes ir nebandote vežti atvirų skysčių, galima išsiversti be didelių priemokų už papildomus žmones.

Ar verta rinktis brangesnes firmas, ar geriau taupyti?

Esu matęs daug situacijų, kai žmogus sutaupo 100 eurų ir pasikrausto prie „garažo“ firmos, kuri net neturi draudimo. Važinėjau tokiuose maršrutuose, kai reikėdavo išgelbėti krovinius iš sugedusių „krovininiukų“. Pasidarykite taip: jei jums svarbi operatyvus persikraustymas iš Olandijos, rinkitės tuos, kurie turi realų patirtį ir CMR draudimą. Brangiau tik todėl, kad jie atvyks laiku, nepraras jūsų dėžės kelyje ir, jei nutiks kažkas blogo, bent jau gausite pinigus atgal. Taupyti ant savo ramybės – tai prasčiausia investicija.

O jeigu aš turiu tik kelias dėžes? Ar įmanoma pigiau?

Žinoma, jei daiktų mažai – tarkime, kelių krepšių ar 5–10 dėžių – galima rinktis dalinį krovinį (angliškai „part load“). Mes dažnai sujungiame keletą klientų iš vieno regiono, pavyzdžiui, iš Eindhoveno ir Tilburgo, ir važiuojame vienu automobiliu. Tada kaina už kubinį metrą žymiai mažesnė. Tiesiog nesitikėkite, kad atvyksime rytoj, nes reikia surinkti pilną mašiną arba suderinti maršrutą su kitais klientais. Bet jei laiko neskubate, tai geriausias variantas kišenėiui.

Kelias, laikas ir logistikos subtilybės

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Lietuvą?

Teoriškai atrodo, kad 1500 km – tai dvi dienos. Praktiškai, jei startuojame nuo Roterdamo, reikia skačiuoti mažiausiai tris dienas iki pirmojo iškrovimo Lietuvoje. Kodėl? Todėl, kad reikia pravažiuoti Vokietijos ruožą, kur „baunai“ (variklių ribojimo įrenginiai) neleis važiuoti greičiau nei 90 km/h. Be to, pervežėjai turi poilsio režimus – negali tiesiog lenktyniauti 24 valandas. Jei oras blogas, ant Vokietijos autobanų susidaro stūgviai, tai pridedama dar pusė dienos. Geriausia planuoti, kad mašina atvyks po 2–3 dienų nuo pakrovimo.

Ar galima persikraustyti per savaitgalį?

Taip, bet tai kainuoja. Vairuotojai irgi žmonės, nori ilsėtis šeimos ratuose, tačiau už papildomą mokestį galima viską suorganizuoti šeštadienį ar sekmadienį. Ypač jei reikia iškrauti gyvenamajame kvartale, kur dieną negalima stovėti sunkvežimio, savaitgalis būtina dalyka. Pavyzdžiui, vienas mano klientas iš Hagos norėjo išvažiuoti penktadienį vakare, kad sekmadienį ryte jau būtų Kaune. Tai įmanoma, reikia tik tiksliai suderinti grafiką, kad vairuotojas neperdirbtų valandų.

Kas dėl to, kad aš gyvenu tiesiog prie kanalo, kur neprivažiuoja mašina?

Olandija pilna kanalų ir siaurų gatvelių, ypač senamiestyje. Jeigu gyvenate vietoje, kur sunkvežimis negali užvažiuoti, turime planuoti „transkrovimą“. Tai reiškia, kad didelė mašina atvyksta netoliese, o tada mažesnis „krovininiukas“ arba sukeleiviai pervežia daiktus į jūsų namus. Tai papildomai kainuoja, bet dažnai būtinai. Prašome nufotografuoti savo gatvę iš anksto – mums tai padeda suprasti, kokią techniką siųsti. Negaliu prisimanti, kiek kartų teko sukti galva matant, kaip 16 metrų ilgio sunkvežimis bando užlipti į tiltą, kurio aukštis 2 metrai.

Smulkmenos, kurios gali sugadinti nuotaiką

Ar jūs pakuojaate daiktus, ar tai aš turiu daryti pats?

Geriausia variantas – kai jūs viską supakuate į dėžes, o mes tik užkeliame ant mašinos ir užfiksuoje. Tai sutaupo laiko ir pinigų. Jei norite, kad mes pakuočiuome tai už jus, tai tikrai galima, bet tai darbas, už kurį reikia mokėti. Esu matęs, kaip žmonės meta daiktus į maišus „kaip yra“, o tada stebisi, kad indai suskyla. Tarkime taip: jei norite, kad operatyvus persikraustymas iš Olandijos būtų patikimas, įsigykite stiprių dėžių. Kai kurios firmos jas gali ir padovanoti arba parduoti pigiau, tai klauskite.

Kas nutinka, jei kelio metu sulūža kažkas brangaus?

Čia įsijungia draudimas. Profesionalios transporto kompanijos turi draudimą, kuris dengia žalą nuo 0,50 iki 3,00 EUR už kg, priklausomai nuo sutarties. Tačiau skaitykite smulkmenas. Pvz., juvelyriniai dirbiniai, pinigai ir brangūs dokumentai dažnai nebus draudžiami, jei juos padėsite į spintą be pranešimo. Visada pasakykite vadybininkui apie ypatingai jautrius daiktus – pianinas, tapybos paveikslas ar Didžiosios Britanijos servizas. Mes juos pakelsime specialiai, o ne tiesiog mesime ant krūvos.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Įstatymai draudžia keleivius kroviniuose be sėdynių ir saugos diržų, todėl legaliai – ne. Tačiau jei kalbame apie tai, kad norite vykti savo automobiliu už sunkvežimio, tai puiku. Tada atvežame jūsų daiktus, o jūs važiuojate savo automobiliu. Taip padaryta daugybę kartų, ypač tada, kai šeima turi du automobilius. Vieną atvežame, kitą veziate patys. Tai patogu ir leidžia jums turėti visus asmeninius daiktus rankinėje bagažo skyriuje.

Kas dėl pavojingų krovinių? Aš turiu degalų kanistrą sodinukams.

Griežtai ne. Tai viena dažniausių problemų. Negalima vežti atvirų degalų, aerozolių, dažų, jei jų nėra originalioje ir uždarytoje pakuotėje. Muitinė ar policija gali konfiskuoti visą krovinį dėl vieno tokio nusižengimo. Geriau duodus, vaistus ir skysčius pasilikti sau ir vežti atskirai. Nereikia rizikuoti dėl 5 eurų vertės degalų kanistro, kai rizikuojate tūkstančiais vertų baldų.

O jeigu aš dar nežinau tikslaus adreso Lietuvoje?

Tai dažna situacija – žmonės dar ieško buto ar namo. Tokiu atveju galima iškrauti daiktus į sandėlį Lietuvoje. Mes turime partnerių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur laikome krovinius. Galite juos ten palikti savaitę, mėnesį ar net ilgiau. Tada, kai radote būstą, mes susisiekiate ir išvežame į vietą. Taip sutaupote nereikalingų siuntų tarp Olandijos ir Lietuvos.

Išvada

Galiausiai, norėčiau pasakyti vieną dalyką: operatyvus persikraustymas iš Olandijos neprasideda nuo to, kai užsidega variklis sunkvežimyje, jis prasideda jūsų galvoje. Kuo geriau suplanuosite, kuo aiškiau papasakosite apie savo situaciją, tuo mažiau streso jums ir mums. Esu matęs, kaip šeimos verkia išvykimo dieną ne dėl to, kad išvyksta, o dėl to, kad viskas sugriuvo į galą. Negerai, kai viena dėžė su vaikų žaislais dingliai kelyje. Todėl rinkitės patikimus žmones, nebijokite klausti „kvailų“ klausimų ir visada tikrinkite sutartis. Linkiu jums saugaus kelio ir lengvo pradėjimo naujoje vietoje. O jei reikės patarimo – sėskite dėžes, o kelią susiraskime kartą.