Operatyvus darbas ir lankstūs maršrutai į Olandiją: Kaip tai veikia iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti vieną – logistika niekada nebuvo tikrai tiesiogiai „iš taško A į tašką B“, ypač kai kalbame apie Vakarų Europą. Pervežimai į Olandiją yra vienas populiariausių reikalų mūsų klientams, tačiau dažnai žmonės įsivaizduoja, kad tai toks pat paprastas reikalas kaip nuvažiuoti į parduotuvę. Tikrovėje viskas atrodo visai kitaip: ten yra uostai, ten yra milžiniška gaisrų rizika, ten yra griežčiausi muitinės reikalavimai ir, žinoma, amžinos spūstys aplink Roterdamą ir Amsterdamą. Būtent todėl mūsų komandos filosofia visada remiasi principu, kad operatyvus darbas ir lankstūs maršrutai į Olandiją yra vienintelis būdas sėkmingai pristatyti krovinių laiku, nepaisant to, kas nutinka kelyje.

Kai sakau „operatyvus darbas“, aš turiu omenyje ne tai, kad mes greitai lenkjame mašinas. Tai reiškia, kad kai vairuotojas skambina ir sako, kad sugedo arba užstrigo dėl avarijos Vokietijoje, mes nepradedame verkti ar rašyti pranešimų apie vėlavimą. Mes tuojau pat ieškome sprendimo. Galbūt reikės perkrauti dalį krovinio į kitą sunkvežimį, galbūt reikės pakeisti maršrutą per Belgiją, nors ir ten keliai prastesni, o galbūt reikės susitarti su gretimu sandėliu laikinai padėti prekes. Operatyvus darbas ir lankstūs maršrutai į Olandiją leidžia mums išvengti tų situacijų, kai klientas gauna sms žinutę, kad jo krovinys bus vėluojamas tris dienas be jokios priežasties. Mes stengiamės būti vienu žingsniu priekyje.

Olandija yra specifinė šalis dėl savo geografijos – čia viskas yra arčiau jūros lygio, o infrastruktūra yra apkrauta beveik visą parą. Jei jums reikia nuvežti dalis į statybos aikštelę Hagą, o kitą dalį – į didmeninį centrą prie Eindhoveno, standartinis maršrutas „tiesiai“ gali tapti košmaru. Mūsų patirtis rodo, kad reikia žinoti ne tik pagrindinius autostradas, bet ir smulkius keliukus, kuriais galima apeiti spūstis aplink Utrechtą. Kartais neteks vengti tam tikrų zonų, jei mašina per sunki arba jei yra griežti apribojami „green zone“ miestuose. Tikrai gera logistika nėra statinė, ji yra gyvas organas, kuris prisitaipo prie situacijos.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, papasakosiu apie tas kliūtis, su kuriomis susiduriame kasdien, ir atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai užduodate per tą dešimtmetį, ką čia šokuojame. Nėra jokių idealų, yra tik profesionalus sprendimų paieška.

Kas vyksta kelyje ir kaip mes su tuo susitvarkome

Šioje skiltyje aptarsime tas dienas, kai viskas neina pagal planą, ir kodėl lankstumas yra svarbiau nei brangios popieriai.

Kiek laiko tikrai užtruks mašina nuvežti prekes?

Tai vienas labiausiai erzinančių klausimų, nes atsakymas visada yra „o, ką reikia vežti?“. Jei tai yra standartinis 33 europaletės krovinių krovinys ir jis jau yra pakrautas Vilniuje, tai į Roterdamą arba Tilburgą važiuojame apie dvi paras, gal tris šiek tiek, jei kelyje užstringa. Tačiau jei reikia rinkti prekes iš penkių skirtingų vietovių Lietuvoje ir Latvijoje, tai tas pats atstumas užtrunka keturias ar penkias dienas tik dėl to, kad negalima važiuoti tiesiai. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai pasirūpinate dokumentais ir ar vairuotojas gali užsukti į tą pačią aikštelę penktadienio vakarą, kai ten jau visi užsidarę.

Ar galite pakeisti maršrutą, jei aš nuspręsiu vėliau?

Žinoma, galime, bet tikrai negaliu garantuoti, kad tai nekainuos papildomai. Pavyzdžiui, vairuotojas jau važiuoja link Kauno, o jums staiga reikia, kad jis pasuktų į Klaipėdą paimti dar vieną keletą detalių. Jei tai neįtraukta į pradinį užsakymą, mes turime skaičiuoti laiką, kurį vairuotojas praleis važiuodamas atgal ir degalus. Kartais tai įmanoma padaryti be didelio trikio, jei tik vairuotojas dar neperėjo Lenkijos sienos, bet jei jis jau yra Vokietijoje, tai apsisukimas gali kainuoti kaip naujas reisas.

Kas daryti, jei mašina sugesta Vokietijoje?

Tokie dalykai vyksta, nėra tobulų sunkvežimių, nors ir būtų nauja „Volvo“ ar „Scania“. Esu matęs viską – nuo padangų plyšimo iki variklio gedimų tiesiai ant autostrados A2. Mūsų veiksmas šiuo atveju yra akivaizdus: skambiname pagalbos tarnybai, siunčiame savo ar nuomotos pagalbos automobilį, o tada, jei reikia, perkrauname krovinius į kitą mašiną, kad jie pasiektų paskirties vietą. Svarbiausia yra informuoti klientą ne tada, kai prekės jau vėluoja, o tuojau pat, kai sužinome apie problemą.

Kodėl kartais važiuojate per Belgiją, nors Olandija yra arčiau per Vokietiją?

Tai klasikinis klausimas iš tų, kurie žiūri į žemėlapį, bet nemato eismo. Vokietijoje, ypač Ruhr srityje, spūstys gali stovėti valandomis, o ir kelių darbai ten nuolatiniai. Kartais trumpesnis atstumas per Belgiją (nors ten keliai siauresni ir mokesčiai už važiavimą aukštesni) leidžia taupyti valandas, o ne kilometrus. Operatyvus darbas ir lankstūs maršrutai į Olandiją reiškia, kad mes nuolat stebiame situaciją keliuose ir nukreipiame vairuotojus ten, kur jie gali važiuoti, o ne stovėti.

Ar vairuotojai moka anglų kalbą, jei reikės kalbėtis su gavėju?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba bent pažodžiui, nes be to šiuolaikiniame pervežime darbuotis sunku, ypač su tokiais reikalais kaip muitinė ar sandėlių dokumentai. Tačiau visada patariu klientams siųsti visus adresus ir instrukcijas raštu anglų kalba – taip išvengiame nesusipratimų telefonu. Kartais tenka man pačiam skambinti į sandėlį paaiškinti, kad vairuotojas jau yra prie vartų, bet negali patekti vidun, nes neturi tam tinkamo kodo.

Dokumentai ir muitinė – kur visada kažką trūksta

Negalima praleisti šios temos, nes be tvarkingu popierių net geriausias maršratas nieko nepadės.

Ar sunku gauti T1 dokumentą eksportui?

Jei jūsų buhalterija viską padaro laiku, tai T1 dokumentas, kuris leidžia keliauti per muitines be mokesčių mokėjimo, gaunamas gana greitai. Problemos prasideda, kai paskutinę minutę pasirodo, kad trūksta kurios nors prekės kodos arba svoris nurodytas neteisingai su dešimtųjų dalimis. Tada reikia stovėti prie muitinės ir laukti, kol bus ištaisyta klaida. Mūsų patirtis rodo, kad geriau šiuos dalykus patikrinti dieną iki išvykimo.

Kas nutinka, jei olandai nepriims dokumentų?

Olandų muitinė ir sandėlių darbuotojai yra labai disciplinuoti, o kartais ir šiek tiek uždarieji. Jei CMR kontrakte nėra parašų arba trūksta vieno lapo, jie tiesiog neleis iškrauti mašinos. Tuomet prasideda skambutiai, paieškos, kur galima gauti spausdintuvą, arba reikia laukti, kol Lietuvoje atsiųs skanuotą kopiją. Būna ir taip, kad reikia mokėti baudą už netinkamą pakuotę, jei ji neatitinka ISPM 15 standartų (medinės pakuotės sterilizavimas).

Ar reikia angliškų prekių etikečių?

Nebūtinai, kad etiketės būtų angliškai, jei prekės keliauja iš vienos sandėlio į kitą ir ten yra sutarta. Tačiau jei tai yra prekės parduotuvei arba galutiniam vartotojui, olandai labai reikalauji, kad viskas būtų suprantama. Be to, jei prekės yra pavojingos (ADR), etiketės turi būti pagal tarptautinius standartus, neabejinga, kokia kalba. Dažnai tenka prašyti klientų užklijuoti papildomas etiketes ant dėžių dar prieš išvykstant, kad vengtume nesusipratimų iškraunant.

Kodėl reikia EX1 dokumento, jei aš tiesiog siunčiu dalis į remontą?

Tai yra dažnas klaidingas supratimas. Net jei siunčiate dalį į remontą ir tikisi, kad jos sugrįš, tai pagal muitinę yra laikoma eksportu ir vėliau importu. Be EX1 dokumento negalite legaliai išvežti krovinio iš ES, o jei grįžtant nebus tvarkingai užbaigtas procesas, galite gauti didelę sąskaitą už mokesčius. Geriau viską iš anksto susitarti su brokeriu, kad vėliau nereikėtų verkti.

Kainos ir smulkmenos, kurios keičia viską

Pinigai visada yra svarbu, tačiau logistikoje pigu dažnai pasidaro brangu.

Kiek kainuoja viena diena vėlavimo?

Paprastai kontraktuose nurodyta, kad vėlavimas baudžiamas tam tikra suma (pvz., 1-2 procentai nuo krovinio vertės per parą), tačiau realybėje mes stengiamės tai išvengti. Jei vėlavimas mūsų kaltė, mes pradedame skubiai ieškoti būdų, kaip kompensuoti – galbūt suteikiame nuolaidą kitam reisui. Tačiau jei vėluojate dėl to, kad klientas nepateikė dokumentų, tuokart ginčų nėra – laikrodis tikisi nuo to momento, kai mašina gavo viską ką reikia.

Ar į kainą įskaičiuotas kėlimas su „autokranu“?

Standartinėje kainoje, ką cituoju, dažniausiai yra tik grindų kėlimas (jei yra pakrovos rampa) arba iškrovimas su vairuotojo „sidabrine ranka“. Jei reikalingas autokranas, šaklių keltuvas ar kitos specialios priemonės, tai visada yra papildoma paslauga. Jos kaina priklauso nuo to, ar reikia užsakyti techniką Lietuvoje, ar galima susitarti vietiniame Olandijos sandėlyje – pastarasis variantas dažnai būna pigesnis ir greitesnis.

Galėčiau užsisakyti dalinę apkrovą (part load), jei prekių nėra daug?

�inoma, tai labai populiaru, ypač mažoms įmonėms, kurios nori siųsi kelis paletes. Surandame mašinas, kurios važiuoja tuščiomis arba dalinai užpildytos, ir įdedame jūsų prekes. Tai yra pigiau negu nuomoti visą sunkvežimį, tačiau reikia prisiminti, kad pristatymo terminas gali šiek tiek pasislinkti, nes reikia surinkti visus krovinius iš skirtingų siuntėjų.

Ar galima pristatyti savaitgalį arba švenčių dienomis?

Olandijoje dauguma didžiųjų sandėlių dirba tik pirmadienį iki penktadienio iki 16:00 valandos, tačiau yra ir išimčių, pvz., „Jumbo“ ar kiti didieji prekybos centrai, kurie priima prekes naktį arba savaitgaliais. Jei reikia tokio pristatymo, tai kainuoja brangiau, nes vairuotojas turi dirbti nenumatytu laiku, o mes turime organizuoti specialų leidimą. Bet niekas neleidžia mums palikti mašinos prie vartų penktadienį vakare, kad ji būtų iškrauta pirmadienio ryte – tai taip pat yra vienas iš lankstaus darbo variantų.

Kodėl kaina pasikeitė per savaitę, kai aš dar galvojau?