Olandijos maršrutu: jūsų daiktai saugiai pasieks tikslą

Dirbu šioje srityje jau daugiau kaip dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena: kelių tarp Lietuvos ir Olandijos (Nyderlandų) pamatavau neregėtą. Buvau ir tose situacijose, kai vairuotojas užstringa sniege Lenkijoje su pilna kėdžių krovininių, ir tada, kai klientas laukia savo asmeninių daiktų Eindhovene ir sužino, kad mašina suklysta prie Vokietijos sienos. Tai kasdienybė, bet vienas dalykas lieka nepakitęs – tikslas visada tas pats. Kai organizuojame pervežimus, pagrindinis mūsų uždavinys yra tas, kad Olandijos maršrutu vykstantys kroviniai pasiektų paskirties vietą be jokių nepageidaujamų netikėtumų. Dažnai klientai man klausia: „Ar tikrai saugu?“, „Ar mano daiktai nebuks sulūžę?“. Po dviejų dešimtmečių galiu drąsiai patvirtinti – taip, jeigu viskas padaryta teisingai, o logistika suplanuota su galva, o ne „iš kelių“.

Olandija yra vienas pagrindinių logistikos mazgų visoje Europoje. Roterdamo uostas, didžiuliai sandėliu prie Amsterdamo, platus kelių tinklas – tai vieta, kur srautai nebūna lengvi. Tačiau būtent dėl to, kad šiuo maršrutu važiuojame kasdien, mes žinome kiekvieną kvadratinį metrą nuo Vilniaus iki Haagos. Nemanau, kad reikia daug kalbėti apie tai, kaip svarbu yra pasitikėjimas. Kai perduodate savo turtą – ar tai būtų perkėlimui į naujus namus reikalingi dėžės, ar pramoninė įranga – jūs norite būti tikri, kad tas turtas grįš. Olandijos maršrutu nėra ilgas, geografiškai tai tik apie 1500–1700 kilometrų priklausomai nuo to, kur tiksliai vykstate, bet dinamiškumas čia didžiulis. Vokietijos automagistralės, priežiūros punktai, greitieji maisto užeigos – viską reikia suderinti taip, kad vairuotojas neperdegtų, o krovinys nešoktų. Štai kodėl patirtis čia nėra papildomas privalumas, o būtinybė.

Beje, dažnai žmonės galvoja, kad tarptautinis pervežimas tai tik tai, kas vyksta vairuotojo kabinoje. Iš tikrųjų tai procesas, kuris prasideda jūsų namuose ar sandėlyje, kai tik sutartinis pradeda dirbti su įpakavimu. Jei daiktai įrengiami ne tvarkingai, net geriausias vairuotojas negalės užtikrinti, kad jūsų daiktai saugiai pasieks tikslą. Esu matęs, kaip neįtvirtinta indų dėžė sukelia chaosą visame krovežyje. Todėl mano patarimas paprastas: nepabandykite taupyti ant pakavimo medžiagų. Geriau išleisti keliasdešimt eurų daugiau už burbuliukų plėvelę ir kokybiškas dėžes, nei vėliau verkti sulaužyto servizo ar brangaus baldų rinkinio. Olandijos keliai, nors ir geros kokybės, turi savo niuansų – daug „lėtųjų juostų“, staigių posūkių ir didelio intensyvumo, todėl kabinėje vykstantys vibracijos yra neišvengiamos.

Taigi, kaip tai viskas vyksta iš vidaus? Ką reikia žinoti klientui, kad jo nervai liktų ramūs, o olandų pirkėjai ar giminaičiai gautų savo siuntą laiku? Žemiau pateikiu daugiau nei dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju per savo karjerą, ir atsakymus į juos, be jokio „oficialiojo“ šlifuotojo. Tiesiog kaip yra.

Kas ir kaip kainuoja

Kiek tai vis tiek kainuoja, jei reikia vežti vos keletą dėžių į Amsterdamą?

Čia nėra vienos lentelės kainos, nes viskas labai priklauso nuo to, kiek tiksliai vietos jūsų daiktai užims. Jei turite tik 3–4 standartines dėžes, mes jas suskaičiuojame kaip dalinį krovinią (angliškai tai vadina part load), tada kaina svyruoja apie 120–150 eurų už vieną kubinį metrą. Tačiau jei dėžių yra daug, bet ne tiek, kad užpildytumėte visą 20 pėdžių sunkvežimį, gali būti, kad pigiau išsinuomoti mažesnę transporto priemonę, pvz., 3,5 tonų sunkvežimį su keltuvu. Pats Olandijos maršrutu nėra toks brangus kaip, tarkime, pervežimas į Ispaniją, čia daugiau eina degalai ir Vokietijos mokesčiai už važiavimą keliais.

Ar telpa mano didelis sofa į tą mašiną, kurią jūs siūlote?

Žiūrime, įprastai „Gabel“ (keltuvas su ašim) mašinos turi apie 7–8 metrus ilgio kėbulą, tad ten telpa apie 10–12 kubinių metrų krovinio. Standartinis dvivietis sofas, jei jis ne ypač ilgas, telpa be problemų, tačiau svarbu ne tik ilgis, bet ir aukštis – jei turite „L“ formos sofoną, gali tekti jį išmontuoti. Olandijos maršrutu važiuojančios mašinos dažnai turi aukštesnius stogus, bet visada geriau išmatuoti sofoną prieš tai, nei vėliau stumti jį pro duris ir įbrėžti aparatūrą.

Ką daryti, jei aš turiu tik vieną paletę, o man reikia kad ją atvežtų kuo greičiau?

Tuomet kalbame apie ekspresinį pervežimą, kai krovinys eina be sustojimų, tiesiogiai iš jūsų sandėlio iki gavėjo. Tokiu atveju Olandijos maršrutu įveikiamas per 24–36 valandas, priklausomai nuo to, ar kelyje nėra remontų Vokietijoje, prieš Ašeną. Kaina, žinoma, bus aukštesnė, nes jums mokate už visą sunkvežimio laiką, bet jei tai svarbi prekė, kuri stabdo visą gamybos procesą, tai investicija nusipelno.

Ar galima kažkaip užtikrinti, kad mane niekas neišvilios su kaina, kai mašina jau važiuoja?

Rašome sutartį, kurioje visa tai fiksuojama: nuo to, kiek kainuoja pakavimo medžiagos, iki to, kiek kainuoja iškrovimas vietoje. Nėra nieko blogiau, negu kai vairuotojas atvyksta ir pradeda reikalauti pinigų už „kelionę per uostą“, kurio išvis nebuvo. Mums nereikia gąsdinti klientų, mes dirbam tvarkingai, todėl kaina, kurią pasakome pradžioje, yra galutinė, be jokių slaptų priemokų, nebent jūs pats pasikeisiate planus, pavyzdžiui, papildomai pareikšiate išvežti daiktų iš rūsio.

Dokumentai ir kita nuobodužė

Ar man tikrai reikia kažkokios muitinės deklaracijos, jei aš tiesiog vežu savo senus baldus į sūnaus butą?

Kadangi Lietuva ir Olandija yra abi Europos Sąjungoje, formalios muitinės procedūros (tarpinės muitinės) nėra taip griežtos kaip vykstant į Jungtinę Karalystę ar Šveicariją. Tačiau tai nereiškia, kad galima važiuoti su tuščiomis rankomis. Būtina turėti CMR sąskaitą-faktūrą (krovinių vežimo sąskaitą) ir pakavimo sąrašą, kuriame būtų nurodyta, kad tai asmeniniai daiktai, ne prekės parduodimui. Be to, jei krovinyje yra technikos ar brangių daiktų, būtina nurodyti jų serijinius numerius, kad nebeleistų vėliau sakyti, kad „televizorius buvęs, bet dingo“.

Kokius dokumentus reikia duoti vairuotojui, kad jis pro sieną nepristotų?

Vairuotojui reikia dviejų pagrindinių dalykų: pasų ar asmens tapatybės kortelės (jei jis ne ES pilietis) ir visų jūsų pateiktų dokumentų kopijų. Dažnai klientai pamiršta paduoti vairuotojui gavėjo kontaktinį telefoną, o tai yra kritiška Olandijos maršrutu, nes ten daug miestų ir miestelių panašaus pavadinimo, pvz., galima painioti „Nijmegen“ su kuo nors kitu. Be telefono, vairuotojas gali praleisti valandą važinėdamas ratu ir ieškodamas adreso.

O jei aš vežu alkoholį ar cigaretę? Ar tai ne problemos?

Čia reikia būti labai atidžiam, nes yra griežti normatyvai, kiek alkoholio ir tabako gali būti vežama asmeniniam naudojimui. Jei viršijate ribas (pvz., daugiau kaip 90 litrų vyno ar 110 litrų alaus), tai jau laikoma prekyba ir gali būti konfiskuota. Mūsų vairuotojai yra apmokyti nedalyvauti jokiose šešėlinėse operacijose, todėl jei matome, kad krovinyje yra per daug „degtinės“, tiesiog atsisakysime vežti, nes mums neverta rizikuoti licencija dėl vienos kelionės.

Laikas ir rizikos kelyje

Kiek laiko užtrunka nuvežti mašiną iki Roterdamo?

Teoriškai, jei važiuojame be sustojimų, tai apie 18–20 valandų važiavimo, tačiau realiai tai užtrunka apie 1.5–2 dienas. Vairuotojas turi poilsio laiko apribojimus – jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės, tai nelegalu ir pavojinga. Todėl dažniausiai jis išvažiuoja ryte, pravažiuoja Lenkiją, naktį pailsi Vokietijoje, o ryte jau yra Olandijoje. Olandijos maršrutu yra intensyvus, todėl mes visada planuojame rezervą po 4–6 valandų staigioms situacijoms.

Ar yra didelė rizika, kad mašina užstrigs spūstyje prie Vokietijos?

Vokietijoje, ypač Ruhr srityje ir prie Hanoverio, spūstys yra kaip lietus Lietuvoje – kasdieninis reiškinys. Yra dienų, kai stovėjimas užtrunka 3–4 valandas, tačiau mūsų vairuotojai turi navigacines sistemas, kurios rodo ir mažesnius kelius, kad išvengtų didžiausių kamščių. Tačiau aš visada sakau klientams – neskubėkite, jei tai ne ypač skubus krovinys, geriau, kad vairuotojas važiuotų ramiau ir saugiau, nei jį stumtų į rizikingas manevras.

Ar brangiau, jei reikia iškrauti daiktus ne ant žemės, o į antrą aukštą be lifto?

Taip, tai yra vadinamasis „rankinis iškrovimas“, kai reikia nešti daiktus laiptais, ir jis kainuoja papildomai. Įprastai kaina skaičiuojama už valandą arba už žingsnį, priklausomai nuo sunkumo. Olandijoje daug namų yra stačiais laiptais, todėl nešti sofas į trečią aukštą be lifto gali užtrukti valandą ir du.