Olandijos kryptimi: transporto paslaugos daliniams kroviniams: kaip išvengti problemų ir sutaupyti

Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tai, kaip vairuotojas girdo pajuodavusį siuntėją, dėl to, kad jo paletė nukrito į lietų Vokietijos autostradoje, iki to, kaip mažos Lietuvos įmonės sėkmingai eksportuoja savo gaminius į didžiausius Olandijos prekybos centrus. Olandija, arba Nyderlandai, yra viena pagrindinių "kraujagyslių" Europos logistikoje. Roterdamo uostas, milžiniški sandėliai, klestintis verslas – visa tai verčia vairuotojus ir ekspeditorius čia važiuoti dieną ir naktį. Tačiau kai kalbame ne apie pilną mašiną (FTL), o apie dalinius krovinius (LTL), situacija pasidaro kur kas įdomesnė ir kartais sudėtingesnė.

Kas yra tas dalinis krovinys? Paprastai tariant, tai tavo siunta, kuri neužpildo visos sunkvežimio erdvės. Ji užima dalį vietos, pvz., 2 paletes, 4 ar net 10, bet ne 33. Norint, kad tokia siunta nukeliautų į Amsterdamą, Eindhoveną ar Roterdamą, reikia sudėlioti dėlionę. Mūsų, kaip logistikos partnerių, užduotis – surasti tokią patį "dalį" iš kito kliento, kad užpildyti mašiną. Tai vadinama konsolidacija. Šiame straipsnyje aš nesirašinės sausais verslo kalbos posakiais, o papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus, ką tikėtis ir kodėl Olandijos kryptimi: transporto paslaugos daliniams kroviniams yra vienas populiariausių pasirinkimų mažesnėms įmonėms.

Dirbame su Lietuva, Latvija, Estija, ir viskas keliauja per Vokietiją. Olandija arti, tačiau specifika yra savita. Ten griežtai laikomasi grafikų, sandėlininkai nėra linkę į kompromisus dėl pažeistų pakuočių, o keliai, nors ir puikūs, dažnai užstringa. Todėl, renkantis pervežimo paslaugas, svarbiausia ne tik kaina, bet ir tai, kas taves "veža". Toliau pateikiu atsakymus į klausimus, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai, kai pirmą kartą nusprendžia siųsti prekes į Vakarus.

Pagrindiniai klausimai apie vežimą ir kainas

Kiek realiai laiko užtrunka toks krovinys nuo Vilniaus iki Olandijos?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų ir kartais sunkžiausiai įveikiamas mitas. Jei tu turi pilną mašiną, tai paprastai – 24-36 valandos, priklausomai nuo to, kur įvažiuoji į Vokietiją. Tačiau kalbant apie Olandijos kryptimi: transporto paslaugos daliniams kroviniams, reikia suprasti, kad tavo siunta nevažiuoja tiesiai. Ji pirmiausia nuvažiuoja į mūsų arba partnerio konsolidacijos sandėlį, kur laukia, kol susirinks kita siunta į tą patį regioną. Tai gali užtrukti dieną, dvi, kartais tris. Viskas priklauso nuo sezono. Pavasarį ir rudenį, kai prasideda statybų sezonas, laukimas gali ilgti. Taigi, realiausia numatyti 3–5 darbo dienas nuo to momento, kai mes paimame prekes, iki jų iškrovimo Olandijoje.

Kodėl kaina svyruoja tarp skirtingų ekspeditorių, jei maršrutas toks pat?

Žiūrėk, čia ne tik degalai. Kaina susideda iš daugybės dalykų: ar mums reikia samdyti vietinį kurjerą Lietuvoje, kad paimtų prekes iš tavęs, ar tu pats atveži? Kokio dydžio tavo paletės? Jei jos nestandartinės, pvz., per ilgos, jose tilps mažiau prekių į mašiną, todėl vieno vietos metro kaina padidėja. Be to, svarbu ir tai, į kurį būtent miestą Olandijoje važiuojame. Vaziuoti į Roterdamo uostą ar pramoninę zoną – tai viena, o į mažą kaimą šiaurėje, kur vairuotojas praras pusę dienos važiuodamas siaurais keliais – visai kita. Dar vienas dalykas – mūsų patirtis ir partnerių tinklas. Mes dirbame su patikimais, o ne su pigiausiais "keleiviais" iš skelbimų.

Ar verta laukti, kol susirinks pilna mašyna, ar geriau mokėti daugiau?

Tai klasikinis klausimas. Jei prekėms skubu, aš visada sakau – nebelauk. Užsisakyk dalinį krovinį (LTL). Taip, gali būti, kad kiek brangiau už vieną paletę nei jei tu turėtum pilną fura, bet tu sutaupysi laiką ir, svarbiausia, sandėliavimo sąnaudas Olandijoje. Juk ten sandėliavimo mokestis už dieną gali viršyti visą transporto išlaidą. Taigi, jei klientas laukia, o tu negali pristatyti – prarandi pinigus. Olandijos kryptimi: transporto paslaugos daliniams kroviniams yra sukurtos būtent tam, kad būtų lankstus. Nereikia laukti, kol tu surinksi 33 paletes.

Kas nutinka, jei vairuotojas atvyksta, o gavėjo nėra vietos?

Ojoj, tai mano mėgstamiausia (ironiškai). Olandijoje su tuo labai griežti. Jei vairuotojas atvyksta į sandėlį be išankstinio pranešimo arba jei ten nėra vietos iškrauti, jį gali nusiųsti atgal. Ir tuomet prasideda vaiduokliavimas. Už laukimą reikia mokėti – vairuotojui, mašinai. Geras ekspeditorius visada iš anksto susitvarko "time slot" – laiko, kada gali atvykti, rezervaciją. Mes visada patikriname šiuos dalykus. Jei klientas sako, kad gavėjas yra "didelis ir viskas aišku", aš vis tieb pats paskambinu į Olandiją ir patikrinu, nes kartais "didelis" klientas turi pilną aikštelę ir nepriima nieko be 2 savaičių rezervacijos.

Dokumentai, rizikos ir smulkmenos

Kokius dokumentus būtinai reikia paruošti, kad niekas neužstrigtų muitinėje?

Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje, muitinės kontrolė gali būti. Ypač jei veži maistą, vaistus ar alkoholį. Bet net ir jei veži medieną ar plastiką, turi turėti tvarkingą komercinę sąskaitą-faktūrą (invoice). Ji turi būti anglų kalba, nurodytas tikslus prekių kiekis, svoris, ir svarbiausia – HS kodas (tarifinis kodas). Be HS kodo, vokiečių muitinėje (kur dažnai tikrina tranzitą) gali sustabdyti ir pradėti "krapštyti". Dar būtinas CMR konosamentas – tai pagrindinė transporto dokumentacija. Jei trūksta vieno parašo ar spaudvos, gali kilti problemų su draudimu, jei kas nors nutiks kelyje.

Ar man reikia drausti siuntą, ar ji apdrausta automatiškai?

Didelė klaida manyti, kad "ekspeditorius viską padengs". Pagal galiojančius reglamentus (pvz., CMR konvencija), atsakomybė už sugadintą ar dingusį krovinį yra ribota – dažniausiai tai apie 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) už vieną kilogramą. Jei tu veži brangią elektroniką, tai suma bus lyg nulis. Aš visada patariu sudaryti papildomą krovinio draudimą. Jis kainuoja labai nedaug – paprastai tai 0,2–0,3 % nuo prekių vertės. Už šią kainą gali miegoti ramiai, net jei fura užsidegs ar vairuotojas užvažiuos į kanalą (kas, btw, Olandijoje ne taip ir retai nutinka).

Kaip elgtis, jei prekės atvyksta pažeistos?

Čia svarbiausia – nedelsk ir viską nufotografuok. Vairuotojas kartais būna pavargęs, nori greitai išvažiuoti, ir gali spausti, kad pasirašytu gražius popierius. Niekada nerašyk "OK", jei matai, kad dėžės sutrūkinėjusios. CMR lapelyje turi būti užrašyta "PREKIŲ BŪKLĖ NEAIŠKIU" arba konkretus pažeidimas. Tada mums, kaip tarpininkams, galima kreiptis į draudimo kompaniją. Jei pasirašai, kad viskas gerai, vėliau niekas nieko neduos. Esu matęs situacijų, kai klientai prarado tūkstančius eurų tik dėl to, kad dėl mandagumo nenuėjo pasitikrinti krovinio iškart.

Ar galima siųsti tik vieną dėžę, ar turi būti būtinai paletė?

Galima siųsti ir vieną dėžę. Tai vadinama "krovinys vienetais" arba tiesiog siunta. Tačiau čia yra vienas "nubaudimas". Jei tu atveži vieną dėžę į mūsų terminalą, ją reikės sukrauti ant europaleės, užtvirtinti, o paskui Olandijoje vairuotojas arba sandėlininkas turi ją nukrauti. Tai vadinama "manual handling" rankiniu darbu. Už tai imamas papildomas mokestis. Jei turi galimybę, geriau surinkti prekes ant bent vienos paletės. Taip pigiau ir saugiau – dėžės ant grindų sunkvežimyje dažnai "nukeliauja" po kitų sunkių krovinių.

Olandijos specifika ir praktiniai patarimai

Kodėl Olandijoje taip daug kalbama apie "priešrakinio" (pallet collar) sistemą?

Olandai ir vokiečiai mėgsta tvarką. Standartinės EUR paletės yra gerai, bet jei turi prekių, kurios gali nukristi, arba veži mažesnius dalykus, jie dažnai reikalauja "priešrakinio" sistemos – tai tokia medinij lentelių konstrukcija, kuri uždaro paletę viršuje. Kartais reikia ir viršutinės dangos (tėklo). Jei atveži atviras paletes su dėžėmis, o ten sprogsta vynas arba byrėja detalės, Olandijos sandėlininkas gali atsisakyti priimti tokią siuntą. Geriau iš anksto paklausti mūsų, ką reikia pasirūpinti pakavime.

Ar tikrai taip sunku pristatyti prekę tiesiai į parduotuvę (mažmeninę prekybą)?

Tai didelis iššūkis. Sunkvežimis su priekaba negali važiuoti į miesto centrą, ypač į Amsterdamą ar Utrechtą. Ten siauri gatvės, kanalai, daug pėsčiųjų. Jei turi pristatyti į parduotuvę, reikės planuoti "miesto logistiką". Tai reiškia, kad krovinys gali būti iškrautas dideliame sandėlyje Olandijos pakraštyje, o paskui pervežtas mažesniu sunkvežimiu (7,5 t) arba su furgonu į miestą. Tai papildomai kainuoja ir užtrunka. Jei turi galimybę, derėkis su gavėju, kad jis atsiimtų prekes iš didelio sandėlio – tai bus geriau ir greičiau.

Kas dėl mokėjimo už prekes (COD) – ar saugu leisti vairuotojui gauti pinigus?

Atsargiai. Vakarų šalyse tai nėra labai paplitusi praktika – visi moka pervedimu ir sąskaitomis-faktūromis. Jei visgi reikia, kad vairuotojas surinktų pinigus grynaisiais ar čekiu, tai turi būti aiškiai užfiksuota CMR dokumente. Tačiau aš visada perspėju: vairuotojas gali būti pavogtas, arba gali kilti abejonių, ar jis tie pinigai atiduos mums. Yra rizika, kad klientas sumokės vairuotojui, o mes to nesužinosime. Geriau naudoti mūsų sąskaitą kaip tarpininką – mokėjimas ateina į Lietuvą, o mes atsiskaityome su vairuotoju.

Kaip suprasti, kad mano siunta nebus "pamesta" tarp kitų tūkstančių?

Technologijos. Mes naudojame GPS stebėjimą, o vairuotojai turi skanejus. Tikrai, buvo laikai, kai reikėjo skambinti ir klausti "kur tu?". Dabar aš galiu parodyti klientui ekrane, kur yra jo mašina. Be to, kiekviena paletė yra pažymėta numeriu, kuris atsiranda manifeste (krovinio sąraše). Kai mašina atvyksta į Olandijos terminalą, vairuotojas arba sandėlio darbuotojas nuskenuoja visas paletes. Sistema neduoda klaidų. Jei mes dirbame su Olandijos kryptimi: transporto paslaugos daliniams kroviniams, tikslumas yra mūsų vardas. Niekas nenori ieškoti dingusios "Volvo" detalių paletės po visame Roterdame.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti paprastai. Logistika – tai ne tik mašinos ir keliai, tai žmonių pasitikėjimas. Per 20 metų išmokau, kad geriausia kaina nepadės, jei siunta neatvyks laiku, o telefonas atsilieps tuščia.