Olandijos kryptimi mikroautobusai daiktų pervežimui: kas pasikeitė per 20 metų?

Sveiki, draugai. Šiandinėje pokalbyje norėčiau pasidalinti tuo, kas man kasa į kraują jau daugiau nei dvi dešimtmetis. Buvau ir vairuotojas, ir dispetcheris, ir savininkas – peržiūrėjau šią verslo pusę iš visų kampų. Olandija, arba Nyderlandai, visada buvo viena pagrindinių krypčių mums, lietuviams. Kasdien tūkstančiai tonų prekių keliauja čia – nuo techninių dujų iki baldų, maisto ir mašinų detalių. Tačiau dažnai klientai, kurie tiesiog reikia nuvežti keletą europalečių ar netgi vieną didelę siuntą, susiduria su informacijos trūkumu. Jie nežino, ką tiksliai reiškia Olandijos kryptimi mikroautobusai daiktų pervežimui ir kodėl šis pasirinkimas dažnai yra geriau nei didelis sunkvežimis.

Per šiuos dvidešimt metų kelių pasikeitė, o kartu su jais ir logistika. Vokiškai automagistralės tapo mokesčiais apmokamomis, Belgijoje keliai – kaip sūris (daug skylių), o pati Olandija įvedė griežtas aplinkosaugos normas, kurios tiesiogiai veikia tai, kokį transportą galime naudoti. Štai kodėl mikroautobusų pasirinkimas tapo toks populiarus. Jie lankstesni, greičiau įveikia spūstis, o dažnai ir pigiau išeina mažiems bei vidutiniams kroviniams, nes nereikia mokėti brangių mokesčių už sunkiasias transporto priemones.

Kai kalbame apie Olandijos kryptimi mikroautobusus daiktų pervežimui, svarbu suprasti, kad tai ne tiesiog „vežimas iš taško A į tašką B“. Tai sudėtingas orkestras, kur reikia suderinti vairuotojo poilsio laiką, krovinio įtvirtinimą, o svarbiausia – tikslų laiką, nes olandai myli discipline. Jei sakote, kad atvyksite 10:00, reikia būti ten 9:55. Nėra nieko blogiau nei laukti vairuotojo, kai sandėlio vadovas jau braižo antakius. Šiame straipsnyje bandysiu išardyti visas smulkmenas, papasakosiu apiėjimus, kainas ir tai, ko tikrai nepasakys jūsų kaimynas, kuris „irgi kadais vežė“.

Pagrindiniai klausimai apie organizavimą

Kaip tiksliai susiformuoja kaina?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Nėra vieno fiksuoto skaičiaus, nes kaina priklauso nuo tiek daug veiksnių, kad kartais galvos apsuka. Paimkime paprastą pavyzdį: jei reikia nuveži 4 europaletes iš Kauno į Amsterdamą, skaičiuosime degalų kainą (kurios, žinoma, šokinėja), Vokietijos kelių mokesčius – „vignettes“ (Maut), kurios mažiems mikroautobusams pigesnės nei sunkvežimiams, tačiau vis tiek egzistuoja. Prie to pridedame vairuotojo darbo užmokestį, jo maitinimą ir pragyvenimą kelyje. Vidutiniškai galima sakyti, kad vienos dienos kelionė su kroviniu gali kainuoti nuo 400 iki 700 eurų priklausomai nuo to, kiek tiksliai reikia važiuoti ir ar reikia grįžti tuščiomis (tai vadinama „dead run“). Taigi, kaina nėra imt iš lubų, tai čia gryna matematika plius marža už riziką.

Ar galiu užeiti ir į kitą miestą, pvz., į Eindhoveną ar Roterdamą?

Žinoma, galite, o ir dažnai taip būna. Mikroautobusų privalumas yra tas, kad jie yra „miesto“ tipo – lengviau įvažiuoja į centrines dalis, kur sunkvežimiams draudžiama. Bet čia yra vienas „bet“. Jei užsakyta ekspressinė siunta į Amsterdamą, o vėliau pareiškiate: „O gal užkeltum dar dėžę į Hagą?“, tai gali sukelti problemų su laiku. Vairuotojas turi griežtą grafiką, ypač jei turi nuspręsti, kada išvažiuoti iš Lietuvos, kad spėtų į sandėlius prieš juos uždarant. Taip pat, jeigu kalbame apie mikroautobusus daiktų pervežimui Olandijos kryptimi, dažnai darome kelis išsikrovimus vienoje kelionėje – tai vadinama „konsolidacija“. Tai gerokai sumažina kainą klientui, jei jo krovinys nėra skubus. Tad Eindhovenas ar Roterdamas tikrai įmanomi, tiesiog reikia tai suplanuoti iš anksto.

Kiek laiko užtrunka visa kelionė?

Teoriškai atstumas nuo Vilniaus ar Kauno iki Amsterdamo yra apie 1700–1800 km. Kažkas galvoja: „Važiuoju 120 km/h, reikėtų 15 valandų“. Tačiau realybėje kita. Yra vairuotojo poilsio reikalavimai – 4,5 valandos vairavimo, 45 minučių pertrauka. Be to, Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai, o Belgijoje ir Olandijoje yra didelių spūsčių, ypač prie Roterdamo uosto arba Šipolo oro uosto. Taigi, standartinė kelionė į vieną pusę trunka apie 24–30 valandų, jei vairuotojas važiuoja vienas. Jei komanda – du vairuotojai, tai gali būti ir greičiau, bet tokiu atveju kaina didesnė. Geriausia visada planuoti su rezervu – jei sakome „atvyks rytoj“, tai geriau, jei tai būtų priešpiečia, o ne vakare.

Ar galiu vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Tai labai subtilus klausimas. Mikroautobusais, paprastai, negalima vežti didelių kiekų pavojingų krovinių, jei vairuotojas neturi specialios ADR licencijos, o transporto priemonė neįrengta pagal reikalavimus. Tačiau maži kiekiai, pvz., dažų balionai ar smulkios chemijos prekės, dažnai vežami kaip „riboti kiekiai“ (Limited Quantities – LQ). Tada reikalavimai žymiai mažesni. Aš dažnai matau, kaip verslininkai bando savaime vežti benziną ar skysčius, kurie gali užeiti į pavojingų kategoriją, ir tai tiesiog siaubinga rizika. Jei turite abejonių – klauskite. Geriau paruošti papildomus dokumentus nei stovėti pasienyje su muitinės pareigūnu, kuris klausia, kodėl kablyje dega ugnies gesintuvas.

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Nesvarbu, tai yra pilnas konteineris ar viena dėžė, dokumentai yra pagrindas. Jums reikės komercinės sąskaitos-faktūros (invoice), kurioje nurodytos prekės, jų vertė, svoris ir prekių kodai (HS kodai). Taip pat būtinas pakavimo sąrašas (packing list), jei prekių daug. Ir, žinoma, vairuotojas turi turėti CMR konvencijos kvitą. Nors Olandija yra ES šalis ir tai yra vidinė rinka, muitinės kontrolė gali būti. Ypač jei prekės keliauja toliau į trečiąsias šalis arba yra tabako/alkoholio. Vienintelė dalykas, kurio nereikia – tai eksporto deklaracija, jei keliaujate į kitą ES šalį, tačiau dažnai imam ją dėl apskaitos tikslų.

Dokumentai ir muitinė

Ar reikia eiti į muitinę, kai važiuoja į Olandiją?

Dažnai klientai klausia: „O ar mums nebereikia stovėti pasienyje?“. Jei važiuojate tiesiai į Nyderlandus ir ten iškraunate, tai formaliai tai yra vidinės ES prekybos sandoris, todėl fizinė muitinės kontrolė Lietuvos pasienyje nėra būtina. Tačiau... Visada yra to „tačiau“. Jei vairuotojas veža brangias prekes, pvz., elektroniką ar brangiausius metalus, jis gali būti sustabdytas patikrai. Be to, jei krovinys yra „pervežimas tranzitu“ (t.y., važiuojate pro Vokietiją į Olandiją, bet prekės yra iš Ukrainos ar Baltarusijos), tuomet reikalingi TIR knygelės arba eksporto deklaracijos iš kilmės šalies. Be teisingų dokumentų, krovinys gali būti areštuotas, o tai jums kainuos daugiau nei pati transporto paslauga.

Kas daryti, jei trūksta kokio nors dokumento kelyje?

Esu matęs nemažai situacijų, kai vairuotojas būna pusiaukelėje Vokietijoje ir supranta, kad pamiršo vieną lapą. Šiuolaikinėje logistikoje dažnai naudojame el. dokumentus (e-CMR), kurie yra legalūs ir patogūs. Jei trūksta fizinio dokumento, geriausias sprendimas – kad siuntėjas iš karto nufotografuotų ir nusiųstų į vairuotojo telefoną arba el. paštu, kad jis galėtų parodyti pareigūnui ekrane. Muitinės sistemos dabar yra sujungtos, tačiau pareigūnas gali būti senos mokyklos ir reikalauti popieriaus. Tokiu atveju reikia greito sprendimo – arba siunčiantis kurjeriu (brangu), arba spausdinant artimiausioje spaustuvėje (jei tokių ten yra).

Ar draudimas apima viską?

Draudimas – tai tema, kurioje dažniausiai susiduriame su nesusipratimais. Standartinis draudimas, kurį turi logistikos kompanija, dažnai apima ribotą sumą, pvz., 10 EURų už kilogramą arba fiksuotą sumą, pvz., 20 000 EURų. Jei vežate brangų „Rolex“ laikrodį ar serverius už 100 000 EURų, būtinai apie tai praneškite iš anksto. Bus paskaičiuota papildoma draudimo premija. Nekalbėkime apie tai, kas nutinka, jei krovinys dingsta arba sudegsta – be draudimo gausite tik vargą ir teismus. Olandijoje vagysčių statiska nėra aukšta kaip Pietų Europoje, bet sandėliuose įvyksta dingimai.

Techniniai dalykai ir krovimas

Kiek tiksliai telpa į tą mikroautobusą?

Standartinis, kasdien mūsų matomas krovininis mikroautobusas, pvz., „Mercedes Sprinter“ ar „VW Crafter“, gali pasiūlyti apie 13–15 kubinių metrų tūrį. Tačiau tai ne viskas. Svarbiausia yra svorio limitas. Jei turite 3,5 tonų transporto priemonę, pačios mašinos svoris gali būti 2,5 tonos, tad liko vos viena tona kroviniui. Aš dažnai matau, kaip žmonės bando įsikrauti 1,5 tonos plytų ir stebisi, kodėl variklis nebevelkia arba lūžo pakaba. Taigi, jei kalbame apie Olandijos kryptimi mikroautobusus daiktų pervežimui, reikia gerai įvertinti, kas jums svarbiau – tūris ar svoris. Dažniausiai įsipainioja tie, kurie veža sunkias metalo konstrukcijas – ten viena europalė gali sverti toną.

Ar galima vežti neįpakuotas prekes?

Techniškai – galima, bet praktiškai – nerekomenduoju. Aš esu matęs, kaip atvyksta neįpakuotos sofos ar mechanizmai, o vairuotojas tiesiog užjuosia juos juosta. Kelias yra grubus. Vokietijos autostradose guli „bumpeliai“, o Belgijos kelyje – duobės. Neįtvirtinta sofa nuslysta, sugadina kitą krovinį arba susidaro pažeidimai patys sau. Be to, muitinė ar policija gali uždrausti tokią transportavimą, nes tai kelia pavojų. Užsirašykite: „Gera pakuotė – pusė sėkmės“. Naudokite stretch plėvelę, tvirtinimo juostas, o jei reikia – ir medines dėžes.

Kas daryti, jei daiktų per daug?

Jei supratote, kad daiktų daugiau negu galima sutalpinti į vieną mikroautobusą, turime dvi galimybes. Pirmoji – siunčiame du mikroautobusus (brangiau, bet greičiau). Antroji – siunčiame vieną mikroautobusą ir vieną priekabą (jei vairuotojas turi CE kategoriją arba mes naudojame 3,5t variklį su priekaba, tada svorio limitai keičiasi). Dar yra trečioji galimybė – paimti didesnę mašiną, pvz., 7,5 tonų sunkvežimį. Tačiau čia vėl grįžtame prie Vokietijos mokesčių, kurie tokioms mašinoms yra kelis kartus didesni. Geriausia visada konsultuotis su vadybininku, siųsdami nuotraukas ar išmatavimus – mes jau akimi įsivaizduojame, kaip tai įeis.

Rizikos ir patirtis

Kas dažniausiai sugenda kelyje į Olandiją?

Per 20 metų pamenu, kad dažniausiai ne dėl variklio gedimų stovime. Olandijos kryptimi mikroautobusai daiktų pervežimui dažniausiai užstringa dėl padangų. Belgijos ir Olandijos keliai gali būti labai aštrūs, o jei vairuotojas nekontroliuoja slėgio, padanga gali sprogti. Taip pat dažna problema – „išsiurbimo“ filtras (DPF), jei mašina sena ir važiuoja lėtai spūstyse. Olandijoje daug miesto važiavimo, o tai sukelia filtrų užsikimšimą. Todėl mes stengiamės naudoti ne senesnes nei 5 metų mašinas, kad būtų mažiau techninio streso.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Kaip jau minėjau, saugumas priklauso ne tik nuo vairuotojo sąžiningumo, bet ir nuo logistikos. Mes visada stengiamės, kad vairuotojas neleistų nakties laiku neapsaugotose aikštelėse. Olandijoje yra daug saugų stovėjimo aikštelių (pvz., su „Secure Parking“ ženklu), kuriose yra video stebėjimas ir apsauga.