Nuo pakavimo iki iškrovimo – viskas į Olandiją: vadovas, kuris sutaupys jūsų nervus

Sveiki, kolegos ir verslininkai. Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, nes šiandien kalbėsime apie tai, kas kasdien sukelia miglą net patyrusiems logistikos vadybininkams, o dar labiau – tiems, kurie pirmą kartą ruošiasi siųsti prekes į Vakarus. Aš šioje srityje buvau jau virš dvidešimties metų. Mačiau, kaip Lietuva įstojo į ES, kaip kainos šoko į aukštumas, kaip keitėsi kelių kokybė ir, žinoma, olandiškas mentalitetas. Būtent todėl nusprendžiau parašyti šį straipsnį – ne sausas instrukcijas, o gyvą patirtį apie tai, kaip vyksta krovininių pervežimų į Olandiją procesas nuo pat to momento, kai prekės dar gulėja jūsų sandėlyje, iki tada, kai jas pasigamina pirkėjas Roterdame arba Tilburge.

Kas tas Olandija? Tai ne tik vėjiniai malūnai ir tulpių laukai. Tai viena judriausių logistikos šaknų Europos širdyje. Čia viskas veikia kaip laikrodis, bet tik tada, jei tu pats nesiandi „spyglių“ į tą mechanizmą. Dažnai klientai klausia: „Kodėl taip ilgai?“ arba „Kodėl reikia tiek daug dokumentų?“. Atsakymas paprastas: Olandija neleidžia sau netikslumo. Jų muitinė ir logistikos centrai yra efektyvūs, tačiau reikalauja, kad viskas būtų padaryta iš pirmo karto teisingai. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visą kelią, pakelsime dangčius nuo to, kas vyksta už vairuotojo kabros durų, ir suprasime, kodėl profesionalus požiūris į krovininių pervežimų į Olandiją organizavimą yra investicija, ne išlaidos.

Pradėkime nuo pagrindų. Kelias į Olandiją nėra tiesus ir paprastas. Tai apie 1600–1800 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje krauname ir kur Nyderlanduose iškrauname. Tai vėluojantis vaizdas, kurį vairuotojas mato per savo priekinį stiklą: Vokietijos autostrados, kuriose greitis ribojamas, o eismą stebi daugybya kamerų, Belgijos arba Vokietijos ruožai su mokamais keliais, kurių kainos kasmet auga. Bet prieš pasiruošiant kelionei, viskas prasideda čia – Lietuvoje, prie kompiuterio ir sandėlio vartų.

Dokumentacijos ir pasiruošimo niuansai

Ką reikia daryti su dokumentais, kad nebūtų bėdų muitinėje?

Čia dažniausia klaida. Dažnas klientas mano, kad užtenka parašyti „prekės“ ant dėžės. Nėra. Jums reikės pilno komplekto: prekių sandėravimo sąskaitos-faktūros, pakavimo sąrašo (packing list), kuris turi būti išsamus, ir, žinoma, transportavimo dokumento CMR. Jei prekės yra pavojingos (ADR), būtina speciali sutartis ir leidimai. Vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas sėdėjo pasienyje su Vokietija tris dienas tik todėl, kad viena prekė buvo įrašyta klaidingu tarptautiniu kodu (HS kodas). Olandų muitininkai to neperžiūri. Jie tiesiog uždaro vartus.

Ar reikia eksporto deklaracijos, jei važiuojame į ES šalį?

Techniškai ne, jei tai tik prekių judėjimas tarp ES valstybių narių. Tačiau praktikoje dažnai rekomenduoju ją turėti, ypač jei prekės yra brangios arba jei yra abejonių dėl jų kilmės. Tai suteikia apsaugos ir aiškumo. Be to, jei prekės keliauja per trečiąsias šalis (nors į Olandiją tai retai nutinka, bet kartais vyksta tranzitu), deklaracija būtina kaip oro. Geriau uždaryti klausimus iš karto, nei vėliau aiškintis, kodėl krovinys buvo sustabdytas.

Kada geriausia užsakyti transportą? Ar galima „paskutinę minutę“?

Galima, bet tada tikėkitės stresų ir aukštų kainų. Olandija – tai populiarius maršrutas. Vairuotojai mėgsta važiuoti ten, nes ten yra daug grįžtamojo krovinio (angl. backhaul), todėl kainos gali būti konkurencingos, jei planuojate iš anksto. Idealus laikas – savaitė-dvi iki išvykimo. Jei skambinate sekmadienio vakare ir prašyte vežti antradienį rytą, teks mokėti „skubos“ mokestį, nes vadybininkai turi sukti galvas, kas laisvas ir ar spės pasiimti krovinią laiku.

Kelionės trukmė, kainodara ir vairuotojo darbas

Kiek laiko tikrai užtrunka nuvežti krovinius iki Amsterdamo ar Roterdamo?

Nesiklauskite „Google Maps“, jis rodo idealų pasaulį. Realus pasaulis yra kitoks. Paprastai tai trunka apie 2–3 dienas. Pirmą dieną nuvežame iki Lenkijos ar Vokietijos ribų, antrą – peržengiame Vokietiją ir įžengiame į Nyderlandus, trečią – iškrovimas. Tačiau reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimus. Jis negali vairuoti 24 valandas iš eilės. Jei maršrute yra daug „stoviųjų“ arba eismo įvykių, gali pritrūkti valandų. Geriausias planas – skaičiuoti su atsarga.

Kodėl kaina svyruoja? Vakar buvo 900 eurų, šiandien – 1200.

Kainodara logistikoje – tai gyvas organizmas. Čia veikia kuro kaina (o Olandijoje ir Vokietijoje ji viena aukščiausių), mokamų kelių mokesčiai (vignettes) ir, svarbiausia, paklausa. Jei yra didelis prekių srautas, pavyzdžiui, prieš šventes arba intensyviausio derliaus nuėmimo metu, kainos šoka. Taip pat įtakoja euro kurso svyravimai, jei mokame vairuotojui arba kurui už kitą valiutą. Todėl kaina, kurią gavote prieš mėnesį, gali nebegalioti.

Ar vairuotojas gali padėti pakrauti ar iškrauti prekes?

Tai klausimas, kurį reikia aptarti iš anksto. Standartinis tarifas dažniausiai apima tik transportavimą – vairuotojas atveža mašiną, o jūsų (arba gavėjo) pareiga – užkrauti/iškrauti. Jei reikia vairuotojo pagalbos (pvz., rankomis perkelti dėžes ar naudoti „hidrauliką“), tai papildoma paslauga, paprastai mokama. Olandijoje dauguma sandėlių turi „priešpriešines“ (angl. loading docks) rampas, tad vairuotojas tiesiog užvažiuoja, ir technika atlieka darbą. Neprireikia jo raumenų, nebent tai yra smulkus siuntinys (EXPRESS).

Pakavimo, saugumo ir specifinių krovinių klausimai

Kaip supakuoti ką tikėtis, kad prekės nenukentės kelyje?

Taisyklė paprasta: jei dėžė gali kristi, ji kris. Vairuotojas stabdo, vairuotojas sukasi, keliai yra neliečiami. Krovinius turi būti užtvirtinta – dirbtinės ašys, diržai, oro pagalvės. Jei vežate baldus arba stiklą, jie turi būti supakuoti į medines dėžes, o ne tik į plėvelę (stretch). Esu matęs, kaip po 1500 km atvažiuoja „viršus“, kai buvo tik įvyniota į foliją – stiklo liko tik trupiniai. Olandų gavėjai yra labai reiklūs dėl pakavimo kokybės.

Kas nutinka, jei atvykus į vietą paaiškėja, kad prekės sugedusios?

Pirmiausia – neskubėkite nieko pasirašyti. Vairuotojas turi sudaryti CMR protokolą (pažeidimų aktą). Jame turi būti tiksliai aprašyta, kas ir kaip sugedo, su nuotraukomis jei įmanoma. Be šio dokumento draudimo kompanija jums nieko nekompensuos. Vairuotojas, kuris dirba ne pirmą dieną, žino, kad be parašo ant CMR su pastaba „su sąlygomis“, jis neisivažiuos iš sandėlio. Tai jūsų apsauga.

Ar galima vežti atšaldytus maisto produktus ar vaistus?

Žinoma, tačiau tai visai kitas lygmuo. Reikalingas šaldytuvas arba šilumos režimas kontroliuojamas priekaba. Temperatūra turi būti nustatyta ir fiksuojama nuo pat pakrovimo Lietuvoje. Olandijos sveikatos apsaugos inspekcija (NVWA) yra labai griežta. Jei atvykstate su maistu ir temperatūros dienoraštyje yra „skylės“ arba nukrypimai, krovinys gali būti sunaikintas vietoje. Nėra jokios tolerancijos.

Olandijos specifika: vietovės ir įmonės

Kur dažniausiai vežate? Ar tik didžiuosius miestus?

Žinoma, Roterdamas – tai didžiausias uostas, ir dauguma prekių ten patenka arba iš ten išvyksta. Tačiau mes dažnai važiuojame į pramoninius centrus kaip Tilburgas, Eindhovenas, Breda ar net mažesnes gyvenvietes. Olandija nedidelė, todėl atstumai trumpi, bet kelių tankumas didžiulis. Reikia atsižvelgti, ar gavėjo sandėlyje yra kur pasukti 18 metrų sunkvežimiui. Kartais tenka statyti mašiną gatvėje ir nešti prekes rankomis, nes miesteliai seni ir siauri.

Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių vairuotojams Olandijoje?

Olandai myli dviračius. Tai ne juokas. Vairuotojas turi būti ypatingai atsargus posūkiuose, nes dviratininkai čia visur ir jie turi pirmenybę. Be to, daugelyje vietų yra griežti apribojimai sunkiasvorėms transporto priemonėms („30 tonų zonų“). Jei vairuotojas įvažiuoja į miesto centrą, kur jam draudžiama, gausi didelį baudą, kurią teks mokėti siuntėjui arba perdirbti į sąskaitą. GPS Olandijoje kartais meluoja, todėl geriausiai, kai vairuotojas pažįsta kelią arba turi gero žemėlapio.

Kaip vyksta iškrovimas Olandijos sandėliuose? Jie greiti?

Labai greiti ir labai automatizuoti. Atvykstate prie vartų, skenuojate bilietą arba pateikiate CMR kodą, sistema jums priskiria rampą. Tiesiog nėra laiko kalbėtis su apsauga. Jūs turite 30 minučių arba valandą užvažiuoti, prijungti ir pradėti iškrovimą. Jei vėluojate, gali tekti laukti eilėje. Olandai vertina laiką labai aukštai. Jei sutartyje parašyta „iškrovimas 2 valandomis“, o jūsų vairuotojai kalbasi ir geria kavą po valandą, gavėjas gali paskaičiuoti stojimo mokestį.

Ar galiu sekti savo krovinių pervežimų į Olandiją procesą realiu laiku?

Šiais laikais tai beveik standartas. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo mašinos vietą realiu laiku. Taip pat gausite pranešimus, kai krovinys pakrautas, kai pasiekė paskirties vietą ir, svarbiausia, kai iškrautas. Tai suteikia ramybės, ypač kai vežate brangias prekes. Žinoti, kur tavo turtas yra šiuo momentu – tai ne prabanga, o būtinybė šiuolaikiniame versle.

Išvada

Apibendrinant šią ilgą, bet, tikiuosi, naudingą kelionę per logistikos pasaulį, noriu pasakyti vieną dalyką. Krovininių pervežimų į Olandiją procesas nėra tik tai, kad užsukate prekes į sunkvežimį ir jie važiuoja. Tai sudėtinga sistema, kurioje viena trūksta grandelė gali sugriauti visą grandinę. Nuo to, kaip teisingai užpildysite HS kodus, iki to, kaip vairuotojas elgsis posūkyje Eindhovene – viskas turi savo reikšmę.

Mano dvidešimt metų patirtis mokėjo mane, kad pigiausias variantas dažnai pasidaro brangiausias. Užtikrintas transportas, patikimi vairuotojai, aiškus dokumentų valdymas ir supratimas, kad Olandija turi savo specifiką, tai yra raktas į sėkmingą verslą. Nesvarbu, ar vežate vieną paletę su baldais, ar pilną sunkvežimį su statybinėmis medžiagomis – principai lieka tie patys. Kruopštumas, planavimas ir profesionalumas.

Tikiuosi, šis straipsnis padės jums išvengti klaidų ir, svarbiausia, išsaugoti nervus, kai kitą kartą žiūrėsite, kaip jūsų prekės išvyksta link Nyderlandų.