Nuo durų iki durų – kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos: Vadovas, kuris nusves pro visus rūpesčius

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau virš dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kuriems sekėsi pajuokti vairuotojus, atsinešusius dušo kabiną be vieno sienelės, iki tų, kurie bandydami sutaupyti, viską veždami senais „Golf“ bagažinėje ir vėliau verčiai rinkdami baldus iš autostrados Vokietijoje. Olandija yra viena populiariausių kryptų mums, lietuviams. Ten nuolat gyvena dirbantys arba grįžtantys į tėvynę žmonės. Tačiau, nors atstumas atrodo nedidelis – tik apie 1500–1700 km, atsakingas nuo durų iki durų – kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės ir tikros žinios.

Kodėl verta rinktis būtent šią paslaugą? Paprasta. Tu nenuvažiuoji į degalines ar sandėlius, tu neprižiūri, kaip krovinys užfiksuojamas, tu tiesiog laukai savo daiktų namuose. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, be jokių „vandens“ ir marketingo terminų, papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus. Jums nereikės būti logistikos ekspertais, užtenka tiesiog žinoti, ką klausti ir ko tikėtis. Sužinosite apie tai, kaip formuojamos kainos, kodėl reikėtų atidžiai žiūrėti į krovinių draudimą ir kokie yra pagrindiniai „pavojai“ kelyje, kurie gali nutikti net ir patikimiems vežėjams.

Svarbiausia yra suprasti, kad nuo durų iki durų – kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos nėra tik vairuotojo darbas. Tai grandinėlė: logistika, krovinio įtvirtinimas, muitinė (nors mes ES, bet viskas turi būti tvarkingai dokumentuota) ir, žinoma, fizinis darbas. Jei nors viena grandelė silpna – gali nukristi visa konstrukcija. Taigi, užsifixuokite diržus, mes vaikščiosime per visą procesą žingsnis po žingsnio.

Kaip organizuojamas pervežimas ir kas laukia kelyje?

Kiek laiko užtrunka viskas?

Dažniausiai klientai skambina ir klausia: „Važiuoju vakar, o kada baldai bus Lietuvoje?“ Atsakymas nėra toks paprastas kaip „rytoj“. Paprastai, jei mes turime paruoštą vairuotoją, o jūsų krovinys yra standartinis, t. y., telpa į 10–20 kubinių metrų vilkiką, pati kelionė iš Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno iki Vilniaus ar Kauno trunka apie 18–24 valandas važiuojant be sustojimų. Tačiau realybėje nuo durų iki durų – kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos užtrunka nuo 2 iki 4 dienų. Kodėl tiek ilgiau? Nes reikia suderinti apkrovos laiką, surinkti krovinius iš skirtingų vietų (jei tai dalinė krovinio vežimo paslauga), o vairuotojui taip pat reikia poilsio. Taip pat Olandijoje dažnai būna „užstrigimų“ prieplaukose, ypač jei reikia važiuoti į centrinius Amsterdamo rajonus, kur ribojamas važiavimas sunkiasvoriais transportu.

Ar mano daiktai bus saugūs kelyje?

Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną kartą. Esu matęs, kaip neapsirūpintiems vežėjams sukelia baldai tiesiog „šokdami“ ant grindų. Mūsų atveju viskas prasideda nuo pakavimo. Geriausia, kai klientas pasirūpa dėžėmis, o mes – specialiomis užkulnėmis, movomis ir pledais. Krovinius įtvirtiname specialiomis juostomis – „diržais“, kurie laiko krovinius taip, kad net staigius stabdžius jie nenukristų. Jei renkatės firmą, būtinai paklauskite, ar jie naudoja kėdžių bei kilimėlių apsaugas, nes be to net pažangiausia nuo durų iki durų – kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos paslauga gali baigtis nulaužtu kampu ar įbrėžtu minkštu baldu. Saugumas prasideda ne kelyje, o dar tada, kai pirmasis daiktas pakeliamas į mašiną.

Ar mašina važiuos tiesiog man ir mane?

Dažnai žmonės galvoja, kad jei jie turi nedidelį kiekį daiktų, pavyzdžiui, vieną sofą ir dešimt dėžių, tai jiems atvažiuos atskiras mikroautobusas. Logistikoje tai vadinama „FTL“ (Full Truck Load), tačiau tai labai brangu. Dažniausiai mes siūlome dalinį krovinio pervežimą, t. y., „LTL“. Tai reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų siuntomis. Vairuotojas sustoja pas kelis žmones Olandijoje, paskui Vokietijoje, ir galiausiai atvyksta pas jus. Tai leidžia žymiai sumažinti kainą, o procesas nuo durų iki durų – kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos tampa prieinamesnis vidutiniams pajamų žmonėms. Taigi, nebijokite, kad jūsų dėžės bus pridėtos prie kažko kito – svarbiau, kad jos būtų tvarkingai užfiksuotos inventoriaus sąraše.

Kas daryti, jei vairuotojas užstringa Olandijos užstatuose?

Olandijoje gatvės dažnai siauros, o namai – seni. Kartais vokiečių vilkikas tiesiog negali privažiuoti prie pat durų. Tokiu atveju turime dviejų variantų: arba naudojame mažesnę transporto priemonę „paskutinės mylios“ principu (iškrauname vilkike gatvės gale ir pervežame mašina), arba vairuotojas turi nešti daiktus rankomis. Tai gali kelti papildomų išlaidų, tačiau profesionalus logistikos partneris visada apie tai perspės iš anksto. Nėra nieko geresnio nei, kai vairuotojas išlipa iš kabinos, pažiūri į gatvę ir sako: „Gerai, čia reikės šokti“, jau turiu planą B.

Kainos, dokumentai ir biurokratija

Kiek tai viskas kainuoja? Ar yra kokių nors standartinių tarifų?

Nebūra vienos kainos. Viskas priklauso nuo tūrio (kubinių metrų), svorio, pakavimo sudėtingumo ir vietos, į kurią reikia važiuoti. Maždaugiai galiu pasakyti, kad nuo durų iki durų – kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos mažam 1-2 kambarių butui (apie 10–15 m³) šiuo metu gali kainuoti nuo 800 iki 1200 eurų. Jei tai pilnas namas su pianinu, kaina šokteli iki 3–4 tūkstančių. Būtinai prašykite išsamios sąskaitos-informacijos, kurioje būtų nurodyta, už ką mokate: už važiavimą, už vairuotojo darbą, už kilimėlius ar už sunkių daiktų kėlimą. Kai kainos pernelyg žemos, įtarkite, kad kažką slepia – galbūt nebus draudimo, arba vairuotojus reikės maitinti ir apgyvendinti paties kliento.

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už daiktus?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narių, muitinės procedūros tarp šalių nėra taip griežtos kaip su trečiosiomis šalimis. Tačiau tai nereiškia, kad važiuojame „tuščiomis“. Reikia pildyti krovinių manifestus ir prekių vežimo sąrašus. Svarbiausia – daiktai turi būti asmeninio naudojimo, o ne prekybiniai. Jei būsite bandę vežti 50 naujų „Adidas“ batų su etiketėmis, muitininkai gali susidomėti ir pridėti akcizų bei PVM. Taigi, nuo durų iki durų – kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos yra mokesčių laisvas tik tada, kai tai tikras jūsų turtas, kurį naudojote ar kurį ketinate naudoti asmeniškai, o ne parduoti.

Kaip vyksta apmokėjimas? Ar reikia mokėti iš karto?

Visada pasakykite „ne“, jei kas reikalauja 100 % išankstinio mokėjino be jokios garantijos. Paprasta praktika yra tokia: 30–50 % avansas užsakymui užfiksuoti, likę 50–70 % – atiduodami vairuotojui iškraunant daiktus Lietuvoje. Tai apsaugo jus nuo to, kad mašina „užstringa“ kur nors Vokietijoje su jūsų daiktais, o jums niekas nebegali padėti. Atsiskaityti grynaisiais pinigais jau nebėra taip populiu, vis dažniau naudojami bankiniai pavedimai ar kortelės, bet vairuotojai vis dar mėgsta grynąsias „komisiniam“.

Ar įeina draudimas į kainą?

Daugelis žmonių tiesiog užmiega su šiuo klausimu. Mano patirtis rodo, kad draudimas yra būtinas. Pagal nutarimus, jei nėra rašytinio susitarimo, atsakomybė už sugadintą daiktą gali būti tik keletas eurų už kilogramą. Tarkime, sugadinate 500 kg svorio pianiną – pagal standartines tarptautines konvencijas gautumėte vos keletą dešimčių eurų. Profesionalus pervežimas visada turi būti apdraustas. Užsisakydamas nuo durų iki durų – kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos paslaugą, pasidomėkite, ar draudimas dengia visą krovinio vertę, ir išsireikalaukite draudimo poliso numerio. Geriau būti „sausu“, nei gailėti brangaus antikvarinės spintelės.

Ką daryti, jei pasikeičia planai ir reikia atidėti važiavimą?

Gyvenimas – neprognozuojamas. Vokietijoje gali užstrigti traukiniai, o pas jus gali užtrukti pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas. Jei pranešate apie pokyčius mažiausiai kaip 3–4 dienas iki suplanuoto išvykimo, dažniausiai mes galime perduoti krovinį kitam reisui be didelių baudų. Tačiau jei vairuotojas jau stovi prie jūsų namų Olandijoje su įjungtu varikliu, o jūs sakte: „Šiandien negaliu“, tuomet turėsite sumokėti už vairuotojo laiką ir tuščią važiavimą. Komunikacija – raktas į sėkmę.

Smulkmenos, kurios svarbiausios: pakavimas ir ypatingi daiktai

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Tai klasikinis klausimas. Olandijoje puikių sūrių ir alaus, tačiau vežti maistą per sieną yra galima, tik reikia žinoti ribas. Negalima vežti mėsos, pieno produktų ir kiaušinių dideliais kiekiais (nors tarp ES šalių ribos švelnintos, bet sanitarinės taisyklės egzistuoja). Vėstantiems gėrimams, pvz., vynui, reikia specialaus pakavimo, kad neatsirastų drėgmės kituose daiktuose. Niekada nerekomenduoju vežti skysčių stiklinėse buteliuose be papildomo apsauginio plastiko. Viena plyšta butelis gali sugadinti visą baldų komplektą, ir tada nuo durų iki durų – kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos tiks tik išmetimui.

Ar turiu pats susirūpinti dėžėmis ir plėvele?

Galite rūpintis, o galite mums mokėti už darbą. Jei norite sutaupyti, pats rinkite dėžes iš parduotuvių – tačiau įsitikinkite, kad jos tvirtos. Niekada nenaudokite senų, drėgnų dėžių, nes jos suges po kelių šimtų kilometrų. Plėvelė (streč-folia) yra privaloma baldams – ji apsaugo nuo dulkių ir drėgmės. Mes visada turime savo atsargas, bet jei jūsų daiktų daug, pigiau nusipirkti ruloną pats ir suvynioti sofas Olandijoje. Viską, kas kasama, reikia uždaryti, kad nenukristų dangčiai.

Kaip elgtis su daiktais, kurie neįeina pro duris?

Buvo atvejis, kai klientas nupirko milžinišką švedišką spintą ir nebuvo tikras, ar ji įeis į jo butą Vilniuje. Mūsų vairuotojai turi su savim įrankius – atsuktuvus, veržlias, net pjūklus. Jei reikia, išmontuojame baldus tiesiog vietoje, prieš įkraunant į mašiną. Olandų baldai dažnai būna surinkti labai tvirtai, tačiau išmontavimas yra vienintelis būdas juos saugiai pervežti be pažeidimų. Niekada nebandykite priversti per didelio daikto pro durys – laimės neduosite, sugadinsite ir daiktą, ir durų angą.

Ar galima vežti augalus ir gyvūnus?

Augalus vežti galima, bet tik jei ne dideliais kiekiais (pvz., ne verslui). Svarbiausia, kad žemė nebūtų užsikrėtusi kenkėjais – tai gali sukelti problemų pas sienos kontrolę. Gyvūnų mums nevežame – tai reikalauja specialių sąlygų (ventiliacija, temperatūra), o mūsų mašinos skirtos kroviniams. Šunį ar katę geriau vežti asmeniniu automobiliu arba pasinaudojant specialiomis gyvūnų pervežimo paslaugomis, kurie žino, kaip juos prižiūrėti kelionės metu.

Kas nutinka, jei kažkas sugenda?

Jei pastebite pažeidimą iškraunant, nedelsdami praneškite vairuotojui. Jis turi užpildyti „defect“ protokolą – dokumentą, kuriame aprašomas sugadinimas. Be šio dokumento draudimo kompanija nieko neatsiskaitys. Aš visada sakau savo klientams: „Neleiskite vairuotojai išvažiuoti, kol viskas neatrodo tvarkingai.“ Profesionalus vairuotojas visada laiko lauką šalia ir laukia, kol patikrinsite kiekvieną dėžę ir baldą.

Išvada

Per dvidešimt metų šioje srityje supratau vieną dalyką – ramius miegas vertiau už keliasdešimt eurų sutaupymą.