Nuo durų iki durų kraustymas iš Olandijos į Lietuvą: 20 metų patirties tiesa be kvietos

Sveiki, draugai. Šiandinėje pokalbyje norėčiau nuleisti lentą ir pasikalbėti kaip žmogus su žmogumi, be jokių rėmelių ir standartinių „klientų aptarnavimo“ frazių. Šioje srityje praleidau daugiau kaip dvidešimt metų – mašinos man buvo ir biuras, ir namai, ir valanda poilsio kai kur. Per tą laiką matyta viską: nuo tų, kurie krausto vieną krepšelį, iki didžiulių gamyklų perkėlimų. Bet šiandien mes kalbėsime apie tai, kas visiems aktuali, kas liečia kiekvieną, kuriam teko gyventi užsienyje ir dabar sugrįžta namo. Kalbėsime apie kraustymą iš Olandijos į Lietuvą.

Kodėl būtent šis maršrutas? Olandija (arba Nyderlandai, kaip kas nori) jau dešimtmečiais yra viena populiariausių vių mūsų tautiečių darbo vietų. O kai ateina laikas grįžti, susiduria su ta pačia problema – kaip nupigiai, greitai, bet svarbiausia – saugiai parvežti visus tą gyvenimą sukauptus daiktus? Dauguma galvoja, kad tai tiesiog užsako „keltą“ ir viskas. Pasakysiu tiesiai – niekada taip nenuėjau. Čia yra logistinis šachmatų partijos etapas, kur vienas neteisingas žingsnis gali kainuoti nusiskundimų arba prarastų baldų. Rašau šį tekstą tam, kad jūsų kraustymas iš Olandijos į Lietuvą neleistų nemigoti naktimis.

Kaip visa šlamštas techniskai susitvarko?

Kiek laiko tikrai užtruks tas kelias?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas čia nėra tiesus. Žiūrėkime, atstumas tarp, tarkime, Amsterdamo ir Vilniaus yra apie 1600 kilometrų. Vairuotojas legaliai gali vairuoti tam tikrą valandų skaičių, turi poilsio pertraukas, o poilsis turi būti ilgas. Jei kelyje viskas tvarkingai – nėra avarijų, didelių spūsčių Vokietijoje ar Lenkijoje, o taip pat patogus keltuvų grafikas (jei tenka važiuoti per jūrą, nors dažniau važiuojame per Suvalkus), tai tai trunka maždaug 2–3 dienos vienam kryptimi. Bet čia ne lenktynės, mums svarbiau, kad sofa atvyktų nenukirsta, nei kad vairuotojas būtų pirmas.

Ar tikrai atvežiate iki pat patalpos durų?

Žodis „nuo durų iki durų“ dažnai suvokiamas klaidingai. Žmonės galvoja, kad vairuotojas įeis į butą, padės dėžę ant lentynos ir išgeria kavą. Tačiau realybėje yra techniniai apribojimai. Mūsų sunkvežimiai yra dideli, jie sveria daug tonų. Jei jūsų namas yra sename kvartale, kur yra siauri takai arba žemesni tiltai, o ypač jei centre, pavyzdžiui, Kaune ar senamiestyje, didelis mašina tiesiog negaliauva įvažiuoti. Tokiu atveju mes naudojame „šatlius“ – mažesnę mašiną, kuri perveža daiktus nuo didelio sunkvežimio iki jūsų durų. Tai užtikrina, kad jūsų asfaltas nebus sugadintas, o daiktai privesiami tiesiai į patalpą.

Ką daryti su šaldytuvu, juk jis drėgnas?

Tai klasika. Žmonės dažnai užmiršta išjungti šaldytuką išvakarės. Taisyklė paprasta: šaldytuvas turi būti išjungtas mažiausiai 24 valandos prieš kelionę, visi ledai turi ištirpti. Jei jo išjungsite ryte, kai atvyksime, tai kelionės metu vanduo pradės tekėti, sugadins grindis kitų daiktų apačioje, o pats kompresorius gali užgesti iššokus kondensatui. Taip pat, prašome išimti visus lentynas ir duris – jos kelionės metu dažniausiai nulūžta. Mes juos uždėsime atgal, kai atvešime, bet jei paliksite viduje – rizikuojate turėti tik stiklo skeveldras.

Ar galima vežti vaikus ar gyvūnus kartu?

Techniškai – ne. Mes turime licenciją krovinių pervežimui, o ne keleivių. Be to, sunkvežimyje nėra saugos diržų, o vairuotojas turi užtikrinti krovinių saugumą, ne stebėti, ar vaikas nenukrito. Gyvūnų vežimas taip pat yra griežtai reglamentuotas – krovinių skyriuje nėra ventiliacijos, skirtos gyvūnams, ir ten būna labai karšta arba šalta. Jei reikia persikelti su šunimi ar kate, geriau pasirūpinkite specialiomis gyvūnų pervežimo paslaugomis arba važiuokite savo automobiliu priešais mus.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Ar reikia eiti į muitinę ir deklaruoti kiekvieną puoduką?

Jei gyvenote Olandijoje ilgiau nei šešis mėnesius ir grįžtate gyventi į Lietuvą amžinai, jums taikoma „perkeliamųjų daiktų“ išimtis. Tai reiškia, kad mokesčių nereikia mokėti. Tačiau reikia pateikti dokumentus, kad įrodytumėte, jog daiktai naudoti ir kad jūsų buvino vieta Olandijoje buvo oficiali. Mums reikės jūsų asmens dokumento, registracijos pažymos (Gemeente) ir daiktų sąrašo, kurį, tiesą sakant, padarysime patys. Muitinė tikrina, ar nevežate prekybai skirtų naujų daiktų – jei rastų 50 naujų televizorių, tai jau kita istorija.

Kas nutinka, jei aš turiu naują kompiuterį ar telefoną?

Tai normalu. Žmonės perka naujus telefonus, kol gyvena užsienyje. Muitinė tai supranta. Galite turėti vieną ar du naujus prietaisų vienam šeimos nariui – tai laikoma asmeninio naudojimo daiktais. Bet jei vežiate dėžę pilną „iPhone“ dėžučių, tai bus įtariama prekyba. Tuo atveju reikės sumokėti PVM ir muito. Mūsų patirtis rodo, kad geriausia viską užrašyti sąraše kaip „naudojamą nešiojamąjį kompiuterį“, o ne „naują prekę“, kad išvengtume nereikalingų klausimų.

Ar galiu vežti alkoholį ar tabaką?

Čia būna daugiausia nesusipratimų. Asmeninis importas yra ribojamas. Alkoholio kiekis, kurį galite įvežti be mokesčių, yra griežtai apibrėžtas (paprastai tai 90 litrų vyno, 110 litrų alaus ir 10 litrų stipriųjų gėrimų, bet taisyklės keičiasi, reikia tikrinti). Jei vežiate didesnį kiekį, tai jau bus komercinis siuntinys, ir muitinė jį konfiskuos arba privers sumokėti didžiulius mokesčius. Negerai, jei tarp jūsų drabužių mūsų vairuotojas rastų dvidešimt degtinės butelių – mes tiesiog negalime to rizikuoti.

Kas yra T2L dokumentas ir ar jis man reikalingas?

T2L tai dokumentas, kuris patvirtina, kad prekės yra ES rinkos prekės. Nors Olandija ir Lietuva yra abi ES šalys, kartais muitinės pareigūnai gali jo paprašyti, ypač jei daiktai atrodo kaip nauji arba turi didelę vertę. Jei vežate brangų baldų komplektą, kurį nupirkote Olandijoje ir neturite sąskaitos, T2L gali išgelbėti nuo mokesčių. Mes dažnai padedame tai suorganizuoti, jei klientas to reikalauja, bet dažniausiai užtenka paprasto daiktų sąrašo ir registracijos dokumentų.

Pinigai, kainos ir paslaptys

Kiek maždaug kainuoja toks kraustymas iš Olandijos į Lietuvą?

Žinoma, visi nori girdėti skaičių. Kaina priklauso nuo to, kiek vietos daiktai užima krovežyje – mes skaičiuojame kubiniais metrais (m3). Jei turite tik kelias dėžes ir vieną lovą, tai galite sutaupyti, parduodant dalį vietos (dalinius krovininius). Tai kainuotų nuo 500 iki 800 eurų. Jei kalbame apie pilną namą (pavyzdžiui, 3-4 kambarių butą), tai užimsite 20-30 kubinių metrų, ir kaina svyruoja nuo 1500 iki 2500 eurų. Viskas priklauso nuo prieigos prie jūsų namų Olandijoje (ar reikia nešti toli) ir Lietuvoje.

Kada reikia apmokėti už paslaugą?

Mes dirbame taip: imame nedidelį avansą (už rezervaciją ir degalų įkainį), o likusią dalį sumokate, kai daiktai jau yra pas jūsų namuose arba tuomet, kai masina išvyksta iš Olandijos. Niekada neprašome mokėti visų 100 % iš karto, nes tai kompromituotų mus kaip patikimą partnerį. Tačiau jei atšaukiate užsakymą paskutinę minutą, kai vairuotojas jau važiuoja link jūsų namų, avansas negrąžinamas, nes mes jau sugadome savo grafiką.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia išmontuoti baldus?

Taip, tai papildomas darbas. Mūsų komanda gali tai padaryti – išsukti lovą, nuimti duris nuo spintos, išmontuoti virtuvės komplektą. Už tai imamas papildomas mokestis, dažniausiai valandinis tarifas. Manyčiau, tai verta investuoti, nes surinktas spinta užima mažiau vietos, mažiau tikėtina, kad ji bus įbrėžta, o be to, ne kiekvienas gali ją surinkti atgal taip, kad ji nekrėptų. Olandiški baldai dažnai būna sudėtingi.

Kas nutinka, jei aš neesu namuose, kai atvyksta vairuotojas?

Gerai, jei turite ką nors, kas gali priimti daiktus – šeimos narį, draugą ar net gynėją. Bet jei nieko nėra, tai problema. Vairuotojas negali laukti valandas, nes jis turi griežtą grafiką. Jei žinote, kad vėluosite, praneškite iš anksto. Mes galime susiderėti dėl laiko, bet jei vairuotojas atvyksta ir nieko nėra – mes turime teisę važiuoti toliau, o grįžti reikės papildomai mokėti. Geriau susiderėti su pažįstamais.

Pavojingi momentai ir draudimas

Ar mano daiktai yra apdrausti?

Tai labai svarbus klausimas. Mes turime standartinį krovinių draudimą (CMR draudimas), kuris dengia žalą atsitikus nelaimingam atsitikimui. Tačiau šis draudimas dažniausiai apima tik 8-10 SDR vieną už kilogramą (tai yra nedaug). Jei vežate brangią paveikslų kolekciją ar prabangų pianiną, turite papildomai juos apdrausti. Už papildomą draudimo premiją mes galime padidinti sumą. Nerekomenduoju vežti tūkstančių eurų vertės daiktų be papildomo draudimo – nė vienas vairuotojas nėra apsaugotas nuo ugnies, vagystės ar staigaus stabdymo.

Kas daryti, jei kažkas atsidūjo sulūžęs?

Pirmiausia – nieko nešukite. Pažymėkite sąraše, kurį pasirašote atiduodant daiktus Olandijoje, kad viskas buvo tvarkinga. Ir kai atvykstate Lietuvoje, atidžiai patikrinkite kiekvieną dalyką. Jei pastebite, kad, pavyzdžiui, kraštai nuo lentynos nulūžo arba veidrodis sužalojęs – parašykite tai į pridavimo-įteikimo aktą (vairuotojas turi tokį lapą). Jei pasirašysite, kad „viskas tvarkingo“, o paskui po valandos paskambinsite, kad lūžo – draudimas nieko nebus mokėjęs. Mes stengiamės vežti saugiai, bet kelyje duobos yra, ir dėlės gali šokti.

Ar galima vežti degias medžiagas ar dažus?

Ne, tai griežtai draudžiama. Degios medžiagos, dažai, lakai, aerozoliai – tai pavojingi kroviniai (ADR). Jie gali sprogti arba užsidegti uždarame konteineryje, kai ten įkaista. Mūsų vairuotojai neturi leidimų vežti tokių krovinių. Jei turite tokias dėžes, jas reikia išmesti arba vežti savo automobiliu, nes jei muitinė ar policija ras tai mūsų mašinoje – mums gresia didžiuliai baudos ir mašinos konfiskavimas.

Išvada

Apibendrinant, kraustymas iš Olandijos į Lietuvą nėra tiesiog krovinių pervežimas iš taško A į tašką B. Tai procesas, reikalaujantis planavimo, supratimo apie dokumentus ir atsakomybės.