Naujausia technika krovinių gabenimui į Olandiją: Kaip pasikeitė rinka per 20 metų

Sveiki, gerbiami klientai ir visi, kas domisi logistika. Būna taip, kad sėdi prie stalo, geriate kavą ir galvojate: „Vėl tas pats – krauname, vežame, iškrauname“. Tačiau jei pažiūrėtumėte į šią sritį iš vidaus kaip aš, matytumėte, kad per pastaruosius du dešimtmečiai viskas pasisuko ant galvos. Aš šioje srityje dirbu nuo tada, kai mobilieji telefonai buvo dydžio su plytą, o olandų keliai buvo mums vienintelis žodžio „automagistralė“ sinonimas. Šiandien norėčiau papasakoti, kaip naujausia technika krovinių gabenimui į Olandiją pakeitė ne tik mūsų, vairuotojų, bet ir jūsų, kaip užsakovo, gyvenimą.

Anksčiau kelionė į Amsterdamą ar Roterdamą buvo loterija. Nežinojai, ar sunkvežimis nuvažiuos, ar sulaikys muitinėje, ar vairuotojas ras vietą, kur pailsėti. Dabar situacija kitokia. Olandija yra viena pažangiausių šalių Europoje, ji verčia ir mus visus tobulėti. Čia nebeužtenka tiesiog turėti vairuotojo pažymėjimą ir seną „Scania“ su milijon kilometrų rida. Reikia sistemų, kurios leidžia vežti greičiau, saugiau ir, svarbiausia, pigiau, nors ir pačių sunkvežimių kaina augo. Taigi, kas tas viskas reiškia praktiškai?

Šiandien kalbėsime ne apie abstrakčias dalykas, o apie tai, kas vyksta gatvėse. Nuo „Euro 6“ variklių, kurie leidžia važiuoti į centrus nebijant baudų, iki išmaniųjų temperatūros reguliatorių, kurie praneša apie problemą anksčiau nei vairuotojas ją pastebi. Naujausia technika krovinių gabenimui į Olandiją tai ne tik blizgantis kėbulas, tai kompleksinis sprendimas, kuris leidžia jums mieleti ramiau, žinant, kad jūsų prekės atvyks laiku ir nepažeistos. Olandai moka vertinti kokybę, ir jei technika sena, tenka važiuoti aplinkkeliais, o tai prarastas laikas ir pinigai. Pažiūrėkime, kas labiausiai domina klientus.

Kas vyksta variklių gaubtuose ir kabinėse?

Ar tikrai reikalingi tie elektriniai sunkvežimiai, apie kuriuos kalbama?

Žiūrėkite, elektriniai sunkvežimiai tai ne ateitis, o dabartis, ypač kai važiuojate į Roterdamo uostą ar Amsterdamo centrą. Matome, kad didelės kompanijos, tokios kaip DAF ar Volvo, jau siūlo modelius, kurie gali nuvažiuoti 300–500 kilometrų vienu įkrovimu. Olandų vyriausybė labai palaiko šią iniciatyvą, todėl tokiems sunkvežimiams leidžiama važiuoti tam tikrose zonose, kur benzininiams varikliams draudžiama arba brangu. Tai reiškia, kad jei jūsų krovinys yra ekologiškas arba reikia važiuoti tiesiai į miesto širdį, elektrinė technika gali būti vienintelis išėjimas.

Kaip šiandien sekamas krovinys realiu laiku, ar tik GPS pakanka?

Būčiau nepasakęs, jei teigčiau, kad pakanka paprasto žemėlapio su taškeliu. Dabar naudojame pažangias telematikos sistemas, kurios rodo viską: nuo degalų lygio iki vairuotojo režimo. Jei vairuotojas staigiai stabdo ar vairuoja agresyviai, sistemą tai fiksuoja, ir mes galime su juo kalbėtis. Be to, šios sistemos sujungtos su kliento portalu, todėl jūs matote ne tik „važiuoja“, bet ir tikslų greitį, orus maršrute ir net numatomą atvykimo laiką, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į eismo spūstis ties Eindhovenu ar Utrechtu.

Ką daryti, jei reikia gabenų su temperatūros režimu, ar jie tapo progesyvesni?

Šaldytuvai pasidarė labai protingi. Anksčiau vairuotojas turėdžiau užrašyti temperatūrą popieriuje kas keletą valandų. Dabar naujausia technika krovinių gabenimui į Olandiją leidžia matyti temperatūrą 24 valandas per parą realiu laiku, o jei ji pakyla nors laipsniu, atsiranda pranešimas man ir vairuotojui į telefoną. Tai ypač svarbu vežant maisto produktus ar vaistus, nes olandų pirkėjai yra labai reiklūs – viena netinkama temperatūra ir visas partiją gali grąžinti, o tai milžiniškai nuostolinga.

Ar „Euro 6“ standartas jau yra pasenęs, ar galima važiuoti su senesniu?

Galima, bet tikrai nerekomenduojama, jei kelią veda per Olandijos miestus. Daugelyje vietovių, ypač „Green Zones“ (žaliosiose zonose), įvažiavimas uždraustas sunkvežimiams, kurie neatitinka šių standartų. Su „Euro 5“ ar senesniu technika teks važiuoti apieipamaisiais keliais, kas prailgina kelionę ir kainuoja daugiau degalų. Be to, olandai tikrina išmetamųjų dujų normas griežčiau nei kitur, todėl rizikuoti su technika, kuri „dūmina“ tiesiog neapsimoka.

Olandijos specifika: keliai, uostai ir taisyklės

Kaip technika padeda prasibrauti pro Roterdamo uosto spūstis?

Roterdamas yra milžinas, ir ten be technologijų būtų chaosas. Naujausia technika leidžia mums gauti pranešimus apie tai, koks konteinerio numeris ir kur jis stovi, dar prieš atvykstant prie vartų. Sunkvežimiai turi specialius skaitytuvus, kurie užregistruoja atvykimą automatiškai. Tai taupo valandas, o kartais ir dienas, nes anksčiau reikėdavo stovėti eilėse prie terminalų ir laukti, kol kas nors įves duomenis rankiniu būdu.

Ar yra kokių nors specifinių programų, padedančių vairuotojams rasti vietą poilsiui?

Taip, ir tai buvo revoliucija. Anksčiau vairuotojai važiuodavo „akimis“, ieškodami parkingo, dažnai baigdavo užimtose vietose ar net nelegaliose vietose, kas baigdavosi baudomis. Dabar naudojame aplikacijas, kurios rodo laisvas vietas specialiuose stovėjimo aikštelėse netoli Tilburgo ar Bredos. Technika netgi gali užsakyti vietą iš anksto, kas yra neįkainojama, kai vairuotojas jau pavargęs ir turi laikotį, kurį gali praleisti vairuodamas.

Kaip susidorojama su Olandijos kelių mokesčiais (Eurovignette) ir kitais mokesčiais?

Viskas tapo skaitmeniniu. Nebereikia lupti lipdukų ant priekinio stiklo. Mokesčiai už kelių naudojimą, vadinamieji „Eurovignette“, yra mokami automatiškai per buksyrus (On-Board Unit), kurie yra sumontuoti kabinėje. Jie fiksuoja, kur sunkvežimis važiavo, ir paskaičiuoja mokesčį automatiškai pagal rūšį, svorį ir išmetamųjų dujų klasę. Tai apsaugo nuo klaidų ir baudų už neapmokėtą kelią.

Ar gana dažnai pasitaiko techninių gedimų kelyje, kaip su tuo kovojama?

Su naujausia technika krovinių gabenimui į Olandiją gedimų tapo mažiau, bet jie vis dar pasitaiko, nors dabar tai dažniau ne variklio gedimai, o elektronikos. Esame pasirašę sutartis su pagalbos tarnybomis visoje Europoje, o sunkvežimiai turi diagnostikos sistemų, kurios iš karto praneša dispečeriui apie klaidą prieš ji tapant kritine. Vairuotojas netgi nenuvažiuoja iki pirmos degalinės, o mes jau siunčiame mechaniką į konkrečią koordinatę.

Skaitmenizacija ir dokumentai

Ar dar reikia fizinio CMR sąskaitos faktūros, ar viskas eina elektroniniu būdu?

Elektroninis CMR (e-CMR) yra kaip išgelbėjimas. Anksčiau reikėdavo spausti tris kopijas, vairuotojas nešdavosi popierių rinkinį, kuris galėdavo pasimesti ar sudrėkti. Dabar viskas pasirašoma planšetėje arba telefone, o dokumentas iš kelia patenka į mūsų ir kliento sistemas. Olandijos muitinė ir policija priima šiuos dokumentus be jokių klausimų, o tai greitina krovinio perdavimą gavėjui kelias valandas.

Kaip greitai dabar einami muitinės formalumai, kai važiuojate iš Lietuvos?

Dėl NCTS (Naujojo jungtinio tranzito sistemos) viskas tapo kur kas greičiau. Vairuotojas užpildo deklaraciją iš anksto, o muitinės pareigūnas tiesiog nuskaito kodą. Tačiau čia svarbu ne tik programa, bet ir tai, kad technika leidžia iš karto pateikti visus priedus (svorio liudijimus, kilmės sertifikatus) skaitmeniniu formatu. Nebereikia stovėti pasienio punkte ir rodyti popieriaus lapų.

Kainos ir nauda klientui

Ar investicijos į techniką labai padidina vežimo kainą?

Gali būti, kad atrodo taip, kad kainos aukštos, bet pažiūrėkite į efektyvumą. Naujas sunkvežimis su „Euro 6“ varikliu sudegina mažiau degalų nei senasis, o technika leidžia mums taupyti laiką, kuris, kaip žinote, pinigus. Mažiau stovėjimo, mažiau baudų už greitį ar temperatūrą, greitesnis iškrovimas – visas tai sumažina galutinę krovinio kainą. Taigi, naujausia technika krovinių gabenimui į Olandiją tai ne išlaidos, o investicija į jūsų ramybę.

Ką laukti ateityje – ar savivoriai taps visiškai be vairuotojų?

Matome bandymus su savivaliais saviviačiais (autonomous trucks) Vokietijoje ir netgi Olandijoje, bet dar praeis daug metų, kol jie važiuos be priežiūros. Kol kas tai yra „platooning“ technologija, kai vienas sunkvežimis vairuoja, o kiti prie jo prisijungia ir važiuoja automatiškai. Tai taupo degalus ir mažina spūstis, bet vairuotojas vis tiek turi būti kabinėje. Taigi, neraginkite mane atleisti vairuotojus, jie vis dar svarbiausias grandis.

Išvada

Apibendrinant visą šią istoriją, noriu pasakyti vieną dalyką – logistika nustojo būti paprasta krovinių perkėlimo iš taško A į tašką B versija. Dabar tai sudėtingas inžinerijos ir IT procesas. Per 20 metų pamatęm, kaip pasikeitė reikalavimai, ir naujausia technika krovinių gabenimui į Olandiją yra atsakymas į tuos iššūkius. Mes nebevežame tik prekių, mes vežame informaciją, garantijas ir saugumą.

Jei jums reikia pervežti ką nors svarbaus į Olandiją, neabejokite klausti apie techninę būklę mūsų parko. Gerbiami partneriai, pasidomėkite, kuo jūsų krovinys važiuoja, nes tai lemia jūsų verslo sėkmę. Olandijos rinka nelaukia lėtųjų, todėl ir mes su jais judame vienu greičiu, tikėdamiesi, kad jūsų prekės pasieks pirkėją taip pat greitai ir saugiai, kaip ir aš parašiau šį straipsnį.