Namų perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą mikroautobusu: Eksperto žinios ir praktiniai patarimai

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus. Per tą laiką matau viską – nuo tų, kurie bando savyje vežti sofos per „Sprinterio“ langą, iki solidžių kompanijų, kurios perkraustymą organizuoja kaip šveicarišką laikrodį. Olandija (Nyderlandai) ir Lietuva yra vienas aktyviausių maršrutų, kuriuo važinėjame kasdien. Žmonės grįžta namo, o namų perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą mikroautobusu yra tas pasirinkimas, kurį dažniausiai renkasi tie, kurie nori sumaniškai sutaupyti ir greitai gauti savo turimąjį turtą.

Kodėl būtent mikroautobusas? Sunku pasakyti trumpai. Tiesiog sunkvežimis su 90 kubiniais metrais dažnai būna per didelis ir per brangus paprastam butui ar namui, o olandiška „priekaba“ prie automobilio ant greitkelio vėjuoja kaip burė. Krovinius mikroautobusu – tai auksinis vidurkis. Čia telpa apie 15-20 kubinių metrų, kas idealiai tinka, kai vežate baldus iš dviejų kambarių buto ar mažo namo Olandijoje (pvz., iš Hagos ar Eindhoveno apylinkių). Be to, ši transporto rūšis yra daug lankstesnė – galiu užvažiuoti tiesiai po namu Amsterdame arba siaurame kieme Kaune, kur didelis sunkvežimis tiesiog prasuktų neįstengtų.

Šiame straipsnyje neapsirašys sausų instrukcijų, kurias galima rasti Google. Pasakysiu taip, kaip yra iš tikrųjų – su visomis smėlio duobėmis, kainų niuansais ir tais dalykais, kuriuos dažnai pamiršta klientai, kai susiduria su stresu. Namų perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą mikroautobusu turi savą specifiką, kurią vertinau žinoti iš anksto.

Pinigai, kainos ir kas dar kainuoja

Kiek maždažiai kainuoja toks pervežimas?

Žiūrėk, kainos šoktelėjo, kaip ir viskas kitas, bet vis tiek tai pigiau nei sunkvežimis. Už pilną mikroautobusą (tarkime, Mercedes Sprinter arba VW Crafter) turėtumėte mokėti nuo 900 iki 1400 eurų, priklausomai nuo to, iš kur Olandijoje reikia paimti ir kur Lietuvoje pristatyti. Jei reikia įkelti daiktus iš penkto ašto be lifto Roterdame, tai kaina augs, nes reikės papildomų rankų. Tačiau už šią sumą jau gaunate vairuotoją, kuris atvyksta prie durų, padeda įvežti daiktus ir važiuoja tiesiai į Lietuvą be sustojimų kitiems keleiviams.

Ar galima sutaupyti, jei turiu mažiau daiktų?

Žinoma, mes vadiname tai „daliniu kroviniu“. Jei turite tik kelias dežes, sofa ir šaldytuvą, nėra prasmės mokėti už visą mikroautobusą. Tada galime sutalpinti jūsų daiktus su kitų klientų siuntomis. Tada kaina gali būti ir 300-400 eurų, bet čia reikia kantrybės – reikės palaukti, kol mes surinksime kitą krovinią tame pačiame rajone (pvz., Utrechtas ar Tilburgas) ir suruosime maršrutą. Tai nebus „rytoj atvešime“, bet pinigai bus sutaupyti solidžiai.

O kas su dežėmis? Ar jų reikia pats užsirūpinti?

Geriausia, jei turite savo, kuriuos surinkote iš parduotuvių (Albert Heijn ar Jumbo dežės tikrai stiprios). Bet jei neturite, mes galime atvežti. Profesionalios pervežimo dėžės kainuoja, tai ne tas pats, kad kartoninės dežės po batų, bet jos apsaugo jūsų indus ir elektroniką. Dažnai klientai sako: „oi, aš viską supakuosiu į lagaminus“, bet vėliau paaiškėja, kad lagaminai užima daug vietos, o viduje tuščia. Geriau standartinės dėžės – jas lengviau sukrauti vieną ant kitos kaip lego.

Kada reikia mokėti? Ar imama avansas?

Standartinė praktika tokia – imame nedidelį avansą (apie 10-20 proc.), kad užfiksuotume datą ir nebeimtume kitų užsakymų tą dieną. Likusią dalį sumokate gavę daiktus Lietuvoje, prieš juos iškraunant. Niekada neduokite visų pinigų iš karto. Yra nerealių firmų, kurios pasiims ir dingsta, o po 20 metų patirties galiu pasakyti – pasidomėkite ar vežėjas turi draudimą (CMR draudimas), tai jūsų ramybės garantas.

Kelionės eiga, laikas ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Lietuvą?

Tiesioginis važiavimas be poilsio truktų maždaug 18-20 valandų, bet mes ne žmonės, ne robotai, o tachografas neleidžia meluoti. Paprastai kelionė trunka apie parą (24 valandas). Vairuotojas išvažiuoja iš Olandijos (pavyzdžiui, iš Bredos) ir kitą dieną jau jums skambina prie durų Vilniuje ar Klaipėdoje. Jei kelyje yra dideli uragai Vokietijoje ar eismo įvykiai A2 autostradoje, gali pavėluoti porą valandų, bet mes visada informuojame.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju? Turiu šunį.

Dėl žmonių – labai sunku. Mūsų draudimas neleidžia vežti keleivių oficialiai, be to, mikroautobuse dažniausiai būna du vairuotojai, jei kelias ilgas, ir jie keičiasi. Vietos jums tiesiog neliks tarp baldų. O šunys? Šunys vežami dažnai. Tiesiog praneškite iš karto – reikės veterinarijos pažymos (pasas) ir būtų gerai, jei šuo būtų narveliuose arba bent užsegamas ant diržo, kad nešoktų po vairuotoju vairuojant.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda kelyje?

Tai baisiausia naktmarė, bet ji nutinka. Jei lūžta pavara arba padanga, vairuotojas skambina dispečeriui, o mes siunčiame pagalbą arba keičiamą mikroautobusą. Jūsų daiktai niekur neišnyksta. Esu matęs atvejus, kai degalų siurblys užgesdavo Vokietijos kalnuose, bet visada išsiaiškindavome svarbiausia – pasilikite ramūs, mes atsakome už krovinių saugumą. Nereikia panikuoti ir skambinti policijai, tiesiog laukite informacijos iš mūsų.

Ar galite užvežti daiktą į butą be lifto?

Galime, bet tai kainuos. Vairuotojas yra vairuotojas, jis ne profesionalus krovikas, nors dažnai ir padeda. Jei reikia nešti 50 kilogramų spintą į ketvirtą aštuoniuose, mes turime užtikrinti, kad vairuotojas nenusižudytų. Tokiu atveju arba mes siunčiame papildomą žmogų (pvz., iš artimiausio miesto Lietuvoje), arba jūs susirandate kaimynus draugams. Kelti daiktus laiptais be įrangos – tai pavojinga ir brangu.

Muitinė, saugumas ir keisti dalykai

Kas su muitinės siena? Ar reikia kažką deklaruoti?

Čia dažniausiai kyla nesusipratimų. Jeigu grįžtate gyventi į Lietuvą ir daiktus naudojote ilgiau nei 6 mėnesius Olandijoje, jie laikomi asmeniniais daiktais, todėl mokesčių (PVM ir muito) nėra. Būtina tik pateikti sąrašą (inventorių) su apytikslėmis vertėmis. Problemos prasideda, jei bandoma įvežti 5 naujas „iPhone“ dėžėmis arba 10 dežių alkoholio – tai jau komercinė prekyba arba akcizas, ir čia muitinė dirbs savo darbą. Būkite sąžiningi, ir siena praeisite kaip per sviestą.

Ar saugu leisti brangiausius daiktus, tarkim, televizorių ar paveikslus?

Esu matęs, kaip važiuojant per duobę nuvirto televizorius, kuris buvo padėtas ant sofa ir neprifikuotas. Saugumo taisyklė paprasta: brangiausia ir smulkiausia elektronika eina su jumis į keleivinį automobilį ar lėktuvą. Jei visgi vežame, mes fikuojame visą kroviniju diržais. Televizorių geriausia supakuoti į originalią dėžę, o jei jos nebėra – įstumti tarp pagalvių ir uždengti storu antklode. Paveikslus reikia gabenti stovint (vertikaliai), ne gulint, kad drobė neišsipūstų.

O jei lietus? Olandija jau tokia drėgna.

Olandija tikrai mėgsta lijoti, o drėgmė – priešas baldų. Mūsų vairuotojai visada turi su savim storas, vandeniui atsparias plėvelės (stretch plėvelę). Mes apvyniojame ne kiekvieną stalą atskirai, o visą krovinį bloką kartu, taip sukuriant „vandeniui atsparią“ dangą. Tačiau jei jūsų baldai stovėjo drėgname rūsyje prieš pakrovimą, mūsų plėvė jų neišsaugos iš vidaus. Patikrinkite daiktus prieš mums atvykstant.

Ar galite atvežti ir kažką nenumatyto, tarkim, dviratį ar sodinuką?

Dviračius vežame kas antrą dieną. Juos galima uždėti ant specialios lentynos ant mikroautobuso galo arba įkišti į vidų, jei vietos užtenka. Sodinukus ir gėles taip pat vežame, tik reikia pasakyti, kad nėra pavojingų kenkėjų – muitinė to neleidžia. Kartais žmonės bando vežti net mažus grilius ar baseinus, jei jie išardomi. Sakykite iš karto ką turite, mes suskaičiuosime tūrį – 20 kubinių metrų yra gana daug, jei viską protingai supakuojame.