Mikrotarnybos greitam daiktų gabenimui į Olandiją dabar: kaip išvengti streikų ir vėlinimų

Įvadas

Per savo dvidešimt metų šioje srityje mačiau viską – nuo sovietinių „Kamazų“ karstančių priešais Kaliningrado sieną iki šiuolaikinių „Mercedes“ sunkvežimių, kurie važiuoja taip tyliai, kad juos praleisti pro šalį net nesupranti. Tačiau vienas dalykas visada lieka tas pats – klientas visada nori, kad jo siunta būtų pasiektas vakar. Olandija (Nyderlandai) yra viena pagrindinių krypčių mūsų rinkoje. Ten yra Rotterdamas, tas didelis hubas, kur viskas susiję su logistika. Tačiau pastaruoju metu situacija pasikeitė. Anksčiau užtekdavo paskambinti broliui, kuris važiuoja į Amsterdamą su pilna priekaba, ir jis nunešdavo dėžę su detalemis. Dabar dėl didžiulių logistinių centrų užimtumo, griežtų aplinkosaugos normų miestuose ir vis dažnesnių vairuotojų streikų, toks „laisvų rankų“ principas nebepasiteisia.

Čia į žaidimą įžengia mikrotarnybos greitam daiktų gabenimui į Olandiją dabar. Kas tai yra iš tikrųjų? Tai ne tiesiog taksi kroviniui. Tai individualus, greitas pervežimas, dažnai naudojant mažesnes transporto priemones (3.5 t arba iki 1.5 tonų sunkvežimius), kurios gali lengviau manevruoti ir prasilenkti pro didžiųjų linijų spūstis. Aš matome, kad verslas, kuris anksčiau planavo siuntas savaitėmis į priekį, dabar veikia „just-in-time“ režimu. Gamykla stovi, nes trūksta vieno variklio vožtuvo, ir jis turi būti ten rytoj. Tokiu atveju standartinis kelių transportas (FTL) ar net dalinis krovinių pervežimas (LTL) per lėtai. Todėl šiandien pakalbėsime apie tai, kaip šios paslaugos veikia iš vidaus, ką reikia žinoti, kad nebūtumėte apgauti, ir kodėl kaina kartais gali atrodyti šokiruojanti, nors iš tikrųjų atsiperka.

Daugelis klauso, kodėl aš taip dažnai kalbu apie būtent greitąjį pervežimą. Nes rinka ypač suaktyvėjo. Lietuvių kapitalo įmonės Olandijoje, prekybos centrai, olandų pirkėjai iš „Bolt“ ar „Amazon“ sandėlių – visi reikalauja greičio. Mikrotarnybos greitam daiktų gabenimui į Olandiją dabar tapo ne prabanga, o būtinybe, norint išlikti konkurencingu. Taigi, leiskite man, kaip senam vilkui, papasakoti, kaip tai veikia be reklaminio šlamšto.

Kas vyksta kelyje ir kodėl tiek trikčių?

Kodėl siunta užtrunka ilgiau negu ankstesniais metais?

Nebūtinai dėl to, kad vairuotojas tingi. Žiūrėkime tiesiai į akis – Europos keliai yra perpildyti. Vokietijoje, prieš patekdami į Olandiją, yra milžiniškos spūstys, ypač ties Duisburgu. Be to, Olandijoje yra griežti apribojimai sunkvežimiams judėti miestuose, pvz., Roterdamo uosto zonose arba centre, prie „Zuidas“ verslo centro. Jei reikia paimti siuntą iš smulkaus sandėlio, į kurį 18 metrų vilkikas tiesiog negali įvažiuoti, reikia naudoti pervežimo grandinę – nuvežti iki skirstymo centro, tada perkrauti į mažesnę mašiną. Tai valandas, o kartais ir dienos. Be to, pastaruoju metu dažnai pasitaiko streikai, tiek keltuose, tiek ir pačiame uoste. Tad jei jums sako, kad siunta bus po 24 valandų, tai tik tuo atveju, jei niekas nesugs. Ir aš čia nekalbu apie blogą valią, o apie techninius dalykus – statybas kelyje, avarijas ar muitinės patikras, kurios būtent Olandijoje, kaip žmonės neįtariant, gali būti labai kruopščios, net jei keliaujame Šengeno viduje. Ypatingai jei vyksta prekyba su Jungtinės Karalystės partneriais arba tais atvejais, kai krovinys yra pavojingas (ADR).

Ar tikrai mažesnė mašina reiškia greičiau pristatymą?

Dažniausiai taip, bet ne visada. Mikroautobusas (pvz., Ford Transit ar VW Crafter) gali važiuoti greičiau nei sunkvežimis, nes jam neleidžiama važiuoti daugiau kaip 90 km/h greičiu automagistralėse? Ne, būtent priešingai. Sunkvežimiai turi ribotuvus, o mažesnės transporto priemonės gali judėti didesniu greičiu, jei leidžia eismo taisyklės (dažniausiai 100-110 km/h). Tačiau pagrindinis privalumas yra manevringumas. Jie gali važiuoti šalutiniais keliais, apeiti spūstis, paimti siuntą tiesiai iš gamyklos aikštelės Vilniuje ar Kaune ir važiuoti tiesiai prie gavinėjo durų Eindhovene be persikrovimo. Bet yra ir „bet“. Jei siunta yra didelė, pvz., 4 europinius konteinerius (pallets), tenka kreiptis į sunkvežimį. Mikrotarnybos dažniausiai vežia iki 3-4 europinių krovinių (EPAL) arba maždaug 1.5 tonos svorio. Taigi, jei jūsų krovinys telpa į „Iveco Daily“, tai bus gerokai greičiau, nes nereikės laukti, kol susikraus pilna priekaba.

Kiek iš tikrųjų kainuoja skubus pervežimas dabar?

Čia nėra vieno atsakymo, bet galiu pateikti realius skaičius, kad žinotumėte, ko laukti. Standartinis pervežimas 3.5 t mašina iš Lietuvos (pvz., Vilniaus ar Kauno regiono) į Olandiją (Roterdamas-Amsterdamas-Tilburgas „ašis“) šiuo metu kainuoja apie 800–1200 eurų vienam būgnui (pallet). Tačiau kalbant apie mikrotarnybas greitam daiktų gabenimui į Olandiją dabar, kai reikalingas „direct“ (tiesioginis) reisas be sustojimų, kaina šuoliais kyla aukštyn. Galite tekti mokėti nuo 1.5 iki 2 tūkstančių eurų, kad vairuotojas sėstų ir važiuotų tiesiai. Kodėl tiek brangu? Tas pats vairuotojas turi grįžti tuščiomis (arba ieškoti krovinio atgal), degalai Vokietijoje ir Olandijoje brangesni nei Lietuvoje, o laikas – pinigai. Aš dažnai sakau klientams: jei jums gamyba stovi ir kiekviena valanda kainuoja tūkstantį eurų nuostolio, tada tie 1500 eurų už transportą yra investicija, ne išlaidos. Tačiau jei jums tiesiog reikia pervežti dovaną draugui, geriau laukti, kol susirinks grupinis krovinys.

Ar saugu duoti brangius daiktus tokiam greitam pervežimui?

Tai klausimas, kurį girdžiu kas savaitę. Žmonės bijo, kad greitasis reisas reiškia „bėgioti ir mesti“. Iš tikrųjų dažniausiai yra priešingai. Kai imamasi individualaus pervežimo, vairuotojas yra atsakingas už konkretų krovinį, jis jį nebekrauna kitur, nėra papildomų persikrovimų sandėliuose, kur dažnai galima „prarasti“ dėžę ar ją sudaužyti. Tačiau visada, tikrai visada rekomenduoju draudimą. Standartinis CMR draudimas dengia tik apie 8.33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui, tai yra maždaug 10 eurų. Jei vežate elektroniką ar brangias detales už 10 tūkstančių, o mašina sudegs arba pateks į avariją (kas, deja, nutinka), gausite tik nereikšmingą sumą. Todėl visada pasitikrinkite, ar turi „All risk“ draudimą. Aš asmeniškai nedučiau vežti tūkstančių eurų vertės siuntos be papildomo draudimo poliso, nepaisant to, koks patikimas vairuotojas atrodo.

Kokius dokumentus reikia parengti, kad muitinėje neuktume?

Nors Olandija ir Lietuva yra ES erdvėje, muitinės kontrolė vis dar egzistuoja, ypač jei prekės keliauja iš trečiosios šalies arba yra tabako, alkoholio, vaistų. Jei tai įprastinis prekinis krovinys (B2B), būtinas komercinis sąskaita faktūra (invoice), pakavimo sąrašas (packing list) ir, žinoma, CMR kvitas. Svarbiausia – sąskaitoje turi būti tiksliai nurodytas prekių kodas (HS kodas). Esu matęs situaciją, kai vienas blogai parašytas skaičius sąskaitoje užstrigdavo mašiną pasienyje su Vokietija dviem dienoms. Jei siunčiate asmeninę siuntą, būtinai nurodykite, kad tai „Asmeninis daiktas, be prekinės vertės“, ir prisegkite savo asmens dokumento kopiją. Olandų muitininkai yra labai draugiški, bet griežti dokumentų atžvilgiu. Jei trūksta popieriaus, jums greičiausiai reikės kreiptis į tarpininką (customs broker), o tai papildomi pinigai ir laukimas.

Ar galima užsisakyti pervežimą tą pačią dieną?

Taip, tai yra mūsų verslo esmė. Vadinasi „Sameday“ arba „Express“ paslauga. Bet čia yra vienas gudrybės momentas. Jei paskambinate man ryte 9 valandą ir sakote: „Reikia paimti dėžę iš Alytaus ir parvežti į Olandiją vakare“, aš jums pasakysiu, kad tai neįmanoma fizikai, nebent turime sraigtasparnį. Atstumas yra apie 1500–1700 km viena kryptimi. Tai maždaug 18–20 valandų vairavimo be poilsio. Taigi, minimalus terminas yra 24 valandos, dažniausia 36-48 valandos, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio laiką. Taigi, „tą pačią dieną“ Lietuvoje reiškia, kad vairuotojas išvažiuoja iš Lietuvos šiandien, o Olandijoje jis yba rytoj arba pavakare. Nereikalaukite stebuklų. Jei kas nors pažada, kad 20 tonų krovinį nuveš į Amsterdamą per 12 valandų, tuomet arba jis vairuos kaip nusikaltėlis (ir gaus baudą, kurią teks mokėti klientui), arba meluoja apie išvykimą.

Kaip elgtis, jei siunta neatvykta nurodytu laiku?

Pirmiausia – nepanikuokite. Pasiimkite telefoną ir paskambinkite dispečeriui. Ne rašykite tik į el. paštą, skambinkite. Sistemose, kuriomis mes naudojamėse (pvz., timocom arba nuosavi GPS stebėjimai), galime pamatyti, kur mašina yra realiu laiku. Dažniausiai vėlavimai būna dėl techninių gedimų (padangos prošvaistė – tai kasdienybė vairuotojams) arba dėl eismo įvykių. Jei vairuotojas sako, kad užstrigo ties Hanoveriu, tuomet reikia spręsti – ar laukti, ar ieškoti alternatyvos. Kartais, jei siunta labai skubi, mes organizuojame „cross-trade“ – t.y., randame vietinį vairuotoją Vokietijoje ar Olandijoje, kuris pasiima siuntą nuo sugedusios mašinos ir veža į paskirties vietą. Tai papildomai kainuoja, bet gelbėja situaciją. Būkite kantrūs, bet reikalaukite informacijos. Geras logistikos brokeris visada žino, kur jo mašina.

Ar verta rinktis didelę logistikos firmą ar mažą, vietinį vežėją?

Didelės firmos turi resursų, turi savo parką, bet dažnai yra biurokratinės. Jei reikia mikrotarnybos greitam daiktų gabenimui į Olandiją dabar, mažos, lanksčios kompanijos dažnai veikia greičiau. Jie turi tuos pačius vairuotojus (subrangovus), bet gali priimti sprendimą per 5 minutes be 3 lygmens vadovų pritarimo. Tačiau rizika yra ta, kad maža kompanija gali neturėti draudimo atvejui, kai kažkas nors pasidarys. Mano patarimas – žiūrėkite ne į logotipo dydį, o į žmogų, su kuriuo kalbate. Jei jis atsako į telefoną 23 valandą ir aiškiai paaiškina situaciją – tai jūsų vyras. Jei tik robotas ir laukimo eilė – ieškokite kito.

Kokias prekes dažniausiai vežate tokiu būdu?

Stebėjimų pasiskirstymas keičiasi, bet lyderiai vis tiek tie patys. Tai automobilių detalės (viena dėžė su varikliu arba pavaros dėže), pramoninė įranga (siurblių dalys, frezavimo staklių galvutės), medicinos reikmenys (reikia atsižvelgti į temperatūros režimą) ir IT įranga (serveriai). Pastaruoju metu daugėja ir mažmeninės prekybos siuntų – pavyzdžiui, kai el. parduotuvė perparduoda per daug užsakymų ir reikia greitai papildyti atsargas Olandijos sandėlyje. Taip pat dažnai vežame parodų įrangą – kai RAI arba jaustrotame parodose reikia greitai atgabenti stendų dalis, nes kažkas nulūžo montavimo metu. Tada kaina nebesvarbu, svarbu, kad dėžė būtų vietoje iki ryto.

Ar ateityje tokios paslaugos brangs ar pigės?