Mikroautobusu vežti daiktus į Olandiją – ekonomiškai ir efektyviai: vadovas iš vidaus

Sveiki, gerbiamieji. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt dvejus metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie bandydami sutaupyti šimtą litų, prarado tūkstančius, iki tokių, kurie sugebėdavo organizuoti logistiką taip, kad konkurentams likdavo tik rankas mosti. Šiandien kalbėsime apie konkretų dalyką – kaip mikroautobusu vežti daiktus į Olandiją ekonomiškai. Ne tiesiog kaip nuvežti, o kaip tai padaryti taip, kad jums tai apsimokėtų, o ne taptų galvos skausmu.

Olandija yra viena pagrindinių krypčių mūsų logistiniame žemėlapyje. Čia gyvena daug lietuvių, čia vystoma versla, o prekių srautas tiesiog niekada nenustoja. Tačiau kyla klausimas – kodėl rinktis būtent mikroautobusą, o ne didelį sunkvežimį arba kurjerinių paslaugų siuntą? Atsakymas paprastas – tai auksinis vidurkis tarp kainos ir lankstumo. Bet čia yra savos „užduotys“, apie kurias dažnai užmirštama kalbėjant apie pigius pervežimus.

Jei svarstote, kad mikroautobusu vežti daiktus į Olandiją yra per brangu ar per sudėtinga, leiskite man išsklaidyti abejones. Esu matęs, kaip smulkios verslininkų klaidos kelyje suverčia pelną į nuostolį, todėl šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką paprastai parašo smulkiame spausdiname sutartyje, bet niekas neskaityto. Čia nėra sauso teorijavimo, tai praktika, gauta vairuotojo sėdynės ir dispečerio biuro.

Kainos ir planavimas: kada tai tikrai apsimoka?

Ar tikrai taupau, jei renkuosi mikroautobusą vietoj sunkvežimio?

Žiūrėkite, čia nėra vieno atsakymo „taip“ ar „ne“, nes viskas priklauso nuo to, ką tiksliai vežate. Jei turite 20 europaletų, tai aišku, mikroautobusu vežti daiktus į Olandiją beprotiška – reikės dešimt reisų. Tačiau jei tai yra 3-4 palletės arba dalinis krovinių pervežimas, tada skaičiai virsta mūsų naudai. Mikroautobusui nereikia taip daug laiko krauti ir iškrauti, jis lengviau įvažiuoja į miesto centrą (pavyzdžiui, į Amsterdamo senamiestį, kur sunkvežimiui važiuoti draudžiama), ir, svarbiausia, kuro sąnaudos yra daug mažesnė. Esu matęs atvejų, kai klientas užsisakė pilną sunkvežimį pusiau tuščią, o galiausiai gauta kaina už toną buvo aukštesnė nei jeigu būtume važiavę smulkesniu transportu.

Kiek maždaug gali kainuoti toks reisas šiandien?

Noriu būti tiesus – kainos šokuoja priklausomai nuo degalų kainos ir sezono. Vidutiniškai, jei kalbame apie vieną kryptį (pvz., Vilnius – Roterdamas) su 1-2 tonų kroviniu, svyruoja nuo 600 iki 900 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia skubos pristatymo. Tačiau jei randate partnerį grįžtamam keliam (tai vadinama „krovinine linija“), kaina gali nukristi žymiai žemiau. Pats svarbiausiai ekonomiškame planavime – ne ieškoti pigiausio vairuotojo, kuris važiuos be draudimo, o rasti tai, kas mums vadovauja „krovininės paslaugos“ principu – užtikrina, kad prekės atvyks saugiai, o ne tik pigiai.

Kodėl kainos skiriasi tarp „taupaus“ ir „skubo“ reiso?

Tai paprasta fizika ir laiko vertė. Ekonomiškas variantas paprastai reiškia, kad vairuotojas renkasi maršrutą, kuriuo gali kaupti kitus siuntas, pavyzdžiui, važiuoja per Kauną, Panevėžį, o turiu paminėti, kad Lenkijoje ir Vokietijoje eismo sąlygos gali uždelsti. Jei jums reikalingas pristatymas „rytoj“ į Olandiją, tai jau nebe ekonominis, o ekspresinis pervežimas, ir už tai reikia mokėti premiją. Aš visada sakau sav klientams – jei galite laukti tris dienas, sutaupysite 30 procentų, jei negalite – mokėkite už greitį.

Burokratija – ką reikia turėti olandų muitinėje?

Kas su dokumentais, jei daugiau nei 1 tona?

Čia dažnai žmonės suklysta. Mano patirties, kai mikroautobusu vežti daiktai į Olandiją, ypač jei tai verslo prekės, būtina turėti tvarkingą CMR sąskaitą-faktūrą. Jei svoris viršija 1 toną (o dauguma mikroautobusų, pvz., „Sprinter“ klasės, gali pasiimti apie 1.2-1.5 tons), tai jau nebe asmeninis daiktų pervežimas. Olandų muitinė (Customs) yra labai griežta, ir jei jie sustabdys mikroautobusą be TIR knygelės arba tinkamų eksporto dokumentų, baudos gali būti didelės. Geriau užtrukti valandą prieš išvykdamas ir užpildyti visus popierius, nei stovėti tris dienas pasienyje.

Ar reikia Ex1 dokumento ar pakanka CMR?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas, bet jis nereguliuoja muitinės procedūrų. Jei prekės keliauja iš ES į ES (Lietuva ir Olandija yra ES narės), tai Ex1 nereikalingas, nebent tai yra tranzitas per trečiąją šalį arba specifinės prekės su akcizu (alkoholis, tabakas). Tačiau jei vežate naujas prekes, būtina PVM deklaracija. Esu matęs, kaip vairuotojas bandė prasibrauti su vien CMR, o prekės buvo iš Kinijos atvežtos į Lietuvą tik prieš savaitę – tai sukėlė didelių klausimų. Taigi, užtikrinkite, kad prekių kilmės dokumentai yra tvarkingi.

Kas dėl draudimo – jis apima viską?

Niekada nenaudokite standartinio „Kasko“ arba civilinės atsakomybės draudimo kaip prekių draudimo. Tai dvi skirtingos planetos. Kai dirbame tarptautinių pervežimų srityje, būtinas „Carrier’s liability“ draudimas arba specialus krovinių draudimas. Vienas mano klientas prarado brangų elektroniką, nes vairuotojas užkliuvo į duobę Vokietijoje, o standartinis draudimas atsisakė mokėti, nes buvo nurodyta „vairuotojo neatsargumas“. Už kiekvieną toną verta turėti draudimo polisą, kuris padengia visą krovininės vertės, o ne tik minimalią 8.33 SDR vienetą.

Kelionės ypatumai: kelių mokesčiai ir maršrutai

Kur geriausia važiuoti per Vokietiją, kad nesumokėtų per daug?

Vokietija yra tas, kur daugiausia pinigų iškeliauja per kelių mokesčius (Maut). Mikroautobusams, sveriantiems virš 3.5 tonos, reikia „Go-Box“ ir mokėti už kiekvieną kilometrą. Tačiau jei mikroautobuso svoris yra mažiau (pvz., 2.8 t viso svorio), tuomet važiuojate kaip lengvasis automobilis – Mauto nėra! Čia yra didžiausia ekonomijos galimybė. Visada rekomenduoju planuoti maršrutą taip, kiek įmanoma vengti mokamų greitkelių Belgijoje ir Prancūzijoje, jei neskubate, o Vokietijoje rinktis „B“ klasės kelius, jei leidžia laikas.

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Roterdamo ar Eindhoveno?

Teoriškai – apie 18-20 valandų važiavimo su poilsiais. Praktiškai? Niekada neskaičiuok taip. Ypatingai jei važiuojate per pietų Vokietiją arba aplink Ruhro sritį, kur sustojimai eismo spūstyse yra kasdienybė. Aš visada sakau saviem vairuotojams – jei klientas sako, kad reikia būti ryte 8 valandą, reikia važiuoti ne prieš dieną, o dviem. Olandijoje greičių ribos griežtesnės nei Vokietijoje (daug kur 100 km/h), o foto radarų gausa yra milžiniška, tad vengti greičio viršijimo ne tik saugu, bet ir ekonomiška.

Ar sunku rasti vietą Amsterdamo centre su tokiu transportu?

Amsterdamas... tai atskiras pasaulis. Jei jums reikia pristatyti siuntą į centrinę dalį, geriau tai padaryti ankstyvą rytą (prieš 7 valandą) arba vėlai vakare. Miesto zona (milieuzone) senamiestyje draudžiama daugeliui transporto priemonių, o mikroautobusai su dyzeliniu varikliu gali turėti problemų dėl aplinkos apsaugos reikalavimų. Dažnai pigiau ir greičiau susitarti su vietiniais kurjeriais, kurie paima prekes iš mūsų parkavimo aikštelės miesto pakraštyje (pavyzdžiui, prie „Ajax“ stadiono) ir nugabena į paskirties vietą, nei bandyti įsivažiuoti į siauras gatves.

Olandijos specifika ir kas dar gali nutikti kelyje?

Kas dėl „pavėžėjimo“ draudimo – ar galima pasipildyti pinigų kelyje?

Tai yra pilnas šunų vietas. Pagal ES taisykles, tarptautinis krovinių vežimas yra komercinė veikla. Jei mikroautobusas yra užregistruotas kaip krovininis (taip patinka mūsų klientams, nes taip galima vežti daugiau), jis negali vežti keleivių už pinigus be specialios licencijos. Tačiau jei tai yra jūsų darbuotojų pervežimas kartu su įrankiais, tai įleidžiama. Būkite atsargūs su skelbimais internete „vežu žmones į Olandiją“, jei neturite teisės keleivių pervežimo – baudos yra astronomiškos, o transporto priemonė gali būti konfiskuota.

O jei prekės sudužo per važiavimą – kas atsakinga?

Pagal CMR konvenciją, atsakomybė tenka vežėjui, nebent įrodyta, kad jis padarė viską, kad išvengtų žalos. Tačiau realiame gyvenime, jei vairuotojas važiavo saugiai, o prekės buvo blogai supakuotos siuntėjo (pvz., stiklas be putų), teismas dažnai pasisako siuntėjo naudai. Visada patariu darbuotojams daryti nuotraukas prieš pakrovimą. Turime nuotraukų archyvą, kur parodome, kad „taip atrodė krovinys, kai mes jį gavome“. Tai išgelbėjo mums ne vieną tūkstantį eurų ginčuose su lietuvių verslininkais, kurie kaltino mus sugadintu baldų furnitūra.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (LTL) keliems klientams?

Absoliučiai taip. Tai yra būdas, kaip mikroautobusu vežti daiktus į Olandiją ekonomiškiausiai. Jei turite 1 toną prekių, o mikroautobuso talpa yra 3 tonos, mes ieškome kitų klientų tame pačiame maršrute (pavyzdžiui, kažkas veža baldus į Hagę, o kažkas – maisto prekes į Utrechtą). Tokiu būdu kuro ir kelių mokesčių sąnaudos padalijamos tarp visų. Žinoma, tai reiškia, kad reikia laukti, kol surinksime pilną „knygą“, bet jei jums nėra skubos, tai geriausias pasirinkimas.

Išvada

Apibendrinant dvidešimties metų patirtį viename sakinyje: logistika nebe apie tai, kaip nuvežti iš taško A į tašką B, o kaip tai padaryti be nereikalingų išlaidų ir nervų. Mikroautobusu vežti daiktus į Olandiją yra puikus pasirinkimas smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriam reikalingas lankstumas. Nors kuro kainos auga ir kelių mokesčiai didėja, tinkamas planavimas, tvarkingi dokumentai ir protingas maršruto parinkimas gali padaryti šį pervežimą ne tik ekonomišką, bet ir labai pelningą jūsų verslui.

Nesibijėkite klausti profesionalų patarimo prieš išvykdami. Kartais 5 minučių pokalbis su dispečeriu gali sutaupyti daugiau nei valanda ieškant pigiausios degalinės internete. Sėkmės keliuose ir taisyklingų dokumentų!