Mikroautobusu vežame smulkius krovinius Olandijos kryptimi: Vadovas Be Nereikalingų Formalumų

Sveiki, gerbiamieji. Šiame sektorije prisibučiau jau virš dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, daug ką matau. Kartais atrodo, kad logistika pasidarė per daug sudėtinga, o klientams būna sunkiai suprasti, kodėl vieną kartą siunta keliauja dvi dienas, o kitą – penkias. Bet šiandien kalbėsime apie tą mūsų mėgstamiausią ir, svarbiausia, efektyviausią nišą – kai mikroautobusu vežame smulkius krovinius Olandijos kryptimi. Tai tas atvejis, kai greitis ir lankstumas nugali stambųjį vandenį.

Kodėl gi taip populiaru vežti būtent mikroautobusais? Olandija, arba Nyderlandai, yra viena artimiausių ir aktyviausių prekybos partnerių Lietuvai. Čia ne tik gėlės ir sūris, bet ir sunkioji pramonė, mašinų dalys, tekstilė ir t.t. Žmonėms tenka siųsti viską – nuo vieno dėžutės dydžio priedo iki dviejų tona sveriančio įrenginio. Kai kreipiatės į didžiąsias perkrovų kompanijas, jūsų 3 europalletės keliauja savaitę, kol laukia, reikiamas vagonas užsipildys. O pas mus? Užsakymą priėmėme vakare, ryte vairuotojas jau važiuoja. Tai yra tas pragariškai greitas ir efektyvus būdas, kaip mikroautobusu vežame smulkius krovinius Olandijos kryptimi, išvengiant ilgų laukimo terminų uostuose ar sandėliuose.

Šiame straipsnyje nerašysiu sausojo akademinio teksto su nenuosekliais sąrašais. Kalbėsiu kaip žmogus žmogui: kas vyksta vairuotojo kablyje, kokia rizika, kodėl kainos svyruoja ir ko tikėtis iš to proceso. Jei planuojate siųsti prekes į Amsterdamą, Roterdamą, Eindhoveną ar bet kurį ką tikį Olandijos miestelį, čia rasite realią informaciją be apgailes.

Kaip tai vyksta iš vidaus ir kada važiuoti

Keliai eina per Vokietiją, bet kiek laiko tai užtrunka realiai?

Žiūrėkite, idealiai atrodo taip: išvažiujame iš Vilniaus ar Kauno, važiuojame Lenkija, Vokietija ir po dviejų dienų esame prie kliento durų Olandijoje. Bet realybėje yra kitaip. Vokietijoje, ypač ant ruožų prie Hanoverio ar Duisburgo, dažnai stovi kamščiai. Jei vairuotojas dirba pagal tachografą (ir privalo dirbti), jis privalo padaryti pertraukas. Taigi, standartiškai mikroautobusu vežame smulkius krovinius Olandijos kryptimi per 2–3 darbo dienas. Jei sėdi – 48 valandos, jei eina sunkiau – 72. Reikia turėti omenyje, kad mes ne lenktynininkai, o saugų vežimą užtikrinantis transportas.

Ar įmanoma įsimesti į mikroautobusą 4 europalletes?

Tai vienas dažniausių klausimų. Standartinis krovininis mikroautobus, kaip kad „Mercedes Sprinter“ ar „Iveco Daily“, telpa apie 3–4 europalletes, jei jos nėra per aukštos. Tačiau čia yra vienas „bet“. Jei jūsų prekės sukrautos aukštai, pvz., 1.8 metro aukščio dėžės, jose netilps 4 vnt., tik 3, nes reikia uždaryti galines duris. Mes visada stengiamės išnaudoti vietą maksimaliai, todėl tada, kai mikroautobusu vežame smulkius krovinius Olandijos kryptimi, dažnai tenka „žaisti“ tetriu su krovinių išdėstymu, kad viskas tilptų omen į.

Ką daryti, jei aš turiu tik vieną dėžutę, o ne pilną mikroautobusą?

Neproblemu. Tokiu atveju mes siūlome dalinio krovinio (angliškai – part load) paslaugą. Tai reiškia, kad mes surandame kitus klientus, kurie taip pat siunčia prekes tuo pačiu maršrutu, ir jūsų dėžutė įkelia kartu su jų kroviniu. Jums mokate tik už užimamą vietą arba už svorį. Tai labai ekonomiškas sprendimas, nes nėra prasmės samdyti visą sunkvežimį vienam buteliui alaus ar vienai elektros daliai. Mums ši sistema leidžia užpildyti mašinas ir siūlyti jums geresnes kainas.

Ar gavėjas Olandijoje gali nusipirkti prekes ir jūs jas parvežate atgal?

Taip, tai darome kasdien. Vadinasi „pirkimo paslauga“ arba tiesiog grįžtamojo krovinio paieška. Pavyzdžiui, esate įsigiję statybinių medžiagų Vokietijoje ar Olandijoje, bet neturite kaip jų parvežti. Mūsų vairuotojas atvažiuoja į nurodytą sandėlį, padaro apkrovą ir veža į Lietuvą. Svarbiausia, kad turėtumėte PVM mokėtojo kodą sąskaitai faktūrai, jei prekes perka įmonė, o ne fizinis asmuo (nors ir asmeninis siuntimas įmanomas, tik tada kainos gali skirtis dėl muito procedūrų).

Dokumentai ir muitinė – kodėl reikia taip griežtai?

Kokių dokumentų jums man reikia pateikti?

Nereikia jokių kosminių aparatūrų. Mums reikia trijų dalykų: prekių sąrašo (packing list), sąskaitos-faktūros (invoice) ir, jei reikia, EX1 deklaracijos (jei prekės yra iš trečiosios šalies, pvz., iš Jungtinės Karalystės per Olandiją). Sąraše turi būti aiškiai parašyta, kas kas yra: „plieninės vamzdžiai, 5 vnt., 500 kg“. Jei parašysite tiesiog „dokumentai“ ar „prekės“, muitininkas Vokietijos pasienyje sustabdys mašiną ir iškraus viską. Pažiūrėkime tiesiai į akis – geriau praleisti penkias minutes rašant sąrašą, nei penkias dienas ginčijantis su muitinės pareigūnu.

Ar reikalingas CMR važtaraštis?

Absoliučiai taip. CMR tai yra tarptautinis krovinio vežimo sutarties dokumentas. Jis įrodo, kad perėmėte krovinius, jis apsaugo tiek mus, tiek jus. Be CMR, jei keliaujame per Vokietiją, policija gali nubausti vairuotoją, o krovinys gali būti uždelsiamas patikrai. Todėl, kai mikroautobusu vežame smulkius krovinius Olandijos kryptimi, niekada nevažiuojame be pasirašyto CMR. Tai jūsų draudimas, kad prekės pasieks paskirties vietą.

Kas nutinka, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus, bet, deja, kartais nutinka. Gavėjas gali būti nepasiruošęs, neturėti pinigų ar tiesiog nustoti susisiekti. Tokiu atveju mūsų vairuotojas bando susisiekti su jumis, siuntėju. Jei sprendimo nerandame per 12–24 valandas (priklausomai nuo vairuotojo poilsio režimo), krovinys turi būti grąžinamas atgal į Lietuvą arba perkeltas į sandėlį Olandijoje. Deja, už tą laiką ir papildomus kilometrus turi mokėti užsakovas, todėl visada patikrinkite, ar jūsų partneris tikrai laukia siuntos.

Ar galiu siųsti maisto produktus ar vaistus?

Galima, bet yra apribojimų. Jei tai yra uždaros pakuotės prekinis maistas (pvz., sausainiai, alus), viskas tvarkoje, jei yra tinkami sertifikatai. Jei tai kūno reikmenys ar vaistai be recepto, reikia ypatingų leidimų. Be to, vengiame siųsti kvepiantį maistą, pvz., rūkytas mėsos ar žuvies, nes jei dėžė nulūžta, visas mikroautobusas kvepia rūkyta lydeka, o tai sukelia problemų su kitais klientais. Prieš vežant tokias dalykas, visada pasikalbėkite su vadovu.

Kainos, mokėjimai ir kitos bėdos

Nuo ko priklauso kaina? Kodėl vieną kartą brangiau?

Kaina – tai ne fiksus dydis, o geometrija. Skaičiuojame nuo atstumo, svorio, užimamo tūrio ir degalų kainos. Jei degalai Lietuvoje brangsta, kyla ir mūsų paslaugos. Taip pat įtakos turi Vokietijos kelių mokesčiai (Maut), kurie kiekvieną metą brangsta. Taip pat, jei reikia įveži krovinį į sunkiai pasiekiamą vietą Olandijos viduryje, kur vairuotojui teks važiuoti valandomis, tai taip pat įkainojama. Tačiau dažniausiai, kai mikroautobusu vežame smulkius krovinius Olandijos kryptimi, kainos yra konkurencingos lyginant su 3,5 ton sunkvežimiu.

Ar galima susimokėti gavėjui Olandijoje?

Taip, tai vadinama „mokėjimas atgal“ (COD – Cash on Delivery). Tai patogu, jei parduodate prekes ir norite būti tikri, kad gausite pinigus. Mūsų vairuotojas surenka pinigus iš gavėjo (grynaisiais arba kortele, jei turime terminalą) ir perkelia juos jums. Tačiau ši paslauga papildomai kainuoja, nes mes prisiimame riziką ir uždarbius. Verta tai numatyti savo sąskaitoje.

Ar įeina į kainą krovinio iškrovimas?

Paprastai ne. Standartinė kaina yra „nuo durų iki durų“, kas reiškia, vairuotojas atvažiuoja, atidaro duris ir padeda juos nuleisti ant žemės arba įveža į patalpą, jei yra pakraunamoji platforma (liftas). Jei gavėjas neturi lifto ir reikia nešti rankomis penktą aukštą, čia jau reikalingas papildomas darbas. Olandijoje dauguma sandėlių turi įrangą, bet mažmeninėse parduotuvėse ar privačiuose adresuose dažnai tenka nešti rankomis, tai už papildomą mokestį.

Kaip elgtis, jei prekės buvo pažeistos važiuojant?

Tai baisiausia, kas gali nutikti. Mes turime draudimą, kuris dengia civilinę atsakomybę (CMR draudimas). Jei atvykęs vairuotojas pastebi, kad dėžės sutrupėjo (pvz., dėl blogo pridėjimo Lietuvoje), jis turi tai užfotografuoti ir pastabą padaryti važtaraštyje. Jei pažeidimas atsiranda važiuojant (pvz., stačius stabdį kažkas nukrito), drąsiai rašykite pretenziją. Mes su draudiku viską išsiaiškinsime. Svarbiausia – nepasirašykite važtaraščio be pastabų, jei matote, kad kažkas negerai.

Olandijos niuansai: ką reikia žinoti apie šalį

Kuriose Olandijos vietose dažniausiai važiuojate?

Esami beveik visur. Didžiausi hubai yra Roterdamo ir Amsterdamo apylinkėse, nes ten yra didžiausi uostai ir logistikos centrai. Tačiau dažnai važiuojame į industrialines zonas aplink Eindhoveną, Tilburgą, Bredą ar netgi į šiaurę – Groningeną. Olandija nedidelė šalis, todėl net jei reikia važiuoti į kažkokį kaimelius prie Belgijos sienos, mes tai įveikiame per kelias valandas iš važiavimo iš Vokietijos.

Ar yra kažkokių ypatingų taisyklių vairuotojams Olandijoje?

Olandai yra labai disciplinuoti ir taiklinti greičio. Ten netoli miestų dažnai važiuojama 100 km/h, o miestuose 50 km/h. Už greičio viršijimą baudos milžiniškos, todėl mūsų vairuotojai važiuoja ramiai. Be to, Olandijoje labai daug dviračininkų – juos reikia gerai matyti veidrodžiuose. Dar vienas dalykas – daugelyje vietų negalima stovėti su sunkvežimiu ar mikroautobusu be specialios leidimo zonų (blue zone), todėl vairuotojai turi žinoti, kur galima saugiai apsistoti, kad negaudytų baudos už neteisėtą stovėjimą.

Ar galite pristatyti siuntą tiesiai į mūsų sandėlį, jei jis dirba tik iki 16:00 val?

Taip, bet čia reikia gero planavimo. Jei sandėlio darbo laikas baigiasi 16:00 val., mes stengiamės būti ten anksčiau. Tačiau jei dėl kamščių Vokietijoje pavėluojame, teks laukti rytoj. Olandai labai griežtai laikosi darbo laiko – jie neilikviduoja krovinių po 16:00, nebent tai yra didelis logistikos centras, dirbantis 24/7. Todėl visada nurodykite mums gavėjo darbo laiką ir kontaktinį telefoną, kad vairuotojas galėtų paskambinti, jei pavėluoja.

Išvada

Reziumuodamas viską, ką girdėjote, noriu pasakyti vieną: logistika – tai ne tik ratai ir varikliai, tai žmonių susitarimas.