Mikroautobusų transportas Olandija Lietuva visada laiku: Kas slypi už vairo ir dokumentų

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Štai jau dvidešimt metų, ką tik užsukus į biurą, matau tą patį vaizdą – telefonas skamba, o klientas kito galo ausyje klausia tas pačias frazes. Esu matęs viską – nuo tuščių kelių, kai važiuoji kaip paskutinis vėjo puoselėtojas, iki tokių spūsčių prie Vokietijos pasienio, kai norėtum išlipti ir nueiti pėsčias. Šiame srityje niekas nesikeičia, tik mašinos tampa modernesnės, o reikalavimai – griežtesni. Dažniausiai man kalbama apie tai, kad reikia skubos, kad prekės turi būti vietoje dar vakar, ir kad kaina turi būti tokia, kaip seniau. Na, žinote, tobulumo pasaulyje nėra, bet bandysiu paaiškinti, kaip tai veikia iš vidaus, kai kalbame apie krovininio mikroautobuso nuomą ar pervežimus šiuo maršrutu.

Kiekvienas, kas kada nors bandė organizuoti mikroautobusų transportas Olandija Lietuva visada laiku principu, žino, kad tai yra loterija, jei neturi patikimo partnerio. Olandija – tai ne tik tulpanų ir vėjinių malūnų šalis, tai didžiulė logistikos mazgas. Tenkas susidaro milžiniški sandėliuose, iš kurių prekės keliauja į Lietuvą, Lenkiją, Latviją. Ir čia prasideda tas žaidimas. Aš dažnai sakau saviems vairuotojams: „Vaikinai, laikas – tai pinigai, bet saugumas – tai galva“. Visgi, klientai nori tikslumo. Jie nori žinoti, kada dėžė su jų užsakymu atsivers sandėlyje Kaune ar Vilniuje.

Šiame straipsnyje nenaudosiu giliųjų teorinių žinių, kurias rasite vadovėliuose. Čia bus gryna praktika, dulkes ir degalus kvapiančios istorijos iš mano dviejų dešimtmečių patirties. Mes aptarsime, kodėl kartais vėluojame, net jei neplanuojame, kodėl kaina šoka į viršų, kai tuoj pat turėtų kristi, ir, svarbiausia, kaip išsirinkti tą tinkamą mikroautobusą, kad jūsų siunta nenuklyptų į Kižų ežerą, o pasiektų paskirties vietą. Pasistenksiu atsakyti į labiausiai deginus klausimus, kuriuos girdžiu kasdien iš jūsų, klientų, kurie tiesiog nori, kad viskas veiktų taip, kaip sutarta.

Kas vyksta kelyje ir kodėl truksta?

Oi, o kiek čia to kelio iš tiesų yra?

Žiūrėkite, jeigu žiūrime į žemėlapį, tai atstumas tarp Amsterdamo (ar Roterdamo, iš kur dažniausiai važiuojame) ir Vilniaus yra apie 1700 kilometrų. Tai nėra kelias į parduotuvę už kampu. Teoriškai, jei vairuotojas būtų robotas ir nebūtų jokių apribojimų, nuvažiuotum per maždaug 16-18 valandų. Bet mes gyvename realiame pasaulyje, kurioje yra vairuotojo poilsio režimai, tachografas, kuris neleidžia apgauti sistemos, ir, žinoma, kelininkų policija. Taigi, realus laikas svyruoja nuo 24 iki 30 valandų, priklausomai nuo to, kiek yra sustojimų ir kokiomis sąlygomis važiuojame. Tiesiog nesusimąstykite, kad tai gali užtrukti vieną dieną – tai ilgas ir varginantis maršrutas.

Ar tikrai galite garantuoti, kad vairuotojas neatvyks vėlai?

Čia yra klausimas, ant kurio aš dažnai užstrigu. Sąžiningai kalbant, garantijos gali duoti tik laikrodis ir mirtis. Mes stengiamės užtikrinti, kad mikroautobusų transportas Olandija Lietuva visada laiku būtų ne tik šūkis, bet ir realybė, tačiau yra faktorių, nuo kurių mes nepriklausome. Staigiai užgriuvęs sniegas Vokietijoje, avarija ant autostrados A2 arba netikėtas pasienio kontrolės patikrinimas gali viską sujaukti. Tačiau, jei matome, kad vėlavame, pranešame iš karto, ne laukdami, kol jūs patys paskambinsite ir pradėsite šauktis. Mūsų vairuotojai turi telefonus ir žino, kad komunikacija su klientu yra pusė sėkmės.

O jei ten kelyje kažkas nutiko, ar man pranešate?

Be abejo, tai yra mūsų pagrindinė taisyklė. Nėra nieko blogiau, nei laukti siuntos ir nežinoti, kur ji dabar yra. Anksčiau, be gero, senoviško ryšio, buvo kitaip, bet šiandien, kai visi turi „WhatsApp“ ar panašias programėles, vairuotojas gali atsiųsti žinutę: „Stoviu spūstyje prie Hanoverio, bus valanda“. Tai leidžia jums ne tik nusiraminti, bet ir pertvarkyti savo darbo grafiką, jei reikia. Mes nepraleidžiame jokių naujienų – jei stabdom, tuojau informuojame dispeterį, o šis – jūs.

Vairuotojas lietuvis ar čia kažkas svetimas?

Tai labai dažnas klausimas, ypač kai vežami brangūs daiktai. 95 proc. atvejų mūsų vairuotojai yra lietuviai. Kodėl? Todėl, kad jiems lengviau susikalbėti su jumis, suprasti specifinius reikalavimus ir, tiesiog, jaučiasi atsakingiauiau įgūdžiai, tačiau komunikaciniu požiūriu lietuvis visada yra saugesnis pasirinkimas mums ir jums.

Pinigai, kainos ir visi kiti rūpesčiai

Kiek kainuoja mikroautobusų transportas Olandija Lietuva visada laiku?

Kainos klausimas visada yra skausmingiausias. Jei kalbame apie pilną krovininio mikroautobuso užsakymą (tarkime, 3-4 tonų keliamąją galia arba vietų skaičiumi), tai kaina svyruoja labai stipriai. Vidutiniškai galima kalbėti apie 600-1000 eurų už vieną kryptį, priklausomai nuo degalų kainos rinkoje ir to, kiek tiksliai reikia vietos. Tačiau nepamirškite, kad „visada laiku“ reiškia ir greitą išvykimą, o tai kartais reiškia, kad reikia mokėti už prastesnį krovinio surinkimą (angliškai „groupage“ kaina bus aukštesnė už vieną didelę siuntą). Geriausia – paskambinti ir paklausti konkretaus pasiūlymo, nes aš čia negaliu pavadinti fiksuotos sumos, kuri gali keistis rytoj.

Galvojau apie pigesnį variantą, ką pasakysite?

Žinau, ką turite omenyje. Yra firmų, kurios siūlo kainas, atrodančias kaip klaida. Tarkime, 400 eurų už maršrutą Olandija-Lietuva. Pasidomėkite, kas tai yra. Dažnai tai yra vairuotojai, kurie važiuoja „pustuvažiu“ ir paima viską, iš ko telpa, be jokio apsaugos dokumentų (CMR draudimas), be tinkamos įrangos krovimui. Aš esu matęs, kaip tokiame transporte subyrėja brangūs baldai, nes ką tik buvo įmesti be užfiksavimo. Taupyti ant transporto – tas pats kas žaisti ruletę viena kulka. Geriau sumokėti šimtu daugiau, bet gauti garantiją ir ramybę.

Ar priimate kortelę ar reikia grynų?

Šiuolaikinėje logistikoje grynųjų pinigų naudojimas darosi vis retesnis, nors dar ne išnykęs. Mes priimame banko pavedimus, o dažnai ir PVM mokėjimus sąskaita-faktūra. Dėl kortelių – tai priklauso nuo konkretaus atvejo, jei sutartis pasirašoma greitai vietoje, tai grynais arba pavedimu lengviau. Bet jei jūs didelis partneris, viskas tvarkoma per bankus be problemų. Viskas įmanoma susiderėti, svarbu tai padaryti iš anksto, kad vairuotojas nešoktų iš malūno dėl to, kad negali paima atsiskaityti.

Ką mes galime įmesti į tą mikroautobusą?

Turiu keletą paletės su technika, telpa?

Krovininiai mikroautobusai, tokie kaip Mercedes Sprinter ar Fiat Ducato Maxi, yra sukurti būtent tam. Jei jūsų paletės yra standartinio „Europaletės“ dydžio (120x80 cm), tai į tą mašiną paprastai tilpta 4-6 tokios paletės, priklausomai nuo to, kaip aukštai galima krauti (jei yra „liftas“ – kėlimas galinėje dalyje). Tačiau jei technika yra labai sunki arba neįprastų formų, reikia žiūrėti į tūrį. Aš visada prašau nusiųsti nuotrauką ar nurodyti tūrį kubiniais metrais, kad gi neįsivaizduoju, kad į mašiną bando įspausti šaldytuvą, kuris netilptų net į sunkvežimį.

Ar galite parvežti čiužinį iš parduotuvės Hagoje?

Taip, tai yra vienas dažniausių užsakymų. Žmonės pirka baldus Olandijoje, nes asortimentas didesnis ir kainos kartais geresnės. Čiužinys, sofos dalis ar stalas – mikroautobusas tam idealus. Jis gali užvažiuoti tiesiai prie parduotuvės išėjimo (priešingai nei didelė fura, kuriai reikia specialios aikštelės) ir tuoj pat patraukti link jūsų namų Lietuvoje. Svarbiausia užtikrinti, kad daiktai būtų tinkamai užfiksuoti, kad jie nešoktų važiuojant per vokiškas „duobes“.

O jei aš noriu vežti vyną ar maistą?

Čia reikia labai atsargiai. Maisto produktai, ypač jei jie reikalauja temperatūros režimo, gali būti problema, jei mikroautobuse nėra šaldymo įrenginio. Paprastas mikroautobusas yra „sausas“ konteineris. Jei tai buteliai su vynu, konservai ar kiti ilgai išsilaikantys produktai – tai be problemų. Tačiau jei kalbame apie šaldytus mėsos pusfabrikatus, reikia ieškoti specializuoto transporto su „ref“ priekaba arba šaldymo įrenginiu keleiviniame mikroautobuse, o tai jau kaina kitokia. Būtinai pasakykite apie tai iš karto, kad nebūtų nepykčio vėliau.

Dokumentai ir galvos skausmai

Muitinė – tai baisu, aš nesuprantu jų kalbos.

Nesijaudinkite, daugeliu atvejų jums nereikia su jomis kalbėti. Jei prekės keliauja tarp ES šalių (Lietuva ir Olandija yra ES narės), tai tai yra vidinė prekyba, ir muitinės formalumų nėra. Mums reikia tik užpildyti važiavimo lapą (CMR), kuris yra susitarimas tarp musų, ir sąskaitą. Tačiau, jei prekės yra iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, JAV ar Kinija) ir jos tiesiog perkraunamos Olandijoje, tuomet gali reikėti eksporto/importo dokumentų (T1 dokumentas). Bet įprastam baldų ar technikos pervežimui jums nereikia stovėti pasienyje su pykčiu veide.

Ar reikia kažką dėl kaskur vežti ar užpildyti?

Dauguma klientų pamiršta, kad reikia nurodyti tikslią gavėjo informaciją – ne tik „Vilnius“, bet ir gatvė, namo numeris, kontaktinis telefono numeris. Vairuotojas užsuka į miestą, kuriame niekada nebuvo, jei neturi koordinates, gali pravažiuoti pro namus ir šauktis. Taip pat, jei siunta yra brangi, būtina nurodyti jos vertę draudimo sumai. Mes neįsivaizduojame, kas yra dėžėje, jei jūs nepasakysite. Užpildykite paprastą formą, kurią atsiunčiame, ir viskas vyks kaip pagal laikrodį.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti vieną dalyką. Logistika – tai ne tik mašinos ir keliai, tai yra žmonės.