Mikroautobusu daiktus vežame iš Olandijos kas savaitę: kas reikia žinoti klientams

Dirbu šioje srityje beveik du dešimtmečius ir per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie bando įsprausti šaldytuvą į „Fiat“ Ducato bagažinę, iki korporatyvinių klientų, kurie perveža visą biurą viena naktį. Sakyčiau, kad logistika yra antra pusiau balansas, bet kai kalbame apie mažesnius krovinius, čia daugiau ne lėktuvų tvarkaraščiai, o greitas reagavimas ir žinojimas, ką daryti, kai pasienio pareigūnas klaustelia, ką gi veži toje dėžėje. Pastaruoju metu labai dažnai girdime užklausas iš mūsų tautiečių, kurie dirba ar gyvena Vakarų Europoje, ypač Nyderlanduose. Jiems reikalinga ne tik pigi, bet ir greita pagalba. Todėl, kai sakome, kad mikroautobusu daiktus vežame iš Olandijos kas savaitę, tai nėra tuščias reklaminis šūkis, o mūsų kasdieninės rutinos aprašymas.

Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne didelį sunkvežimį? Visiems aišku, kad dideli furai tinka, kai reikia pergabenti tūkstančius palečių, bet kai kalbame apie asmeninius daiktus, baldus iš buto, motociklus ar netgi keletą didelių siuntų iš „Marktplaats“, mikroautobusas yra niekinamas. Jis gali užvažiuoti tiesiai į miesto centrą, prie pat namo durų, ten, kur sunkvežimiui net ir nešvystėtum. Olandija – šalis labai tankiai apgyvendinta, ir ten dažnai tenka važiuoti per siaurus gatvelės, kur didelės mašinos tiesiog prasimuša neįmanoma. Mūsų maršrutai yra sutvarkyti taip, kad klientams nereikėtų laukti savaitėmis – sistemingumas čia yra raktas.

Svarbu suprasti, kad tarptautinis pervežimas nėra tik vairavimas. Tai ir dokumentai, ir krovinio įtvirtinimas, ir tinkamas pakavimas. Po dvidešimt metų darbo galiu pasakyti vieną: geriau klientas du kartus paklaus apiėjimą, negu mes vėliau spręsime, kaip iš valymo iškrapštyti brokeną vazą. Taigi, jei planuojate siųsti ką nors iš Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno, šis straipsnis skirtas būtent jums. Jūs sužinosite, kaip visa tai vyksta „užkulisiuose“ ir ką tiksliai reikia padaryti, kad jūsų krovinys saugiai atvyktų į Lietuvą.

Kaip organizuojami reisai ir ką reikia žinoti

Šioje skiltyje panagrinėsime praktinius dalykus, kuriuos dažniausiai klausiate skambindami mums ar rašydami el. paštu. Tai ne teoriniai vadovėliai, o praktika, išmokta per tūkstančius nuvažiuotų kilometrų.

Kaip dažnai tikrai važiuojate iš Olandijos?

Mes tikrai nežaidžiame žodžiais, nes mikroautobusu daiktus vežame iš Olandijos kas savaitę ir tai yra mūsų pagrindinis ritmas. Paprastai išvykstame antradieniais arba trečiadieniais, priklausomai nuo to, kiek susikaupia krovinių, kad galėtume maksimaliai efektyviai užpildyti mašinos tūrį. Tokis reguliarumas leidžia mums siūlyti klientams gana lankstius terminus atsiėmimui – jums nereikia laukti mėnesio, kol susirinks pilnas furas, mes tiesiog integruojame jūsų siuntą į artimiausią eilę. Be to, dėl to, kad važiuojame konstantai, vairuotojai gerai išžino ne tik pagrindinius magistralus, bet ir tas smulkias gatveles, kur reikia užvažiuoti paimant daiktus.

Ar į mikroautobusą telpa dviračiai ar didelės spintelės?

Žinoma, telpa, bet čia viskas labai priklauso nuo to, kiek dar vietos užima kiti klientai. Mikroautobuso vidus yra apie 8–10 kubinių metrų, todėl ten gali tilpti netgi didelės sekcijinės spintelės, jeigu jos išardytos, arba keli motociklai, jeigu jie užfiksuoti ant specialių atramų. Esu matęs, kaip žmonės bando įsivaizduoti erdvę pagal savo automobilio bagažinę – tai neteisingas požiūris, nes mūsų krovininės erdvės aukštis ir ilgis leidžia įdėti šimtus dėžių, jeigu jos sudėtos logiškai. Jeigu turite didelį daiktą, pvz., sofą, visada geriau iš anksto nusiųsti matmenis ir nuotrauką, kad galėčiau įvertinti, ar reikės skelbti papildomą vietą ar tai tilps į bendrą maršrutą.

Kaip suskaičiuojate kainą – už vietą ar už svorį?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Kaina paprastai formuojama remiantis tuo, kiek vietos jūsų krovinys užima grindyse (m²), nes svorį mes ribojame tik techninės pusės atžvilgiu – negaliu įkrauti 2 tonų smėlio į mikroautobusą, nes tiesiog neišvažiuosiu. Pavyzdžiui, jei vežate porą dėžių su drabužiais, tai kainuos mažiau nei jei vežate šaldytuvą, nors šaldytuvas gali būti lengvesnis už dėžes su knygomis. Stengiamės būti sąžiningi ir jeigu matome, kad krovinys „užlipdo“ per pusę mašinos, siūlome fiksuotą kainą už visą maršrutą, kas dažnai būna pigiau nei gabenti atskirais etapais.

Man reikia vežti asmeninius daiktus, ar reikės eiti į muitinę?

Jei pervežate daugiau kaip asmeninio naudojimo kiekį (tarkime, visi buto baldus), tai formaliai tai yra krovinys, reikalaujantis deklaravimo, tačiau dažniausiai mes padedame suformuoti T2L dokumentą arba eksporto deklaraciją iš Olandijos pusės, kad Lietuvoje tai būtų traktuojama kaip perkraustymas be mokesčių. Esu matęs situacijų, kai žmonės bandydavo savaeigiškai vežti penkis metrus baldų sakydami, kad tai „dovana močiutei“, ir tuomet kildavo dideli nemalonumai pasienyje. Mūsų vairuotojai turi patirties su šiais dokumentais ir žino, ką ir kada pasakyti pareigūnams, tad jums nereikės gaišti laiko stovint prie „Litpol“ ar kitų perėjimo punktų.

Kas daro, jei daiktų daugiau nei planavau, ar galima susitarti dėl papildomos vietos?

Tai nutinka dažniau, negu galit įsivaizduoti – žmogus pradeda rinkti daiktus, juos sudėti ir staiga mata, kad dėžių yra dvigubai daugiau nei skaičiavo. Tokiu atveju svarbu nedelsiant informuoti vadybininką, nes mūsų maršrutai yra labai griežtai planuoti. Jeigu turime laisvės, mes tiesiog perkelsime kitą krovinį į kitą savaitę ir įtrauksime jūsų siuntą, tačiau jeigu mašina jau užpildyta iki lubų, gali tekti siųsti papildomą automobilį arba laukti kito reiso. Geriau pasakyti apie tai iš anksto, nei vairuotojui atvykus į vietą paaiškinti, kad tenka stumti dėžes į gatvę.

Ar galiu užsakyti, kad paimtumėt prekes iš interneto parduotuvės?

Be abejo, ši paslauga yra viena populiariausių, ypač kai pirkote didelę techniką iš „Bol.com“ ar kitų Olandijos parduotuvių, ir jums neina išsiųsti į Lietuvą arba siuntimo kaina yra astronominė. Mes dažnai važiuojame į sandėlius ar parduotuves, pasiimame prekes, tikriname, ar viskas tvarkinga (pakuoju nebus daužytas kampas), ir vežame tiesiai prie jūsų namų. Tai labai patogu tiems, kurie perka statybines medžiagas, kurias neįmanoma įvežti lėktuvu ar kurias siuntų tarnybos tiesiog atsisako priimti dėl didelių matmenų.

Kiek trunka tas kelias iki Lietuvos?

Standartiškai, jei nėra didelių spūsčių ir oro sąlygos normalios, kelionė trunka apie 24–36 valandas nuo paskutinio krovinio įkėlimo momento iki iškrovimosi Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Tačiau reikia prisiminti, kad mes ne vairuojame taisyklingų Formulės-1 lenktynių – vairuotojas turi ilgas poilsio pertraukas, o kartais tenka užstrigti eismo užkardose Vokietijoje, ypač prie Hanoverio ar Duisburgo. Mes visada stengiamės pranešti klientui realų atvykimo laiką, kad jis nebūtų priverstas laukti kieme vėjuje, tačiau reikėtų turėti omenyje, kad logistika – tai gyvas organizmas, ir ne visada viskas eina pagal minute.

Ar turiu viską susikrauti į dėžes?

Nebūtinai, tai priklauso nuo to, ką vežate. Jei tai drabužiai, patalynė ar švelnios buitinės technikos, geriausia, kad būtų dėžės, nes taip lengviau užkrauti į aukštį ir niekas nenukris. Tačiau jei vežate baldus, mes turime pakraštų ir užstatų, kuriais pririšame bei apsaugome daiktus, kad jie nebraižytųsi vienas apie kitą. Esu matęs, kaip žmonės puoselėja kiekvieną indą popieriumi, o tada vairuotojas tiesiog užmeta ant grindų visą krūvą – tai blogas variantas. Mūsų požiūris – daiktas turi būti užfiksuotas taip, kad jį galėtumėt mesti į duobę (nežaisdami), ir jis nenenukristų.

Ar galiu įsimesti dar ką nors norėdamas, jeigu vietos lieka?

Čia yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai ginčijamės.