Mikroautobusas baldams ir asmeniniams daiktams į Lietuvą: Vadovas, kurio nerasite vadovėliuose

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo to, kaip žmonėms teisdavo sovietinius dyzelinius „Rafikus“ pripildytus vien brangiausiais viloje baldais, iki šiandieninių šiuolaikiškų „Mercedes“ ir „Fiat“ krovininių mikroautobusų, kurie važinėja po visą Europą kaip vėjai. Sakau tai ne kaip savo pasididžiavimą, o kaip faktą – krovinių pervežimo verslas yra tas, kur patirties nepakeis jokia teorija. Dažnai klientai skambina ir klauso: „O kaip čia vyksta su tuo mikroautobusu? Ar tilps? Ar brangu?“. Todėl nusprendžiausususirūpinti juos ir parašyti šią „skraidančią“ knygelę apie tai, kas vyksta už vairo ir tarp ratų.

Kai kalbame apie mikroautobusą baldams ir asmeniniams daiktams į Lietuvą, turime omeny ne tiesiog transportą. Tai yra logistinis sprendimas tiems, kurie perkelia gyvenimą, grįžta namo iš užsienio arba perkuna antikvariatą Berlyne ir nori jį atgabenti saugiai. Svarbiausia čia – suprasti, kad mikroautobusas yra auksinis vidurukis. Jis nėra toks brangus kaip sunkvežimis su konteineriu, bet daug patogesnis ir greitesnis už paprastą priekabą prie automobilio. Be to, jis gali užvažiuoti į tuos stačius Vilniaus senamiesčio ar Kauno senamiesčio tiltus, kur kelių policija neleistų praeiti didžiajam „Volvo“.

Šiandien rinka yra labai judri. Žmonės važiuoja dirbti į UK, Vokietiją, Olandiją, Norvegiją ir sugrįžta. Kartais tai – džiaugsmingas sugrįžimas su visais turtai, kartais – liūdnos aplinkybės, kai tenka gabenti paveldėtus daiktus. Mūsų užduotis – padaryti taip, kad kelyje niekas nepasikartotų, o baldai atvyktų tiek pat sveiki, kaip ir buvo pakraunami. Žinoma, kainos šokinėja, degus kuras brangsta, o sienose – muitinės kontrolė. Bet viską galima išspręsti, jeigu žinai, kaip. Toliau rasite atsakymus į tuos klausimus, kuriuos dažniausiai užduodate telefonu, kai aš esu kelionėje arba tiesiog stoviu prie krovininio.

Ką reikia žinoti apie krautuvę ir krovinius

Ar tilps mano sofa į tą mikroautobusą?

Žiūrėk, čia dažniausiai pasitaikantis klausimas. Standartinis krovininis mikroautobusas, pvz., „Mercedes Sprinter“ ar „Fiat Ducato“ Maxi, turi apie 13–16 kubinių metrų tūrį. Jei jūsų sofa yra standartinė, dvivietė, ji tilps be problemų. Jei tai kokia nors itališka „U“ formos sofa, kuri yra platesnė nei standartinės durys (apie 1.5 metro aukščio ir 1.4 metro pločio), gali kilti bėdų. Mes dažnai išmatuojame didžiausią daiktą dar prieš atvykdami. Taip pat verta prisiminti, kad aukštis viduje svyruoja nuo 1.7 iki 1.9 metro, taigi aukšti spintos turi būti gabenamos gulint, jei jose nėra galimybės išsukti kojas. Jeigu daiktų yra daugiau nei užpildytas vienas kambarys, gali tekti kalbėti apie dvi keliones arba didesnę transporto priemonę, bet mikroautobusas baldams dažniausiai sprendžia vieno buto reikalus.

Ar jūs man viską įsirašysite į tą inventoriaus sąrašą?

Absoliučiai taip. Tai nėra papildoma paslauga, o mūsų būtinybė. Be to, ypač jeigu keliaujame iš ne ES šalių, toks sąrašas (inventorius) yra privalomas muitinėje. Mes įrašome ne tik „sofa“ ar „stalas“, bet ir būklę, buvimus įbrėžimus, spalvas. Vieną kartą buvo situacija, kai klientas teigė, kad spintelė buvo nauja, o muitininkai rado jos apačioje seną dėmę nuo vyno. Dėl to teko mokęs muito mokestį. Užrašome viską labai detaliai, kad vėliau neaiškintume, kad spinta buvo „lauke nuplauta lietumi“. Tai apsaugo ir mus, ir jus. Kai atvykstame į Lietuvą, kartu su jumis patikriname, ar viskas vietoje, ar nėra naujų įbrėžimų, kur atsirado kelyje.

O jeigu aš neturiu dėžių? Kas tuomet?

Kadangi aš šioje srityje jau 20 metų, galiu pasakyti viena: geriausia, kai daiktai yra dėžėse. Bet suprantu, ne visada taip būna. Jeigu neturite dėžių, mes galime jas suteikti už papildomą mokestį arba patarti, kur gauti nemokamų (pavyzdžiui, iš parduotuvių, pvz., prekybos centrai „Iki“ ar „Rimi“ dažnai atiduoda). Ką daryti, jeigu dėžių nėra ir laiko nėra? Mes užklosime daiktus ant specialių pledų, pririšame juos diržais. Tačiau tada kiekvienas indas ar knyga turi būti uždaryta. Negaliu tiesiog įmesti atvirų indų – kelyje viskas išsibars. Kėdės ir sofa uždengiamos storomis stretch plėvėmis. Taip, tai padidina kraunamo laiko, bet taip išvengsite dulkių ir drėgmės.

Ar galite užvežti daiktus į 4-ą aukštą be lifto?

Tai, kas mane visada verčia nusišypsoti, nes žmonės dažnai pamiršta pasakyti apie liftą. Taip, galime. Mūsų vairuotojai fiziškai stiprūs, jie ne pirmą dieną neša sofas per laiptus. Bet yra vienas „bet“. Jeigu laiptai yra labai siauri, vingiuoti arba tamsūs, tai gali trukti ilgiau. Standartinis įkėlimas į pirmą aukštą arba su liftu yra įskaičiuotas į kainą. Kiekvienas aukštas be lifto arba kiekviena laiptų posūkio papildomai apmokami. Tai nėra kaprizas – tiesiog vienas žmogus neša 80 kilogramų sofa, ir jam reikia ilgesnio poilsio. Todėl, prašau, iš karto nurodykite adreso ypatumus, taip išvengsime nep malonių pokalbių prieš namus.

Ar saugu vežti pianiną ar tėvų „Švyturį“?

Pianinai – tai atskira istorija. Jei tai tik pianinas, jis tilps į mikroautobusą, jeigu nėra „stalo“ tipo (tokie dideli, su grandine). Jeigu tai koncertinis pianinas, reikės specialios technikos. Bet tėvų „Švyturys“ ar senos radijos gabenamos itin atsargiai. Mes juos apvyniojame burbuliukine plėvele, dedame į dėžes arba užtvirtiname tarp kitų baldų, kad jie nejudėtų. Svarbiausia – šie daiktai negali liesti kėbulo sienelių tiesiogiai. Vibracija kelyje gali sugadinti mechanizmus. Daugelis klientų klausia, ar verta vežti tokias senienas. Sakau taip – jei jums brangūs prisiminimai, mes juos pristatysime sveikus.

Pinigai, dokumentai ir kelionės niuansai

Kiek tai viskas kainuoja? Pavyzdžiui, iš Londono į Vilnių?

Kainos kiekvieną mėnesį pasikeičia, priklauso nuo degalų kainos ir kursų, bet galiu pasakyti apytiksliai. Jeigu mikroautobusas baldams ir asmeniniams daiktams į Lietuvą vyksta tuščiomis atgal (tai vadinama „tuščia kelione“ arba „backload“), kaina gali būti labai patraukli – pvz., 500–600 eurų už kelionę iš Londono zonos. Jeigu tai individuali kelionė (kai mums tenka važiuoti tik dėl jūsų ir grįžti tuščiomis), kaina svyruoja nuo 1200 iki 1500 eurų, priklausomai nuo krovinio sunkio. Taip pat įtakos turi ir muitinės apdorojimas, jei reikia. Visada patariu kreiptis iš anksto, kad surastume tuos „grįžtančius“ reisus – taip sutaupote iki 40 proc. sumos.

O kas su muitine? Jeigu aš vežu naudotus daiktus, mokesčiai nėra?

Jei daiktai yra naudoti ir jūs juos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius užsienyje, dažniausiai muito mokesčio nėra. Tai vadinama „perkeliantis gyventojas“ statusu. Bet čia yra vienas pavojingas momentas – jeigu daiktų sąraše matysite daug naujų dalykų su etiketėmis (pvz., 5 naujus televizorius ar 10 neįpakuotų telefonų), muitininkai susimąstys. Jie gali sulyginti tai verslo veiklai. Muitinėje svarbiausia yra deklaracija. Mes ją užpildome, bet jūs turite būti sąžiningi. Jeigu vežate dovanas draugams, tai gali būti laikoma prekyba. Asmeniniai daiktai į Lietuvą iš ES šalių (pvz., Vokietijos, Olandijos) be muitų, bet iš ne ES (JK, Šveicarija) – reikia deklaruoti.

Ar galima apmokėti kortele ar reikia grynųjų?

Seniau, prieš 15 metų, viskas vyko su grynaisiais pinigais „rankose“. Dabar tai nebebeleidžiama ir tiesiog nesaugu. Mūsų vairuotojai nevažinėja su didelėmis sumomis kišenėse. Visada mokėjimas vyksta pavedimu į įmonės sąskaitą prieš arba po iškrovimo (jei sutarta). Galime išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą. Tai saugu ir jums, ir mums. Yra atvejų, kai klientai bando mokėti vairuotojui eurais iš rankų už papildomą „gėrį“ ar patogumą, bet mes draudžiame tokias praktikas. Viskas turi būti oficialu, kad vėliau nebiltų problemų su draudimu ar teisu.

Kiek laiko užtrunka kelionė? Ar galite atvykti rytoj?

Jeigu sakote „rytoj“, tai tik tada, jeigu mes jau būname toje šalyje ir laisvi. Paprastai planuojame keliones iš anksto. Maršrutas Londonas–Kaliningras–Lietuva trunka apie 2–3 dienas viena kryptis, priklausomai nuo sienų užklausų. Iš Vokietijos ar Olandijos į Lietuvą įmanoma atvykti per 1–2 dienas. Negalima tikėtis, kad vairuotojas išvažiuos ryte iš Londono ir vakare bus Vilniuje – tai fiziškai neįmanoma be pažeidžiant poilsio režimo (tacho grafas). Mes važiuojame legaliai, todėl reikia skirti laiko. Taip pat, jeigu renkame krovinius iš kelio (pavyzdžiui, paimame dar vieną klientą Briuselyje), tai gali prailginti kelionę diena.

Kas nutinka, jeigu sulūžo vairuotojas arba sugedo mikroautobusas?

Tai blogiausias scenažius, bet jis įvyksta. Dvidešimt metų praleidau kelyje, tai matau viską. Jeigu sugeda technika, mes turiam pagalbos paslaugą visoje Europoje. Vairuotojas nedelsia skambina mums, o mes organizuojame remontą arba krovinio perkrovimą į kitą transportą. Jūsų krovinys niekur nedings. Jeigu dėl techninių priežasčių vėluojame, nedelsiant pranešame. Kartais klientai išsigąsta, kai vairuotojas neatsiliepia 2 valandas – gali būti, kad tiesiog vairuoja per kalnus, kur nėra ryšio, arba miega poilsio pertrauką. Mes stengiamės palaikyti ryšį 24/7.

Išvada

Galiausiai, mikroautobusas baldams ir asmeniniams daiktams į Lietuvą yra ne tik metalinė dėžė ant ratų. Tai jūsų ramybės garantas. Aš, kaip žmogus, kuris pervežė šimtus šeimų, galiu pasakyti, kad svarbiausia ne rūbis ant mikroautobuso, o pasitikėjimas tarp vairuotojo ir kliento. Nenorite, kad jūsų senoji mama servizas nukristų kelyje? Neleiskite jį krauti be tvarkos. Nenorite, kad muitinėje sulaikytų du savaites? Paruoškite dokumentus.

Šiandieninėje situacijoje, kai pasaulis juda greitai, o kainos auga, rasti patikimą pervežėją yra auksinis kasyklos radinys. Mūsų tikslas – kad jums nereikėtų galvoti apie mechaninius gedimus ar sienų eiles. Jums tiesiog reikia susirinkti dėžes, o likusį užtikrins mes. Nesvarbu, ar grįžtate iš Londono po dešimt metų, ar pervežate vieną kėdę iš Berlyno – mes žinome, ką daryti. Tad jeigu planuojate kelionę, skambinkite, išsiaiškinkite, o mes jums pasakysime tiesą, o ne reklamos tekstus. Sėkmės kelyje ir laukiančiame jūsų namuose Lietuvoje!