Logistikos tinklas transportui į Lietuvą iš Olandijos: Eksperto Vadovas ir Niansai

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš daug kartą turėjau galimybę stebėti, kaip keičiasi Europos logistikos žemėlapis. Vienas iš intensyviausiai funkcionuojančių ir, mano nuomone, strategiškai svarbiausių maršrutų yra ryšys tarp Olandijos (Nyderlandų) ir Lietuvos. Nors šios šalys neturi bendros sienos, jų ekonominiai ryšiai yra itin glaudūs, o prekių srautai tarp Amsterdamo, Roterdamo ir Lietuvos didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – niekada nenuslopsta. Olandija, būdama viena pagrindinių Europos logistikos sričių, tarnauka kaip vartai į pasaulinę rinką, o Lietuva, savo ruožtu, veikia kaip svarbus hubas skirstant prekes į Šiaurės ir Rytų Europą.

Kai kalbame apie logistikos tinklą šiame maršrute, turime omenyje ne tik paprastą kelią iš taško A į tašką B. Tai yra sudėtinga, geriau išplėtota sistema, kuri apima kelių rūšių transportą, sandėliavimą, muitinės procedūras (net jeigu ir ES viduje), bei be galo daug dokumentacijos. Esu matęs, kaip nedidelės klaidos planavimo etape gali lemti didelių sumų nuostolius arba pristatymo delsimą, kas šiuolaikinėje „just-in-time“ (tik laiku) ekonomikoje yra nepriimtina.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis ir patirtimi, siekdamas paaiškinti, kaip veikia šis logistikos tinklas. Mes aptarsime pagrindinius maršrutus, kurie eina per Vokietiją ir Lenkiją, transportavimo ypatumus, kainų formavimą ir daugelį kitų aspektų, kurie, nors ir dažnai lieka nematomi klientui, yra būtini sėkmingam vežimui. Nesvarbu, ar esate didelės gamybos įmonės vadovas, ar mažo verslo savininkas, planuojantis importą iš Olandijos, šis vadovas padės jums suprasti procesus ir priimti informuotus sprendimus.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai man kylančių klausimų, susijusių su krovinių gabenimu iš Olandijos į Lietuvą. Šie atsakymai remiasi praktine patirtimi ir dabartine rinkos situacija.

1. Kokie yra pagrindiniai logistikos koridoriai maršrutui Olandija – Lietuva?

Šiuo metu egzistuoja du pagrindiniai „automagistraliniai“ koridoriai, kuriuos naudojame beveik 90% atvejų. Pirmasis ir populiariausias – tai maršrutas per Vokietiją (per Duisburgą, Berlyną) ir Lenkiją (per Ščeciną, Poznanę, Varšuvą iki Kauno). Šis kelias, daugiausia einantis E30 automagistrale, yra trumpiausias geografiškai, tačiau jo iššūkis yra intensyvus eismas, ypač Vokietijos autostradose ir Lenkijos ruožuose.

Antrasis, kiek retesnis, bet kartais naudingas maršrutas veda per Belgiją (Liège), toliau per Vokietijos pietinę dalį (Frankfurtą prie Oderio) ir vėl susijungia su pagrindiniu koridoriumi. Šis maršrutas dažnai pasirenkamas, jeigu krovinys yra paimamas iš Olandijos pietinių regionų arba Belgijos pasienio sandėlių, taip siekiant išvengti Roterdamo apylinkių spūsčių. Svarbu paminėti, kad, nepaisant to, jog Lietuva jau daug metų yra ES narė, fizinis kelias vis tiek eina per kelias valstybes, todėl reikia atsižvelgti į kiekvienos šalies kelių dangos būklę ir apribojimus (pavyzdžiui, sunkiasvoriams transportui Vokietijoje reikalingi papildomi mokesčiai už naudojimą keliais – „LKW-Maut“).

2. Kiek laiko užtrunka krovinių pristatymas iš Olandijos į Lietuvą?

Standartinis tranzito laikas (transit time) pilnavageiui sunkvežimiui (FTL – Full Truck Load) paprastai svyruoja nuo 24 iki 36 valandų, jeigu kalbame apie vairuotojo darbo laiką be ilgesnių pertraukų. Tačiau praktikoje reikia skirti „vairavimo laiką“ ir „pristatymo terminą“.

Įprastas terminas nuo krovinio pasiėmimo iki iškrovimo Lietuvoje yra 2–3 darbo dienos. Kodėl tiek daug? Pirmiausia, dėl vairuotojo poilsio laiko. Vairuotojas negali vairuoti 24 valandas iš eilės; jam būtinos 45 minučių pertraukos kas 4,5 valandos ir 9 valandų poilsis per parą. Antra, dažnai krovinys nėra paruoštas iš karto. Olandijos sandėliuose gali būti eilės įkrovimui (loading slots), kurios nustatomos iš anksto. Jeigu krovinys yra dalinis (LTL – Less Than Truck Load), tai terminas gali išsitęsti iki 4–5 dienų, nes reikia laukti, kol sunkvežimis bus pilnai užpildytas keliais krovinais (konsolidacija) ir išvyks iš terminalo.

3. Kokios yra pagrindinės kainos formavimo šiame maršrute sudedamosios dalys?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose yra dinamiška ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Pagrindinė dalis, be abejo, yra degalų kaina. Kadangi maršrutas ilgas (apie 1500–1700 km viena kryptimi), net nedidelis degalų kainos pokytis gali pakeisti maržą. Todėl dažnai taikomas degalų priedas (fuel surcharge), kuris kinta kas savaitę ar net kas dvi savaites.

Antroji svarbi dalis – tai kelių mokesčiai. Vokietijoje ir Lenkijoje mokama už sunkiasvorių transportą (vokiškasis „Toll“ ir lenkiškas „ViaToll“). Šie mokesčiai yra fiksuoti ir priklauso nuo transporto priemonės emisijų klasės ir ašių skaičiaus. Taip pat į kainą įeina vairuotojo atlyginimas (kuris Vakarų Europoje yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, todėl tarptautiniai vežėjai turi konkurencingų sąlygų), techninė priežiūra, amortizacija ir, žinoma, įmonės pelnas. Taip pat reikia nepamiršti ir galimo perkrauto (overweight) mokesčio, jeigu krovinio svoris viršija 40 tonų (kas Lietuvoje ir Olandijoje yra standartas, bet kai kuriose Vokietijos vietovėse gali būti ribojimų).

4. Ar reikalingi muitinės dokumentai ar procedūros, kad abi šalys yra Europos Sąjungoje?

Tai vienas dažniausiai kylančių klaidingų supratimų. Taip, abi šalys yra ES narės, todėl prekės juda laisvai be importo muito (import duty) ir PVM mokėjimo sienoje (jeigu abiejų šalių PVM mokėtojai turi galiojančius PVM kodus). Tačiau tai nereiškia, kad dokumentų nereikia išvis.

Privalomas dokumentas yra tarptautinė vežimo sutartis (CMR sąvada). Be to, būtina pateikti prekių sąrašą (Packing List), sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice) ir, jei reikia, kilmės sertifikatus (pvz., maisto produktams ar tekstilės prekėms). Nors fizinės muitinės kontrolės (krausto tikrinimo) paprastai nėra, muitinės institucijos turi teisę sustabdyti transportą ir patikrinti dokumentų tikrumą. Be to, jeigu prekės yra pavojingos (ADR), reikalingi specialūs leidimai. Taigi, formalumų nėra mažiau, tik jie tampa daugiau administraciniais nei fiziniais.

5. Kuo skiriasi FTL (pilnavageis) ir LTL (dalinis krovinys) transportas, kurį pasirinkti?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų krovinio tūrio ir skubos. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad jūsų prekės užima visą sunkvežimį (apie 33 europaletes arba 22–24 tonas svorio). Šis pasirinkimas yra greitesnis, nes krovinys važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų tarpiniuose terminaluose. Jis taip pat saugesnis, mažesnė prekių pažeidimo rizika, nes jos nekraunamos ir neiškraunamos kelis kartus.

LTL (Less Than Truck Load) pasirenkamas, kai prekių yra mažiau (pvz., 1–5 europalečių). Tokiu atveju krovinys vežamas kartu su kitų klientų krovinais. Jis yra pigesnis vienetui, tačiau lėtesnis. Krovinys gali būti vežamas į tarpinį terminalą Olandijoje ar Vokietijoje, ten perkraunamas į kitą sunkvežimį, važiuojantį į Lietuvą, o Lietuvoje vėl gali būti nukreipiamas į skirstymo terminalą. Esu matęs atvejų, kai delsimas dėl perkrovimų terminaluose trukdavo savaitę. Jeigu prekės labai jautrios arba labai skubios, visada rekomenduoju FTL.

6. Kokios prekės dažniausiai transportuojamos iš Olandijos į Lietuvą?

Olandija yra didelės mažmeninės prekybos („retail“), žemės ūkio technologijų ir chemijos pramonės centras. Dažniausiai į Lietuvą atvežamos maisto prekės ir gėrimai (ypač kavos ir kakavos produktai, kvepalai, kasdieninės prekės didelių prekybos centrų grandinėms), statybinės medžiagos (keramikos plytelės, sanitarinė technika), chemijos ir trąšų produktai, taip pat aukštos technologijos įranga ir mašinos.

Taip pat vis dažniau pastebiu elektroninės prekybos (e-commerce) krovinių augimą. Olandijoje įsikūrusios daugybė parduotuvių, kurios siunčia prekes į Lietuvą, todėl siuntų (kurių svoris mažesnis nei 30 kg) srautas per kurjerines tarnybas ir krovinių linijas yra milžiniškas. Kiekviena ši prekių kategorija turi savo specifiką: maistui reikia šaltkalvių (refrigerated trucks), chemijai – ADR licencijos, o brangiems technikos įrenginiams – ypatingas apsaugos ir pakuotės reikalavimus.

7. Kokias rizikas ir iššūkius sukelia vairuotojų darbo laiko apribojimai šiuo maršrutu?

Tai vienas sudėtingiausių dalykų, kurį klientai dažnai pamiršta. Maršrutas Olandija–Lietuva yra toks, kurį vairuotojas teoriškai gali įveikti per 1–2 dienas, tačiau praktikoje tai beveik neįmanoma daryti be pažeidžiant taisyklių. Vokietijoje ir Lenkijoje yra griežtai kontroliuojami vairuotojų poilsio laikai. Jeigu vairuotojas pradeda vairuoti pietų metu iš Olandijos, jis gali atvykti į Lenkijos sieną, kai jam baigiasi leidžiamas darbo laikas.

Jei vairuotojas privalo sustoti poilsio ne planuotoje vietoje (pvz., stovėjimo aikštelėje prie kelio), tai gali sukelti delsimą. Be to, Lenkijoje ir Vokietijoje yra daug vietų, kur sunkvežimams draudžiama stovėti šventadieniais ar šventinių dienų metu (draudimų zonų apribojimai). Planuojant transportą, mums visada tenka skaičiuoti ne tik kilometrus, bet ir vairuotojo „tahografo“ langus, kad būtų išvengta baudų ir nenumatytų sustojimų.

8. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas ir stebėjimas?

Šiuolaikinė logistika nebeapsieina be technologijų. Visi mūsų ir patikimų partnerių sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia mums ir klientui matyti transporto priemonės vietą realiu laiku. Tačiau technologijos nėra vienintelė priemonė.

Fizinis saugumas taip pat svarbus. Sunkvežimiai turi būti užrakinti, o krovinys – užfiksavimo juostomis (tarpinėmis sienomis) pritvirtintas taip, kad judėjimo metu nepasisuktų. Brangiems kroviniams dažnai samdomi apsaugos vairuotojai arba naudojami elektroniniai užraktai su algoritmu, kurį žino tik gavėjas. Be to, visada pasirašoma draudimo sutartis (CMR draudimas), kuri apsaugo nuo vogimo arba sugadinimo atvejų. Esu patyręs, kad tikrasis saugumas prasideda nuo tinkamos pakuotės – jeigu dėžės yra silpnos, jų neatlaikys net ir trumpiausias kelias.

9. Ar galima transportuoti nestandartinius ar ypatingai didelius krovinius (projektinė logistika)?

Taip, tai yra viena įdomiausių logistikos sričių, vadinama projektine logistika. Olandijoje gaminama daug stambių konstrukcijų, laivų dalių, vėjinių turbinų sparnų, kurios gali būti transportuojamos į Lietuvą (pavyzdžiui, į Klaipėdos uostą arba tiesiogiai į statybas).

Tokiu atveju standartinis 13,6 metro ilgio sunkvežimis netinka. Reikia specialių platformų (low-bed trailers), kurios gali pakelti iki 60 tonų ir daugiau. Tokiam transportui reikalingi ypatingi leidimai (kelių policijos eskortas, elektros linijų pakėlimas ir t.t.). Planuojant tokį vežimą, reikia 2–4 savaičių išankstinio pranešimo, nes būtina gauti leidimus iš kiekvienos šalies, per kurią važiuosime (Olandijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos). Tai brangesnė, bet labai specifinė paslauga, reikalaujanti didelės patirties.

10. Ką klientas turėtų žinoti renkdamasis logistikos partnerį šiam maršrutui?

Rinkdamosi partnerį, klientas neturėtų remtis vien kaina. Rinka yra konkurencinga, ir per pigi paslauga dažnai slepia didelę riziką. Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi galiojančią licenciją tarptautiniams vežimams. Antra, klauskite apie jų atsakomybės draudimą – ar jis padengia jūsų krovinio vertę?

Trečia, svarbu komunikacija. Ar jie sugebės atsakyti į jūsų skambutį vidurnaktį, jeigu vairuotojas strigs Lenkijoje? Mano patirtis rodo, kad patikimas partneris yra toks, kuris proaktyviai praneša apie galimas problemas (pvz., blogą orą Olandijoje, kur gali užtrukti įkrovimas), o ne tada, kai krovinys jau vėluoja. Taip pat verta įvertinti, ar įmonė turi savo turtą (sunkvežimius), ar dirba tik kaip tarpininkas (brokeris). Tiesioginiai vežėjai dažniau gali pasiūlyti lanksčesnį sprendimą ir greitesnę reakciją.

Išvada

Logistikos tinklas tarp Olandijos ir Lietuvos yra nebe tiesiog kelių jungtis, o sudėtinga verslo aterija, kuri leidžia mūsų rinkoms augti ir vystytis. Per dvidešimt metų aš mačiau, kaip šis maršrutas tapo vienu efektyviausių Europoje, tačiau tai neatsitiko savaime – tai rezultatas gerai suorganizuotų procesų, technologijų ir, svarbiausia, žmonių, kurie supranta šios srities niuansus.

Nesvarbu, ar planuojate pervežti vieną europalečę dalių, ar visą sunkvežimio statybinių medžiagų, sėkmė priklauso nuo dalykų: kruopštaus planavimo, tinkamų dokumentų paruošimo ir patikimo partnerio pasirinkimo. Supratimas apie tai, kaip veikia kainų formavimasis, kokie yra vairuotojų darbo apribojimai ir kuo skiriasi skirtingų tipų transportavimas, leis jums išvengti nemažai streso ir nepageidaujamų išlaidų.

Logistika yra procesas, kur klaidos kainuoja brangiai, bet o gerai suorganizuotas procesas tampa jūsų verslo konkureciniu pranašumu.