Logistikos sprendimų įgyvendinimas į Olandiją efektyviai: Vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pasakyti, Olandija arba Nyderlandai visada buvo tas „šilčiausias“ ir vienu sunkiausiai įveikiamų rinkų mūsų regiono vežėjams. Kodėl? Ne todėl, kad ten yra toli, ar todėl, keliai blogi – priešingai, infrastruktūra ten kaip iš pasakos. Problema yra tame, kad viskas ten vyksta per greitai. Olandai neturi laiko laukti, o jų logistikos centrai dirba kaip tiksliai nustatyti laikrodžiai. Per šiuos metus mačiau viską: nuo tų, kurie sėkmingai įsikūnijo Roterdame ir dirba dešimtmetis, iki tų, kurie prarado krovinius dėl vienos blogai užpildytos eilutės CMR sąskaitoje.

Kai verslas svajoja apie plėtrą į Vakarus, logistikos sprendimų įgyvendinimas į Olandiją efektyviai tampa vienu svarbiausiu iššūkių. Čia ne užtenka tiesiog nuvažiuoti sunkvežimiu į Amsterdamą ar Tilburgą. Reikia suprasti vietos specifiką, muitinės niuansus ir, svarbiausia, kaip išvengti tų nemalonių staigmenų, kurios suvalgo pelną. Nors aš dažnai girdžiu, kad „logistika yra tik krovinių vežimas“, kasdienėje praktikoje tai yra kur kas daugiau – tai nuolatinis sprendimų priėmimas, komunikacija ir gebėjimas reaguoti į situaciją realiu laiku. Šiame straipsnyje pasidelsiu ant to, kas tikrai svarbu, ir išsklaidysiu daugumą abejonių, kuriuos dažniausiai girdžiu savo klientų.

Kainos, maršrutai ir kas už tai moka

Kiek tai iš tikrųjų kainuoja?

Tiesioginio atsakymo nėra, nes kainos šokinėja kaip dujos per šaltą žiemą, tačiau galiu pasakyti, kad vidutiniškai krovinių gabenimas iš Lietuvos į Olandiją keliais kiekis svyruoja nuo 1,50 iki 2,20 euro už kilometrą. Žinoma, tai priklauso nuo kuro kainos rinkoje, kuri šiuo metu yra gana nestabili, ir nuo to, ar reikia temperatūrinio režimo. Jei jums reikia vežti šaldytus produktus, pridėkite dar apie 15–20 proc. prie galutinės sumos. Verta paminėti, kad Olandijoje didelė konkurencia leidžia derėtis, tačiau neįsileiskite į spąstus – per pigi kaina dažnai reiškia, kad vairuotojas važiuos be poilsio, kas yra nelegalu ir pavojinga.

Ar greičiau važiuoti per Vokietiją, ar lenkti per Lenkiją?

Tai klasikinis klausimas, kėlėjasis kiekvienam dispečeriui. Maršrutas per Vokietiją (A1 autostrada) yra trumpesnis ir kokybiškesnis, tačiau ten yra didelių kelių mokesčių ir dažnai pasitaiko „vokiškų spąstų“ – greičio matuoklių. Važiavimas per Lenkiją gali būti šiek tiek pigesnis dėl mažesnių mokesčių, tačiau kelio būklė, ypač netoli Varšuvos ar Liublino, gali stipriai sulėtinti eismą. Jeigu jūsų krovinys skubus, aš visada rekomenduoju rinktis Vokietiją, nes ten, nors ir brangiau, bet užtikrintas greitis ir mažiau tikėtinas mechaninių gedimų rizika dėl blogo kelio.

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Teoriškai atstumas nuo Vilniaus iki Roterdamo yra apie 1700 km, tačiau praktiškai tai virsta 20–24 valandų vairavimo. Tačiau nepamirškite, kad vairuotojai turi poilsio režimus, taigi realiai sunkvežimis į paskirties vietą atvykta po maždaug 1,5–2 dienų. Jei kelias eina per didmiesčius, tokius kaip Berlynas ar Hamburgas, pasitaiko spūstų, kurios gali pridėti dar kelias valandas. Mano patirtis rodo, kad geriausia planuoti atvykimą į sandėlius antradienį ar trečiadienį – pirmadieniai Olandijoje yra kaip cunamis po savaitgalio.

Kodėl visi sako, kad Olandija brangi?

Olandija turi vieną brangiausių infrastruktūrų Europoje, o tai atsispindi ir logistikos išlaidose. Ten labai griežtos aplinkosaugos taisyklės miestuose, todėl sunkvežimiams įkainomi įvažiavimai į tam tikras zonas (LEZ – Low Emission Zones). Be to, darbo jėgos sąnaudos Olandijoje yra aukštos, todėl vietinių stevidorų ar krovėjų paslaugos taip pat kainuoja prabangiai. Taigi, kai kalbame apie logistikos sprendimų įgyvendinimą į Olandiją efektyviai, turiime omeny ne tik nuvažiuoti ten, bet ir sumokėti už šias „nematomas“ sąnaudas.

Dokumentai, muitinė ir „pavojingi“ dalykai

O kas su tais dokumentais, ar visada reikia tiek daug popieriaus?

Žiūrėkite, be pagrindinių trijų – CMR sąskaitos, prekių sandėliavimo lapo (Packing List) ir komercinės sąskaitos-faktūros (Invoice) – jums niekur nepraeisite. Jei krovinys keliauja trečioms šalims (pavyzdžiui, iš Azijos per Lietuvą į Olandiją), be abejo, reikės TIR knygelės arba Ex1 dokumentų. Aš mačiau situacijų, kai vairuotojas neįsivedė vienos prekės HS kodo (tarifinio skaičiaus) ir jam teko stovėti pasienyje 12 valandų, kol visa tai ištaisyta. Detalizavimas čia yra raktas – kuo tiksliau aprašysite, kas dėžėje, tuo greičiau judėsite.

Ar sunku susitvarkyti su muitine Roterdame?

Roterdamo uostas yra milžiniškas, ir ten dirba profesionaliausiai muitininkai, tačiau jie nėra labai „pokalbiai“. Jei turite visus dokumentus tvarkingai, tai pereina kaip per šaltą vandenį, bet jei trūksta vieno parašo ar sertifikato, krovinys gali būti sulaikytas. Svarbiausia yra tai, kad visus dokumentus reikia pateikti iš anksto (pvz., skelbti „Entry Summary Declaration“). Dažnai klientai galvoja, kad muitinė įvyksta tik sienoje, bet iš tikrųjų visa „magija“ vyksta būtent uoste arba gavėjo sandėlyje.

Ar galima vežti maisto produktus be problemų?

Galima, bet tai visai kita lyga. Maisto produktams, ypač gyvūninės kilmės, reikalingi veterinarijos sertifikatai, kur turi patvirtinti mūsų valstybės veterinarinė tarnyba. Be to, sandėliai Olandijoje, kurie priima maistą, turi būti specialiai licencijuoti. Aš nepamirštu vieno atvejo, kai mums teko gražinti visą krovinį šviežių vaisių, nes sandėlis atsisakė jo priimti dėl to, kad transporto priemonės temperatūros protokolas buvo užpildytas ranka, o ne automatiškai. Detalių yra daug, ir jose nesivarginkite.

Kas daryti, jei krovinius sulaužo ar dingsta?

Tai kiekvieno logistiko košmaras, tačiau tai įvyksta. Pirmiausia – nedelsdami darykite nuotraukas vietoje. CMR draudimas yra privalomas, tačiau jis nedengia visko, jeigu pažeidžiate pakavimo taisykles. Jei krovinys dingsta (o tai retai, bet nutinka pvz., Roterdone), turi 24 valandas paduoti pranešimą. Mano patarimas: nebijokite uždrausti brangius krovinius atskirai, o ne tik remiantis standartine tarifine eile. Olandai yra labai draudingi proceso aiškinimu, jei viskas užfiksuota teisingai.

Olandiški niuansai, kuriuos reikia žinoti

Kodėl vairuotojai nemėgsta važiuoti į Amsterdamą?

Amsterdamo centras – tai vieta kur tiek turistams, tiek sunkvežimiams yra tabu. Ten griežtai ribojamas eismas, o parkavimo vietų sunkvežimiams beveik nėra. Dažnai klientai pageidauja pristatymo „būtent į centrą“, bet mes stengiamės juos įtikinti, kad geriau naudoti išorinius sandėlius (pvz., netoli Schipholo oro uosto arba Aalsmere regione). Jei vairuotojas užvažiuos į zoną, kurioje negali, baudos yra astronominės – kartais siekia 500–1000 eurų, ir tai užkerta kelią efektyviam darbui.

Ar tikrai reikia to „išankstinio pranešimo“ apie atvykimą?

Absoliučiai taip, tai nebūtina tik tada, jei pristatote vieną dėžę į privačų namą, bet jei važiuojate į bet kurį prekybos centrą ar didesnį sandėlį, be „Time Slot“ (laiko lango) jūsų neišlaikys. Sistema ten tokia: užsiregistruoji atvykimą 4–24 valandas iš anksto ir tau skiriamas konkretus laikas, pvz., nuo 14:00 iki 14:30. Jei pavelsi 10 minučių, gali tekti laukti iki vakaro. Logistikos sprendimų įgyvendinimas į Olandiją efektyviai tiesiog priklauso nuo to, ar jūsų dispečeriai sugeba susiderėti dėl šių langų laiku.

Kas tie „eko zonos“ ir kodėl jos svarbios?

Olandija labai rūpinasi oru, todėl miestuose yra „Environmental zones“ (milieuzones), į kurias gali važiuoti tik transporto priemonės, atitinkančios tam tikrus emisijos standartus (Euro 5, Euro 6). Jeigu jūsų sunkvežimis yra senesnis, jis tiesiog neįvažiuos į Leuwardeną, Utrechtą ar Maastrichtą. Prieš išvykdami reikia patikrinti maršrutą specialiuose žemėlapiuose, kitaip vairuotojui gali tekti važiuoti apsipylusiu keliu aplink miestą, kas suvalgo laiką ir kurą.

Ar verta rinktis vietinį partnerį ar lietuvų vežėją?

Tai klausimas, kurį girdžiu dažnai. Lietuvių vežėjai yra lojalūs, kalbame ta pačia kalba ir lengviau išsiaiškinti problemus, tačiau vietiniai partneriai turi savo pranašumų – jie geriau pažįsta smulkmenas, turi savus mažesnius sunkvežimius (pvz., 7.5 tonų) pristatymams miestuose. Paprastai aš rekomenduoju derinti: didelę dalį vežti dideliais vilkikais, o paskutinę mylią Olandijoje pasitikėti vietinio kurjerio.

Išvada

Apibendrinant visą šią daugiau nei dvidešimt metų patirtį, galiu drąsiai teigti, kad sėkmė priklauso ne nuo to, kiek brangų sunkvežimių turite, o nuo detalių ir supratimo. Logistikos sprendimų įgyvendinimas į Olandiją efektyviai yra kompleksinis procesas, reikalaujantis nebičiulingumo dokumentams ir pagarbos vietinėms taisyklėms. Niekas nenori gauti pranešimo, kad krovinys užstrigo sienoje dėl blogo HS kodo arba kad vairuotojas gavo baudą už neleistiną sustojimą.

Jei planuojate savo veiklą šioje rinkoje, investuokite laiką į planavimą ir, svarbiausia, raskite partnerį, kuris nebus bijojas pasakyti tiesą, kai kažkas ne taip eina. Logistika nėra tik fizinis judėjimas, tai ir informacijos judėjimas, kur Olandijoje turi būti tobulas. Sėkmės keliuose, ir tikimės, kad jūsų krovinius visada lauks šiltas priėmimas ir aiškus susitarimas.