Logistikos sprendimai siuntų gabenimui į Olandiją patogiai: Vadovas iš vidaus

Per dvidešimt metų, kuriuos praleidau šioje srityje, Olandija (arba Nyderlandai, kaip kas sakys) išaugo vieną įdomiausių ir sudėtingiausių rinkų mums. Vėlgi, tą patį pasakysiu kiekvienam savo klientui prieš pasirašydamas sutartį – čia ne tiesiog „kaimynas“, tai yra didžiulės Europos sandėlių širdis. Dauguma Lietuvos verslininkų, kurie tik pradedasi eksportuoti, galvoja, kad į Olandiją lengva nuvažiuoti. Taip, keliai geri, furgonų daug, bet logistikos sprendimai siuntų gabenimui į Olandiją patogiai pasirodo esą sudėtingesni nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač jei norite, kad tai būtų ir pigu, ir greitu, ir be nervų.

Kodėl aš taip šnekų? Todėl, kad mažai kas susimąsto apie „paskutinę mylią“ arba apie tai, kad Roterdamo užuostas gali sugadinti kvapą, jei neteisingai supakuosite siuntas. Dirbdamas su šimtais vairuotojų ir ekspeditorių, mačiau viską – nuo sugedusių šaldytuvų ant Vokietijos autostrados iki tų, kurie džiaugiasi, kad kelią į Tilburgą įveikė per 18 valandų. Šiame straipsnyje nenukelsiu į akademines aukštumas, o tiesiog papasakosiu, kaip tai veikia iš vidaus. Jums nereikės būti logistikos ekspertu, kad suprastumėte, kuriose vietose reikia būti atidžiam. Tiesiog skaitykite toliau, ir pamatysite, kaip subtilūs logistikos sprendimai siuntų gabenimui į Olandiją patogiai gali pagerinti jūsų verslo eigą.

Kainų formavimas ir terminai: kas vyksta tikrovėje

Kiek laiko tikrai užtrunka važiuoti iki Olandijos?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas čia nėra tiesus. Jei klausote apie grynąjį vairavimo laiką, tai nuo Vilniaus iki, tarkime, Amsterdamo ar Eindhoveno, vairuotojas įveikia apie 20–24 valandas be ilgų sustojimų. Tačiaje logistikoje mes skaičiuojame dienomis. Standartinis reisas, kai surenkamas dalinis krovinys (LTL), trunka 2–3 dienas. Reikia prisiminti, kad vairuotojas turi poilsio laiko režimą, be to, reikia laiko surinkti krovinius iš kitų siuntėjų Lietuvoje ar paimti krovinius kelyje, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje. Jei skubate, reikės planuoti pilną furgoną (FTL), tada važiuojame be sustojimų ir kroviniu į Olandiją atvykame greičiau.

Kiek kainuoja gabenti keletą padėklų?

Kainos klausimas visada yra diskusijų objektas, bet čia nėra „vieno dydžio“ numerio. Žiūrime ne tik į tonų kiekį, bet ir į tai, kiek vietos jūsų krovinius užima „ grindyse “. Pavyzdžiui, jei turite 4 europadėkles (120x80 cm) ir jos nėra per sunkios, tai gali kainuoti nuo 150 iki 250 eurų priklausomai nuo to, ar tai yra „paskutinė mylia“, ar reikia važiuoti gilyn į Olandijos provinciją. Degalų kaina, kuri svyruoja, ir Vokietijos mokesčiai už kelių naudojimą (MAUT) taip pat įtakuoja galutinę sumą. Tad, kai klaudama apie kainą, aš visada pirmiausia klausiu: „Koks tikslus svoris ir kiek vietos jis užima?“, nes tai nulemia galutinę sumą daugiau nei bet kas kito.

Ar galiu atsiimsi prekes iš jūsų sandėlio Olandijoje?

Taip, tai yra viena iš patogiausių paslaugų, kurią siūlome, kadangi Olandijoje turime savo logistikos partnerių tinklą. Turbūt žinote, kad daugelis Lietuvos įmonių čia turi savo konsolidacijos sandėlius, kur laikomos prekės prieš išsiuntimą į galutinį pirkėją. Jei jūsų klientas yra iš Belgijos ar net Vokietijos, kartais pigiau ir greičiau atvežti prekę į mūsų sandėlį Olandijoje, o iš ten jos išsiunčiamos kurjeriu (pvz., DHL arba UPS) tame pačiame ar kitoje šalyje. Tai labai efektyvu, ypač kai prekės yra mažos, o terminai griežti.

Kodėl kaina šokinėja, kai aš tiesiog noriu pridėti vieną dėžę?

Čia dažnai kyla nesusipratimų, bet paaiškinsiu paprastai. Furgonas turi ribotą vietos aukštį, o svarbiausia – svorį. Jei jau sutartame reise yra daug sunkių krovinių, pvz., metalo gaminiai, viena papildoma „lengva“ dėžė gali nebetilpti ne dėl vietos, o dėl to, kad furgonas pasieks maksimalų leistiną svorį (3,5 arba 24 tonos). Tada mums tenka ieškoti kitos mašinos tik tam vienam siuntiniui, o tai logiškai brangiau. Be to, kiekvienas papildomas užsakymas reiškia papildomą krovimo darbą ir dokumentacijos tvarkymą vairuotojui, kas taip pat įeina į kainą.

Dokumentai ir muitinė: kodėl verta būti sąžiningu

Kas nutinka, jei aš pamiršau parengti prekių sandėravimo dokumentą (PSD)?

Nebijokite, tai ne pabaiga, bet tikrai nerimas. ES viduje prekės juda laisvai, tačiau mums, ekspeditoriams, PSD reikalingas PVM atskaitomybės tikslais. Jei jo nėra, vairuotojas gali būti sulaikytas patikrai, o tai reiškia laiko praradimą ir galimus baudų rūpesčius. Aš visada patariu savo klientams turėti šiuos dokumentus paruoštus elektroniniu būdu iš anksto. Jei pamiršote, mes galime juos susitvarkyti „skubos tvarka“ per Muitinės informacinių sistemų tinklą, bet tai papildomai kainuos ir uždelgs pristatymą, nes be galutinio PSD apskaitos numerio negalime užbaigti reiso.

Ar reikia eiti per muitinę, kai vežate į Olandiją?

Kadangi abi šalys yra ES narės, fizinės muitinės patikros sienoje nėra, tačiau tai nereiškia, kad dokumentų nereikia. Mes turime pateikti išvežimo deklaraciją (EX) Lietuvoje. Jei prekės keliauja toliau į trečiąsias šalis, tarkime, iš Olandijos į Jungtinę Karalystę po „Brexit“, tada jau reikės galimybių apmokestinimo procedūros Olandijoje. Esu matęs situacijų, kai klientai manydavo, kad „ES viduje reikia tik vairuotojo pažymėjimo“, bet be teisingų procedūrų jūsų krovinys gali būti užblokuotas Roterdame, o tada problemų bus daugiau nei pradžioje.

Kokius duomenis būtinai turiu nurodyti sąskaitoje faktūroje?

Nebūkite linkę manyti, kad „pavadinimas: detalės“ pakanka. Muitinė ir olandų partneriai reikalauja tikslumo. Sąskaitoje turi būti nurodytas prekių svoris (bruto ir neto), tikslus prekės pavadinimas (lietuviškai ir angliškai), prekės kodas (TN VED kodas, bent apytikslis) ir vertybė. Jei sąskaitoje bus parašyta tik „įranga“, gali kilti nesusipratimų dėl importo mokesčių arba prekių kilmės patvirtinimo, jei jos vėliau keliauja už ES ribų. Kuo detaliau parašysite dabar, tuo mažiau vairuotojas telefonins jums iš Vokietijos autostrados su klausimu „Ką aš čia vežiu?“.

Ar galima veži asmeninius daiktus kaip prekes?

Techniškai – galima, bet tai labai pavojinga žaidimas. Muitinė turi griežtas taisykles dėl asmeninių daiktų, jei jie atrodo kaip prekinis siuntinis (pvz., 4 vienodi televizoriai vienoje dėžėje). Jei tai bus užfiksuota, gresia konfiskacija ir mokesčiai. Aš visada sakau klientams: jei tai dovana ar asmeninis daiktas, deklaruokime kaip asmeninį siuntinį su maža verte, o jei tai prekybinis partijos likutis – tada teisingai užrašome prekę. Nesąžiningumas čia gali atsieiti brangiausiai.

Specifika ir krovinio saugumas

Ar saugu vežti maisto produktus be šaldymo?

Tiesiogiai pasakysiu – jei tai yra produktai, kurie gali sugesti, nebandykite taupyti ir važiuoti be šaldymo („šaltas grandinėlė“). Olandijoje ypač griežtai tikrinama sanitarinė dokumentacija ir temperatūros režimai. Vokietijoje yra daug temperatūros kontrolės punktų, kur furgonus priverčia stoti. Jei vairuotojas užsimuš temperatūros sensorių arba tiesiog išjungs agregatą, kad taupyti degalus, ir pristatys sugedusį krovinią, jūsų prekės nebus priimtos, o atsakomybė teks mums. Geriau iškart pasirinkti furgoną su termografu ir užtikrinti, kad temperatūra neviršija reikiamos ribos (pvz., +2 iki +6 laipsnių šaldytuvams).

Kaip supakuoti kruopščiai, kad neplyštu pervežimo metu?

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti po 20 metų – netaupykite pakuotės. Matęs esu, kaip pigūs plastikiniai dėklai suyra, kai ant jų užkraunama 1200 kg svorio. Naudokite paletes (EUR arba FIN tipo) ir užjuokite juos „išpleiskiančia“ plėvele (stretch film). Vieniša dėžė ant grindų be fiksavimo pavirs ant pirmojo posūkio – tai fizikos dėsnis. Jei prekės brangios, pakuokite į dėžes su kraštinėmis („briaunomis“). Olandijos sandėlininkai yra labai disciplinuoti, jei jie mato, kad siunta supakuota neigiama, gali tiesiog atsisakyti ją priimti be nuolaidų dėl galimo sugadinimo.

Ar gabenate į mažus miestus ar tik į didžiuosius logistikos centrus?

Mes važiuojame visur, kur yra keliais, pradedant nuo gigantiško Roterdamo uosto regiono ir baigiant mažais kaimeliais Limburgo provincijoje. Tačiau verta žinoti, kad didžioji dalis krovinių keliauja į logistikos parkus, esančius miestų pakraščiuose, pavyzdžiui, netoli Venlo ar Tilburgo. Jei jūsų klientas yra istoriniame Amsterdamo centre, kur gatvės siauros ir yra daug apribojimų sunkvežimiams, teks įsirengti papildomą „paskutinės mylios“ sprendimą – mažesnį furgoną arba dviračiu varomą priemonę. Apie tai reikia galvoti iš anksto, o ne tada, kai 16 tonų sunkvežimis negali įvažiuoti į kanalą.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja į paskirties vietą?

Olandai yra žinomi dėl savo punktualumo, ir jų sandėliuose laikas yra pinigai. Jei vairuotojas pavėluoja net 15 minučių be pranešimo, gali būti taikomi dideli baudos („detention“ mokestis), arba jums gali nebeleisti iškrauti tą dieną. Mūsų užduotis – sekti mašiną realiu laiku ir informuoti klientą iš anksto, jei yra įvykusi avarija arba urmas ant autostrados A1. Komunikacija čia išgelbsti daugiau nei greitas važiavimas. Jei žinome, kad vėluojame, skambiname Olandų partneriui ir prašome laiko rezervacijos pakeisti, taip išvengiame nemalonių staigmenų.

Išvada

Pasibaigus šiai apžvalgai, tikiuosi, jaučiate, kad logistika nėra tik furgonų vairavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kur kiekvienas dėmuo – nuo teisingai užpildytos sąskaitos iki kokybiškos pakuotės – turi savo reikšmę. Mano dviejų dešimtmetių patirtis rodo, kad sėkmė slepiasi ne pigiausiame kainos pasiūlyme, o skaidriame ir patikimame bendravime bei pasiruošime.

Rinkdamiesi logistikos sprendimus siuntų gabenimui į Olandiją patogiai, visuomet vertinkite ne tik galutinę sumą sąskaitoje, bet ir tai, kokia pagalba gausite kylančiomis problemomis.