Logistikos sprendimai iš Olandijos – patogus valdymas ir kasdieniai iššūkiai

Sveiki, draugai. Būna taip, kad sėdi prie to paties stalo pervežimų bendrovėje jau beveik dvidešimt metų ir matai viską – nuo to, kaip kažkas bando įvežti traktorių be dokumentų, iki to, kaip subtilios gėlės keliauja per visą Europą nepraradusios nė žiedo požymio. Olandija, arba Nyderlandai, visada buvo ir yra vienas svarbiausių taškų šiame žemėlapyje. Kodėl? Nes viskas ten prasideda. Roterdamo uostas – tai širdis, kuria plinta kraujo indai į visą žemyną. Dirbti su šia šalimi yra vienu metu ir malonu, ir reikalaujantis ypatingo dėmesio, nes čia taisyklės griežtos, o olandai mėgsta tvarką.

Kai klientai ateina pas mane ir sako „reikia atvežti prekę“, jie dažnai nemato to, kas vyksta už užuolaidų. Jie mano, kad tai yra tiesiog „vairuotojas sėdo ir važiavo“. Tačiau logistikos sprendimai iš Olandijos yra kur kas sudėtingesni už paprastą vairavimą. Čia kalbame apie tikslią sinchronizaciją, muitinės procedūras, kurių viena klaida gali atidėti krovinį savaitėmis, ir apie tai, kaip suvaldyti lūkesčius, kai kelyje staiga užsnūdo Vokietija. Šiame straipsnyje nenusileisiu nuo tiesos ir papasakosiu, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Kaip tai veikia realybėje?

Kiek laiko užtrunka atvežti prekę į Lietuvą?

Dažniausiai keliaujant su standartiniu vilkiku nuo Roterdamo ar Eindhoveno prekybos centrų iki Vilniaus ar Klaipėdos, tai trunka apie 24–36 valandas. Žinoma, tai yra gryvas važiavimo laikas, jei orai gerai ir kelyje nėra avarijų. Reikia prisiminti, kad vairuotojai turi poilsio režimus – tas garsusis tachografas neleis juos vairuoti be stabdymo. Taigi, jei užsakymate pirmadienį ryte, dažniausiai galite tikėtis krovinio viduryje savaitės, jei viskas eina pagal planą.

Ar visada važiuojama per Vokietiją?

Devyniasdešimt procentų atvejų – taip, nes tai yra trumpiausias ir efektyviausias maršrutas rytų kryptimi. Tačiau kartais, jei krovinys yra paimamas netoli Belgijos sienos, arba jei vokiškose autostradose vyksta dideli remonto darbai ir stūks, verčiamas nukrypti. Belgija yra labai užstatyta, o keliai ten platesni nei mums, bet vairuotojams tenka būti ypač atidiems dėl greičio kamerų, kuriose tenka dažniau mokėti baudas nei Vokietijoje.

O jeigu įvyksta avarija ar sugeda vilkikas?

Tai mano blogiausias košmaris, bet per dvidešimt metų tokie dalykai įvyko ne kartą. Jei technika sugesta visai toli nuo servizo, mes privalome išsiųsti pagalbą arba netgi perkrauti krovinį į kitą vilkiką. Geras logistikos partneris turi draudimą ir kontaktus, kurie gali atvykti per kelias valandas. Klientui tai reiškia nedidelę delsą, bet svarbiausia – prekė lieka saugi. Niekada neleidžiame, kad krovinys stovėtų neapsaugotas pakelėje, nes tada prasideda vagysčių rizika.

Burokratija ir dokumentai – ką reikia žinoti?

Ar labai sudėtinga su muitinės formalumais?

Jei dokumentai užpildyti teisingai – tai šventė, o ne darbas. Problema prasideda, kai prekybininkas pateikia neteisingą svorį arba bandyma nurodyti kitą prekių kodą (TN VED), kad mokėtų mažiau mokesčių. Olandų muitinė (Customs) dirba labai greitai ir moderniai, bet jų sistemos viską „iššaukia“. Geriausias patarimas – nedirkite su jais, o tiesiog duokite tikslius duomenis iš karto. Tada logistikos sprendimai iš Olandijos tampa sklandžūs kaip sviestas.

Kas daryti, jei krovinys ateina iš trečiosios šalies per Olandiją?

Tai labai dažna situacija, nes Roterdamas yra pagrindinis įvažiavimo punktas prekėms iš Azijos ar Amerikos. Tokiu atveju Olandijoje reikia atlikti importinį muitinės užbaigimą arba padaryti T1 tranzito dokumentą, kad prekė galėtų važiuoti toliau į Lietuvą be sustojimų sienose. Aš visada patariu klientams atlikti šią procedūrą uoste, nes vėliau, sulaikant krovinį Lietuvos-Lenkijos pasienyje, išlaidos už saugojimą išauga dešimt kartų.

Ar reikia specialių leidimų dideliems kroviniams?

Žinoma, jei gabenate statybinių konstrukcijų blokus, vėjo turbinas ar kitas permatomas arba per sunkias prekes, kurios netilpina į standartinę 13,6 metro priekabą. Olandijoje leidimų gavimas yra griežtas – reikia nurodyti tikrą maršrutą, laiką netgi dienas. Kartais tenka samdyti lydėtojus su geltonais švyturėliais. Tai brangu, bet privaloma, kitaip griežtai baudžiami ir vairuotojas, ir užsakovas.

Kainos ir pinigai – kodėl kainuoja tiek, kainuoja?

Kiek maždaug kainuoja vienas tonos pervežimas?

Nedarykime to klaidos, kad yra viena fiksuota kaina. Kaina svyruoja priklausomai nuo degalų kainos rinkoje, kurios šiuo metu yra nestabilios. Tačiau orientuotinai, pilnas vilkikas (apie 22 tonas) iš Olandijos gali kainuoti nuo 1200 iki 1600 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia šaldytuvo, ar ne. Jei prekės mažiau, sumokėsite už užimtą vietą (LTL kaina), kuri skaičiuojama už metrus arba palečius.

Kodėl kainos šoka aukštyn artėjant šventėms?

Tai paprasta ekonomika – prieš Kalėdas ar Velykas visi nori vežti, o vilkikų skaičius toks pat, kaip ir vasarą. Be to, šaltuoju metų laikuotarpiu didėja degalų suvartojimas, o kai kelyje sniegas, vairuotojai dirba lėčiau. Mes stengiamės užfiksuoti kainas iš anksto, jei sutartis pasirašoma mėnesiais anksčiau, bet spontaniški užsakymai šventiniais laikotarpiais visada brangesni.

Ar galima sutaupyti renkantis ilgesnį maršrutą?

Kartais atroda, kad važiuoti per Daniją ir Švediją gali būti pigiau, jei degalai ten pigesni, bet prarandate laiką. Laikas logistikoje – tai tiek pat pinigų, kiek ir degalai. Ilgesnis maršutas reiškia daugiau vairuotojo darbo valandų, kurios ir taip apribotos įstatymais. Taigi, trumpiausias kelias dažniausiai būna ir ekonomiškiausias, jei tik nenukrentate į didžiulius spūstis.

Specifika ir kas vyksta „už scenos“?

Ar galite susitvarkyti su šaltųjų produktų gabenimu?

Tai mūsų specializacija. Olandija garsi sūriais, gėlėmis ir daržovėmis, todėl turime šaldytuvų parką, kuris gali palaikyti temperatūrą nuo -25 iki +25 laipsnių. Svarbiausia ne tik turėti techniką, bet žinoti, kaip ją nustatyti, kad ne užšaltų, pavyzdžiui, jautiena, ar ne sušaltų begonijos. Vairuotojas turi tikrinti temperatūrą kas 3 valandas ir užrašyti į žurnalą, kurį vėliau gali pareikalauti klientas.

Ar verta naudotis jūsų sandėliu Olandijoje?

Manau, kad taip, ypač jei perkate iš keleto skirtingų tiekėjų. Vienas siunčia iš Amsterdamo, kitas iš Tilburgo, trečias iš Roterdamo. Vietoj to, kad vežtumėte tris pusiau tuščius vilkikus, mes susirenkame viską į mūsų sandėlį (konsolidacija) ir siunčiamą viena pilna mašina. Tai drastiškai sumažina kvadratinių metrų kainą ir CO2 išmetimus. Tai yra protingas verslas.

Kaip elgiamės su pažeista siunta?

Tai nemaloni dalis, bet tiesiog būtina. Jei vairuotojas iškrovdamas pastebi, kad dėžė suknaisyta arba drėgnė, jis privalo tai užfiksuoti vairuotojo dokumente (CMR) neatsižvelgiant į tai, ką sako sandėlininkas. Be šio įrašo, draudimas nieko nebus mokėti. Aš visada sakau vairuotojams: „geriau vėluok valanda, nei padaryk įrašą vėliau“, nes be įrodymų mes negalėsime padėti klientui gauti kompensacijos.

Išvada

Per daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje supratau viena dalyką – logistika nėra apie prekių vežimą iš taško A į tašką B. Tai yra apie pasitikėjimą ir informaciją. Klientas turi jausti ramybę, jo prekės saugios, o jis gali užsiimti savo verslu. Logistikos sprendimai iš Olandijos gali būti lengvi ir pelningi, jei juos valdo žmogus, kuris žino ne tik kelių žemėlapį, bet ir supranta verslo poreikius. Nesvarbu, ar tai viena palečių su tulipų lempomis, ar sudėtingas industrinis įrenginys – principas vienas: planuoti anksti, bendraisti atvirai ir tikėti savo partneriais. Jei turite klausimų ar abejonių, prieš pasirašydami sutartį, tiesiog pašaukite manęs – geriau išsiaiškinti visus niuansus iš karto, nei vėliau sprendžiat problemas telefonu naktį.