Logistikos sprendimai į Olandiją pagal kliento poreikius: kaip išvengti nereikalingų rūpesčių

Sėdžiu savo biure, priešais man guli krūva dokumentų, o kompiuterys suka naujausius pranešimus iš kelių. Jau daugiau kaip dvidešimt metų man teka spręsti tas pačias problemas, kylančias tiems, kurie nori siųsti prekes į Vakarus. Olandija, arba Nyderlandai, yra vienas pagrindinių mūsų partnerių, bet dažnai klientai, atėję pas mane, neturi supratimo, kas juos laukia už ribų. Dažniausiai girdžu vieną ir tą patį: „kiek kainuoja“ ir „kada bus“. Tačiau tikrieji logistikos sprendimai į Olandiją pagal kliento poreikius yra daug gilesnis už dviejų skaičių sumą.

Dirbu šioje srityje pakankamai ilgai, kad pamatčiau, kaip pasikeitė rinka. Anksčiau reikėjo tik užkrauti ir važiuoti, o dabar tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro ne tik vairuotojas ir sunkvežimis, bet ir muitinės sistemos, geopolitiniai pokyčiai bei Olandijos specifiniai eismo ypatumai. Klientas dažnai mano, kad jei jis užsisakė prekę iš Kinijos ar Lenkijos ir jos turi nukeliauti į Amsterdamą ar Tilburgą, tai tai vyksta stebuklingai. Deja, stebuklų čia nėra – yra gera organizacija ir patirtis.

Šiame straipsnyje nenukryptu į sausas teorijas, o papasakosiu taip, kaip kalbėčiau su savo ilgamečiu draugu prie kavos puodelio. Jums reikia suprasti, kas vyksta „po gaubtu“, kad kitą kartą, kai reikės krovinio, jausčiatės ramiau.

Klausimai, kuriuos klausiate (ir kuriuos turėtumėte klausti)

Kas vyksta su kainomis ir terminais?

Kiek kainuoja nuvežti keletą paletės į Roterdamą?

Visada sakau, kad tokio klausimo atsakymas yra kaip klausiant „kiek kainuoja namas“ – be detalių neįmanoma pasakyti. Jei turite dvi standartines europalėtes, kurios netelpa į pilną sunkvežimį, tai kaina bus apskaičiuojama pagal užimamą vietą (LTL principu). Vidutiniškai vienos paletės gabenimas gali svyruoti nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia įrenginio su „keliamu galu“ (liftas), ar ne. Tačiau jei kalbame apie pilną furgoną (FTL), tai kainą formuoja degalai ir vairuotojo darbo laikas, o čia skaičiai jau eina į tūkstančius. Būtinai reikia žinoti tikslų adresą, nes Roterdamo uosto zona ir Roterdamo miesto centras – tai dvi skirtingos planetos kainos požiūriu.

Ar spėsime atvežti per 24 valandas, jei aš skambinsiu rytoj?

Žiūrėkime, tai įmanomas tik tada, jei vairuotojas jau yra paruoštas ir neturi jokių kitų užduočių Lietuvoje ar netoli Olandijos sienos. Paprastai planuojame išvykimas iš anksto, todėl standartinis terminas yra 2–3 dienos. Jei skambinate pirmadienį ryte, krovinys gali būti Olandijoje jau antradienį, bet jei ten yra muitinės procedūros ar neįprastas krovimas, tai gali užtrukti iki ketvirtadienio. Nereikėtų tikėtis stebuklo, jei užsisakote ekspresinę vežiojimą paskutinę minutę, nes tada kainos šokinėja į dangų.

Kodėl kaina šokinėja kiekvieną mėnesį?

Tai vienas labiausiai erzinančių dalykų ir man, ir jums. Kainos formuoja degalų kainos, kurios, kaip žinote, nėra pastovios, taip pat vairuotojų trūkumas visoje Europoje. Be to, per Olandiją dažnai tenka važiuoti per Belgiją ar Vokietiją, kurios kelia mokesčius už kelių naudojimą (vinjetės, mokesčiai už užterštumą). Prieš metus tokios kelionės kaina buvo mažesnė, bet dabar, dėl infliacijos ir naujų Euro 6 standartų reikalavimų, išlaidos auga. Mes stengiamės sulaikyti kainas, bet kai degalai brangsta 10 centų, tai mums tenka koreguoti sąskaitas.

Ar galiu užsisakyti dalinį krovinį, jei turiu tik 300 kg?

Žinoma, tai yra vienas dažniausių užklausimų. Dalinis krovinys (LTL) yra sukurtas būtent tam, kad mažesnių siuntų savininkai galėtų susidėti į vieną sunkvežimį. Paimsime jūsų 300 kg, sudėsime į bendrą priekabą su kitų klientų kroviniu ir nuvešime į Olandiją. Vienintelis dalykas, apie kurį reikia galvoti, tai tai, kad gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes vairuotojas turi sustoti iškrauti kitus klientus pakeliui. Tačiau ekonomiškumui tai labai naudingu sprendimas.

Burokratija ir dokumentų chaosas

Kas tas EX1 ir kodėl visi jo taip bijo?

EX1 tai ne kok nors baisyklė, o eksporto deklaracija, kurią reikia pateikti, kai išvežate prekes iš vienos šalies į kitą, jei šios šalys yra ne ES arba yra specialios sąlygos. Net jei važiuojame į Olandiją, abi šalys yra ES, tačiau dažnai klientai maišo situacijas, kai prekės atkeliauja iš trečiųjų šalių. Jei dokumentai užpildyti neteisingai, vairuotojas gali užstrigti sienoje ar muitinėje, o tai kainuoja brangiai. Geriau, kad mūsų logistika tai sutvarko iš karto, kad jūsų prekės nešoktų tarp sandėlių.

Ar aš turiu mokėti PVM Olandijoje, jei aš esu iš Lietuvos?

Tai priklauso nuo to, ar turite PVM mokėtojo kodą ir ar atliekate prekybą tarp ES šalių (intracommunity supply). Jei abiejų šalių įmonės turi galiojantį PVM kodą, ir prekės keliauja iš vienos į kitą, dažniausiai PVM nėra taikomas (0 % tarifas), tačiau reikia pateikti teisingą sąskaitą-faktūrą su abiejų šalių kodais. Jei kodų nėra ar prekės keliauja į privačų asmenį, tada teks mokėti Olandijos PVM tarifą, kuris yra gana aukštas. Čia reikia labai atidžiai sekti apskaitą, kad vėliau neatrastumėte nemalonumų.

Klaida dokumentuose – tai visiška katastrofa?

Buvo atvejų, kai dėl vienos blogai parašytos skaitmens ar prekės pavadinimo neteisingai išversto, krovinys stovėjo sienoje tris dienas. Tai ne katastrofa pasaulio mastu, bet jūsų piniginėms tai sukelia žalą. Olandų muitinės pareigūnai yra labai tikslūs, jei matydo, kad pavyzdžiui deklaracijoje parašyta „medinės lentos“, o realiai vežate „medžio drožlių plokštes“, jie sustabdys visą procesą. Geriau leiskite mums patikrinti dokumentus prieš išvykstant, nei tada mokėti baudas už saugojimą muitinės sandėlyje.

Keliai, vietos ir realus gyvenimas

Ar didelis sunkvežimis įvažiuos į siaurą gatvelę Eindhovene?

Olandija yra žinoma savo siaurais keliais ir labai griežtais taisyklėmis, kas vyksta miestuose. Dažnai klientai duoda GPS adresą, kuris nurodo smulkių parduotuvių centą, kur įvažiuoti 13,6 metro ilgio sunkvežimiui yra neįmanoma. Prieš išvykdami mes visada tikriname adresą – ar ten yra „priešakinė pakrauna“ (headload) ar reikės naudoti mažesnę transporto priemonę. Jei būsite ramūs ir pasakysite, kad vietą nežinote, mes išsiųsime kurjerą su mažesne mašina, kuris pristatys prekes tiesiai į duris, o ne paliks gatvės centre.

Kodėl Olandijoje visur eismo spūstys?

Jei kada nors važiavote A2 arba A16 autostradomis, žinote, apie ką kalbu. Roterdamo uostas yra vienas didžiausių pasaulyje, ir tenkas srautas sunkvežimių yra milžiniškas. Be to, Olandijoje labai daug konstravimo darbų ir „rikiuoklių“ (riko). Planuodamas logistikos sprendimus į Olandiją pagal kliento poreikius, visada pridedu vieną ar dvi valandas atsargos laiko, nes užstrigti spūstyje tenka beveik kiekvieną kartą. Nėra nieko blogiau, kaip pažadėti klientui, kad prekės bus 12:00, o vairuotojas telefonuoja ir sako, kad stovi ties Utrechtu jau valandą.

Ar galima vežti kažką labai trapaus, pvz., stiklą?

Žinoma, mes nevežame tik dujas ir skysčius be specialios įrangos, bet stiklas ar brangūs elektronikos įrenginiai reikalauja ypatingo dėmesio. Tokiu atveju naudojame specialias fiksavimo juostas, oro pagalvių sistemas (dunnage bags) ir kai kada netgi medinius rėmus. Vienas mano klientas siuntė brangų meninio stiklo vitrą į galeriją Maastrichte – mes ją supavome taip, kad netgi stiprus stabdymas nejudintų jos nė milimetro. Svarbiausia – pasakykite mums iš karto, kad prekė yra trapus, nes jei tiesiog užrašysite „stiklas“, mes galime įvertinti riziką neteisingai.

Kas bus, jei prekės atkeliau sugadintos?

Tai blogiausias scenarijus, kurį norime išvengti, tačiau jis įvyksta. Jei pastebėsite pažeidimus atidarydami sunkvežimį ar gavę prekes, būtinai sukurkite nuotraukas ir parašykite defekto aktą (protokolą) kartu su vairuotoju. Mes turime krovinio draudimą (CMR draudimas), kuris padengia žalą, tačiau be dokumentų draudimo kompanija nieko nepermokės. Kartais klientai pasirašo viską „gerai“, o tada po savaitės skambina ir sako, kad indas buvo plyšęs – tuomet padėti jau nebegalime.

Išvada

Viskas, ką čia parašiau, yra gauta per tą dvidešimt metų patirtį, kai teka dirbti su įvairiausiais žmonėmis – nuo mažų pardavėjų iki didelių gamyklų vadovų.