Logistikos sprendimai į Olandiją optimizuojantys procesus: patarėjo vadovas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – kelių transportas niekada nebuvo tiesus ir paprastas, o kai kalbame apie rutes į Vakarus, viskas darosi dar įdomiau. Olandija, arba Nyderlandai, yra viena pagrindinių širdų, kuria perpučiami tūkstančiai tonų prekių kiekvieną dieną, tačiau daugelis lietuvių verslininkų, kurie tik pradedą arba nori išplėsti savo veiklą šioje rinkoje, dažnai puola į vienas ir tas pačias spastas. Mano darbas yra ne tik užpildyti CMR sąskaitas ar rasti vairuotoją, bet ir suprasti, kaip tas procesas vyksta realiame laike, kaip vengiama eismo gaišties Rytų Vokietijoje ir kaip išsiderbti geriausias sąlygas Roterdamo uoste. Profesionalūs logistikos sprendimai į Olandiją nėra vienintelis krovininio pasirinkimas – tai sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalinga strategija, o ne tik ratai.

Per tuos dvidešimt metų mačiau viską: nuo tada, kai vairuotojai turėdavo telefonus su kortelėmis ir priverdami stovėti prie telefonų automatų, iki šiandieninių GPS stebėjimo sistemų, kurios leidžia mums matyti, ar vairuotojas padarino pertrauką. Bet technologijos nepadeda, jei nėra supratimo, kaip Olandijos logistika funkcionuoje. Šioje šalyje infrastruktūra yra išvystyka kaip niekur kitur, tačiau ir reikalavimai transporto priemonėms bei vairuotojams yra vieni griežčiausių Europoje. Jei norite, kad jūsų prekės pasiektų Amsterdamo ar Eindhoveno sandėlius laiku, reikia ne tik paprašyti kainos, bet ir suformuluoti užduotį teisingai.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, ne naudodamas sausoje knygose rastus apibrėžimus, o tai, ką dažniausiai klausiate manęs telefonu arba rašote el. laiškus, kai kyla nesklandumų. Mes aptarsime nuo paprasčiausių kainų formavimo niuansų iki sudėtingų muitinės procedūrų, kurios gali sustabdyti net greičiausią sunkvežimį. Svarbiausia yra suprasti, kad efektyvūs logistikos sprendimai į Olandiją prasideda ne tuomet, kai sunkvežimis išvažiuoja iš Vilniaus, tuomet, kai tik pradedate planuoti savo siuntą.

Kas nutinka kelyje ir kaip tai veikia jūsų piniginę

Būtent šioje srityje dažniausiai kyla nesusipratimų, nes klientas mato tik galutinę sumą sąskaitoje faktūroje ir nesupranta, iš ko ji susideda. Kelių mokesčiai, degalų kainos ir, žinoma, vairuotojo darbo laiko reguliavimas – tai tas trikampis, kuris lemia, ar transportas bus greitas, ar pigus. Dažnai girdžiu, kai žmonės lygina kainas su penkerių metų senumo užsakymais, tačiau situacija rinkoje pasikeitė drastiškai, ypač po pandemijos ir dabartinių geopolitinių neramumų.

Kiek laiko tikrai užtruks kroviniui nuvežti į Olandiją?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas nėra taip paprastas kaip „dvi dienos“, nes viskas priklauso nuo to, kur tiksliai važiuojame ir ką vežiame. Jei tai pilnakrovis sunkvežimis, važiuojantis tiesiai į Roterdamą, be didelių staigmenų, tai mes kalbame apie maždaug 18–20 valandų vairavimo laiko, tačiau reikia įsivaizduoti, kad vairuotojas turi poilsio pertraukas, o Olandijoje darosi „rush hour“ (spūstys), kurios gali užstrigti valandą ar dvi. Esu matęs atvejų, kai dėl eismo įvykio A2 autostradoje Vokietijoje arba dėl techninės apžiūros sienos kelyje siunta vėluodavo dar para, todėl visada verta turėti rezervą ir nežadėti klientui „rytoj ryte“, jei tikrai tikėtina, kad bus poryt.

Kodėl kainos šoka aukštyn ir žemnon kaip pakabintas?

Nesvarbu, kiek kartų klausiate, kaina visada priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų: degalų kainos rinkoje, kurios gali pasikeisti per savaitę keliais centais, ir to sudaro didžiąją dalį sąnaudų, bei pasiūlos ir paklausos balanso. Tarkime, jeigu šią savaitę yra daug grįžtančių sunkvežimių iš Olandijos į Lietuvą, kurie ieško krovinių atgal, mes galime pasiūlyti gerą nuolaidą, bet jeigu visi vairuotojai užimti, o reikia vežti skubų krovinią, kaina šoka aukštyn. Be to, Olandijoje labai griežtai stebimi aplinkosaugos standartai, todėl senesni sunkvežimai, kurie teršia daugiau, gali turėti didesnius mokesčius užvažiavimui į miestus, kas taip pat įeina į galutinę kainą.

Ar geriau važiuoti savo sunkvežimių parku ar tartis su pervežėju?

Esu dirbęs ir vienoje, ir kitoje pusėje, ir galiu pasakyti, kad jeigu jūsų įmonė nėra didelė transporto įmonė, kuriai galima užtikrinti pastovų srautą, tai savo parko išlaikymas gali tapti finansine našta. Savo vairuotojui reikia mokėti algą net tada, kai jis važiuoja tuščias grįžtant iš Olandijos, o tai reiškia, kad jūs prarandate pinigus. Tuo tarpu dirbant su patikimu subrangovu, kuris turi tinklą partnerių, jis gali surasti krovinius ir tarpinėse atkarpose, todėl logistikos sprendimai į Olandiją tampa pigesni ir lankstesni, nes jūs mokate tik už užduotį, o ne už stovintį techniką.

Dokumentai, muitinė ir toks vadinamas „popierinis darbas“

Čia daugelis žmonių nusprendžia, kad „mes tik į Europos Sąjungą važiuojam, dokumentų daug nereikia“, tačiau tai yra didžiausia klaida, kurią galiu įsivaizduoti. Olandija yra šalis, kurioje muitinė ir inspekcijos dirba kaip laikrodis, ir net mažiausias klaidingas numeris ar trūkstamas antspaudas gali reikšti, kad krovinys bus uždarbtas sandėlyje iki pat sekančių dienų. Mano praktikoje buvo atvejų, kai dėl blogai užpildytos eksporto deklaracijos klientas prarado svarbų kontraktą, todėl dėmesys čia yra privalomas.

Kas daryti, jei vežu maisto produktus ar gyvūnines kilmės prekes?

Tuomet reikia ne tik CMR sąskaitos, bet ir sveikatos pažymos (sanitarinio sertifikato), kuris turi būti paruoštas dar prieš išvykstant iš Lietuvos ir patvirtintas veterinarinės inspekcijos. Olandijos muitinės pareigūnai yra labai atidūs būtent šiai kategorijai, nes jie saugo savo šalies agrarinę rinką, todėl net jei vairuotojas atveš viską tvarkingai, gali būti atsitiktinė patikra, kurios metu tikrinama, ar atitinka temperatūros režimas. Aš visada patariu savo klientams anksti pasidomėti, ar jų gavėjas Olandijoje turi reikiamas licencijos priimti tokius produktus, kad ant sienos neatsirastų nesusipratimų dėl kvotos.

Ar jums reikia pagalbos su importo procedūromis, ar pakanka CMR?

CMR tarptautinė vežimo sąskaita yra pagrindas, tačiau ji nėra viskas, ypač jeigu kalbame apie kompleksinius logistikos sprendimus į Olandiją, kai gali būti kombinuojamas jūrų ir kelių transportas. Jeigu prekės keliauja trečiųjų šalių režimu (pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės per Olandiją į Lietuvą), beveik visada reikės T1 dokumento arba tiesioginio eksporto deklaravimo. Mūsų komanda dažnai padaro šį darbą už klientą, nes vairuotojas tiesiog negali stovėti pasienio punkte ir valdyti šių procesų, jam reikia važiuoti toliau, o dokumentus turi „vaikyti“ logistikos brokeris.

Kas nutinka, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai košmara, kurį matau kartą per mėnesį, ir tai dažnai būna dėl to, kad gavėjas nebuvo informuotas apie atvykimo laiką arba prekės neatitiko užsakymo. Tokiu atveju sunkvežimis turi važiuoti į artimiausią depo sandėlį Olandijoje, kur laikymas kainuoja prasidėjus nuo 50–100 eurų per dieną, priklausomai nuo vietos, o šias išlaidas turi padengti siuntėjas. Viską galima išvengti tiesiog gerai susitarus su klientu ir išsiuntus jam visus NESP duomenis (Numatyta atvykimo data ir laikas), kad jis pasiruoštų iškrovai.

Olandijos specifika: kodėl ten viskas kitaip?

Olandija yra unikali savo geografija – šalis yra žema, tankiai apgyvendinta, o keliai yra užpildyti ne tik sunkvežimiais, bet ir tūkstančiais dviračių, kurie ten turi praktiškai pagrindinių kelių participants. Be to, Olandai yra labai disciplinuoti laiko atžvilgiu, ir jei sutarte „Just-in-Time“ (tiksliai laiku), tai reiškia tiksliai laiku, o ne „poryt“. Prisimenu vieną atvejį, kai vairuotojas pavėlavo 15 minučių dėl techninės gedimo, ir gavėjas tiesiog atsisakė priimti krovinį, nukreipdamas jį į kitą sandėlį už 100 km, kas kainavo brangiai.

Ar tiesa, kad sunkvežimiui tenka daugiau problemų su miestų apribojimais?