Logistikos procesas perkraustymui į Olandiją: vadovas, kuris sutaupys jūs� nervus

Sveiki, draugai. Esmas štai kokia: per dvidešimt metų, kuriuos praleidau tarptautinių pervežimų srityje, mačiau viską – nuo šeimų, kurios vežė viską ką turi dviračiais, iki tų, kurie bandė pervežti pusę butą viename „VW Golf“ bagažinėje. Olandija, arba Nyderlandai, yra viena populiariausių kryptų mums, lietuviams. Darbas yra, olympiados kainos Vilniuje ir „kamufliažai“ Amsterdame verslo atžvilgiu skiriasi drastiškai, tad žmonės keliauja. Tačiau, kai kalbame ne apie savaitgalinę kelionę į Eindhoveną, o apie gyvenimo perkėlimą, daugelis pradeda panikuoti.

Visas logistikos procesas perkraustymui į Olandiją atrodo kaip kažkas labai sudėtingo, užrašyto nežinomomis kalbomis, bet iš tikrųjų tai tik sistema, kurią reikia suprasti. Aš čia ne dėl to, kad parduosiu jums paslaugas (nors ir galiu), o kad paaiškčiau, kaip tai veikia iš vidaus. Jei žinosite, kas vyksta „už scenos“, jums bus daug lengviau miegoti naktį, o vairuotojui – darbas. Pasidalinsiu savo patirtimi, papasakosiu apie pavojus ir tai, kaip iš tikrųjų formuojamos kainos, nes dažnai klientai mato tik galutinį skaičių ir galvoja, kad mes juos „apkarinėjame“, o tiesa dažnai būna kitokia – varikinas alus, kelių mokesčiai Vokietijoje ir vairuotojo valandos nėra nemokamos.

Taigi, užsivilkite patogius batelius (nes su kroviniu daug teks eiti), ir paiškome tiesiai į esmę.

Pasiruošimas ir tai, ką visi pamiršta

Ką daryti su daiktais, kurių nereikia?

Tai yra klasika. Žmogus susiruošia gyventi Amsterdame ar Roterdame ir nusprendžia, kad reikia vežti tą seną sofą, kurią jis pavogė iš bendrabučio prieš dešimt metų. Skaitykite man žodžius: nevežkite brangmenų, kurios netinka į liftą ar pro siaurus olandiškus duris. Logistikos procesas perkraustymui į Olandiją prasideda ne tada, kai atvažiuoja sunkvežimis, o tada, kai jūs pradedatu rikiuoti daiktus namuose. Išmeskite arba atiduokite tai, kas nereikalinga, nes kiekvienas kubinis metras kainuoja pinigus. Olandijoje butai dažniausiai mažesni nei Lietuvoje, todėl „gūžti“ daiktų tiesiog nėra kur.

Ar tikrai reikalingas inventoriaus sąrašas?

Absoliučiai taip, ir tai nėra koks nors mūsų išgalvotas reikalavimas. Inventoriaus sąrašas (packing list) yra jūsų draugas ir draudimas. Be jo, jei ką nors prarasite ar sugadinsite, draudimo kompanija tiesiog nusišypsos ir atsisakys mokėti kompensacijos. Be to, jei sulaikys muitinė (nors ir ES viduje yra kontrolės), be sąrašo įrodinėti, kad tai jūsų asmeniniai daiktai, bus beveik neįmanoma. Užrašykite viską: nuo „duonos peilio“ iki „televizoriaus Samsung 55 coliai“. Geriau per daug, nei per mažai.

Kaip supakuoti, kad vairuotojas nekeiktų?

Nenaudokite mėlyklų dėžių iš parduotuvės „Maxima“. Jos suyra tikrai, kai ant jų užsidės trys dežės su knygomis. Nusipirkite normalių, judėjimo dėžių (tų, su specialiais angomis rankoms). Stiklo daiktus įrėmkite į burbuliukus. Aš mačiau, kaip žmonės į dėžes deda indus be jokios tarpinės, o paskui stebisi, kodėl viskas subyra į trupinius. Vairuotojas – ne magas, jis tiesiog kelia daiktus, o jei jie blogai supakuoti, fizikos dėsniai veiks prieš jūsų turinį.

Pinigai, kainos ir realybė

Kiek tai iš tikrųjų kainuoja?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Kaina priklauso nuo tūrio (kubinių metrų arba krovinių vietų) ir atstumo. Jei turite 10–15 m³ (tai toks mažesnis 1-2 kambarių buto turinys), tai kainuos maždaug nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo sezono. Jei reikia pilno sunkvežimio (apie 90 m³), skaičiuokite nuo 3000 eurų ir aukščiau. Neužtikinkite, kad rasite „pigiai“, jei kas nors siūlo pervežti pilną vilkiką už 1000 eurų – tai arba apgavystė, arba jūsų daiktai važiuos su narkotikais per sieną, o to jums nereikia.

Kodėl kaina svyruoja?

Nes kuras nebe tas koks buvo prieš penkerius metus, o Vokietijos keliai (Autobahn) moka brangiai. Taip pat, jei reikia įrenginėti liftą (keltuvas) Olandijoje, tai papildomai kainuoja, nes ten ne kiekvienas vairuotojas turi savo technikos – ten dažnai reikia užsakyti vietinį keltuvą. Dar vienas dalykas – prieiga prie namo. Jei sunkvežimiui tenka stovėti ant raudonos juostos Amsterdame, o policija užrašo baudą, ją sumokės klientas. Taigi, logistikos procesas perkraustymui į Olandiją yra glaudžiai susijęs su jūsų adresu – ar ten gali užvažiuoti 18 ar 3,5 tonos sunkvežimis?

Ar galima sutaupyti važiuojant savaitgalį?

Galima, bet tik tuo atveju, jei jūsų vairuotojas yra robotas. Žmonės turi ilsėti, o Olandijoje ir Vokietijoje yra griežti poilsio režimai. Jei reikalaujate važiuoti šeštadienį ar sekmadienį, tai papildomai kainuos, nes tai yra viršvalandžiai. Be to, dauguma sandėlių ir parduotuvių (jei reikia išsikrauti į sandėlį) nedirba. Geriausia planuoti atvykimą darbo dieną, tada viskas bus pigiau ir sklandžiau.

Kelionės subtilybės ir Olandijos specifika

Kiek laiko trunka kelionė?

Tiesioginis važiavimas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 18–20 valandų. Tačiau nepamirškite, kad vairuotojas turi poilsio pertraukų, o be to, reikia laiko pakrauti (apie 3–4 valandas) ir iškrauti (dar 2–3 valandos). Taigi, realiai logistikos procesas perkraustymui į Olandiją nuo jūsų durų iki naujųjų durų užtrunka maždaug 2–3 dienas. Jei kas nors pasako, kad atveš per dieną ir dar spės išgerti kavą, jis vėluoja arba važiuoja kaip beprotis.

Kas su mašina, jei aš irgi važiuoju?

Daugelis klientų klausia, ar gali važiuoti su vairuotoju. Oficialiai – ne, mes ne keleiviniai pervežėjai, ir draudimas nebegalioja, jei kabinėje yra ne įgulos narys. Bet praktiškai, jei sutariate su vairuotoju (ir tai yra jūsų asmeninis susitarimas, ne firmos), kai kurie sutinka. Tačiau nerekomenduoju – 20 valandų sėdėti sunkvežimyje yra kančia, o vairuotojui tai trukdo dirbti. Geriau skristi lėktuvu ir laukti Rygoje ar Kaune.

Ar sunku rasti adresą Olandijoje?

Olandai yra labai organizuoti, bet jų miestai seni. Gatvės siauros, viadukai žemi. Jei nurodysite adresą centre, pavyzdžiui, Leideno ar Utrechto senamiestyje, sunkvežimis tiesiog nepraeis. Būtinai patikrinkite aukštį ir svorio limitą. Kartais teka krauti daiktus 300 metrų nuo namų, nes sunkvežimis negali užvažiuoti į gatvę. Tai ne mūsų kaltė, tai urbanistinė istorija.

Muitinė, draudimas ir rizikos

Ar reikia eiti į muitinę?

Nes Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje, fizinės sienos ir muitinės patikros nėra (išskyrus atsitiktinius reidus). TAČIAU jei vežate alkoholio ar tabako virš nustatytų normų, tai gali būti problema. Alkoholis leidžiamas tik asmeniniam poreikiui (daugiau mažiau, bet geriau nevežti dešimtdešimties dėžių alaus). Jei vežate naujus daiktus su etiketėmis (pavyzdžiui, 5 naujus televizorius), gali kilti klausimų, ar tai ne prekyba. Asmeniniai, naudoti daiktai – rami.

Kas nutinka, jei kažkas sugenda?

Čia įsijungia draudimas. Standartinė atsakomybė pagal CMR konvenciją yra labai maža – apie 2 EUR už kilogramą. Jei sugadinate 100 kg svorio kompiuterinę stotį, gausite 200 eurų. Norint gauti pilną vertę, reikia sudaryti „All risk“ draudimą. Nenuokankama, jei vairuotojas užrašo būklę „įbrėžimas“ ant dežės, o viduje esantis porcelianas yra sužalotas. Viskas turi būti užfiksuota iškraunant.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui?

90 proc. atvejų – taip, vairuotojai sąžiningi žmonės, dirbantys ne pirmą metą. Bet 10 proc... Čia patirtis kalba.