Logistikos procesas iš Olandijos – viskas kontroliuojama

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt trečius metus ir galiu pasakyti viena tikrai: Olandija, kaip logistikos centras, yra kaip tiksliai sujungtas šveicariškas laikrodis, kuris, deja, kartais užstringa dėl paprasto smėlio. Per šį laiką mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai turėdavo telefoną su antena ant stogo, iki šiandieninių realaus laiko sekimo sistemų. Nors technologijos pasikeitė, esmis lieka ta pati – krovinys turi būti vienoje vietoje ir nupirktas, o kitoje – parduotas, o tarp šių dviejų taškų vyksta tas magiškas (kartais ir chaotiškas) logistikos procesas iš Olandijos.

Kiekvienas, kas nors bendradarbiavo su olandiškaisiais tiekėjais, žino, kad jie yra tikslūs, bet ir reikalauja to paties. Roterdamo uostas nėra tiesiog vieta, kur laivai iškrauna dėžes; tai gigantiškas organizmas, kuriame viena minutės delsa gali kainuoti tūkstančius eurų. Todėl, kai kalbame apie kontrolę, turime omenyje ne tik tai, kas vyksta žemėlapyje, bet ir tai, kas vyksta popieriuose (arba jau elektroniniuose sistemose). Štai čia įsijungia mūsų, kaip ekspedicijos specialistų, darbas – užtikrinti, kad tarp jūsų pirkėjo ir Olandijos sandėlio neišsivestų nesusipratimų, kurie, juokinga, bet dažnai prasideda nuo neteisingai parašyto paletės numerio.

Šiandien norėčiau nuoširdžiai papasakoti, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių oficialių „marketingo“ frazių, tiesiog taip, kaip yra. Jūs sužinosite, kur dažniausiai užstringa ratai ir kodėl logistikos procesas iš Olandijos reikalauja ne tiek jėgos, kiek dėmesio smulkmenoms.

Popieriaus darbas ir muitinės nesusipratimai

Ar tikrai reikia tokio daug dokumentų, kai tiesiog vežame prekes?

Žiūrėkite, pas mane ant stalo dažnai guli krūvos dokumentų, o aš juos vadinau „mirties raštais“, jei juos pamečiu. Taip, reikia daug, nes kiekviena prekė turi savo istoriją ir kilmę. Be to, Olandijoje muitinės taisyklės, ypač susijusios su Brexit ar atsinaujinančiais saugumo reikalavimais, tapo griežtesnės nei kada nors. Jei trūksta vieno parašo ar neteisingai nurodytas tarifo kodas, krovinys stovi pasienyje, o jūsų klientas laukia ir pyksta.

Kas daryti, jei olandai pateikė neteisingą EX1 dokumentą?

Tai klasika. Viskas vyksta puikiai, vairuotojas važiuoja, o staiga gauname pranešimą, kad dokumente „šoks“ klaida. Pirmiausia nedelsdami susisiekite su savo muitinės brokeriu, nes jis gali pataisyti klaidą distanciškai, kol vairuotojas dar neprivažiavo į terminalą. Nereikia panikuoti, šios situacijos įvyksta kasdien, svarbiausia yra greitis reaguojant, kad mokesčiai būtų apmokėti laiku ir nesukauptų delspinigių.

Kodėl EX1 dokumentas yra toks svarbus tranzitui?

EX1 tai nėra tik lapelis, tai garantas, kad prekės keliauja iš vienos šalies į kitą neįmokant mokesčių tarpinėse šalyse. Be šio dokumento, kuris užbaigiamas tik paskirties šalyje, mūsų vairuotojas gali būti apkaltintas kontrabanda arba priverstas sumokėti PVM ir muito mokestį Lenkijoje ar Vokietijoje, kas, pasitikėkite, labai brangu. Tai pagrindinis raktas į sklandų tranzitą.

Ar galima vežti be TIR knygelės šiais laikais?

Galima, bet tai tampa vis kebliau, ypač jei keliate keliomis šalimis. TIR knygelė sutaupo daug laiko pasienio kontrolėse, nes ji yra tarptautinai pripažintas garantas. Be jos, kiekviena šalis gali reikalauti atskirų nacionalinių garantijų, kas tiesiogiai prailgina logistikos procesas iš Olandijos ir gali padaryti jį neekonomišku mažiems siuntiniams.

Pinigai, terminai ir kas juos lemia

Kiek vidutiniškai trunka važiuoti iš Roterdamo iki Vilniaus?

Jeigu keliai geri, o vairuotojas nepails per ilgiau negu reikia, tai standartiškai užtrunka apie 18–20 valandų nuo pakrovimo momento. Tačiau reikėtų prisiminti, kad tai yra „grynasis“ vairavimo laikas, o realybėje, pridėjus muitinę, technines pertraukas ir galbūt eismo spūstis Vokietijos autostradose, susikrauna apie 1,5–2 dienos. Geriau skaitykite dvi dienas, kad nenuviltumėte savo kliento.

Kodėl kaina šoka aukštyn, kai tik pasirodo žodis „skubiai“?

Skubumas logistikoje kainuoja pinigus, nes reikia perbraižyti vairuotojų grafikus, kurie dažnai yra planuojami savaitėmis iš anksto. Jei aš turiu išsiimti vairuotoją iš kitos, jau sumokėtos užsakymo, kelionės, aš prarandu pinigus ten ir turiu juos uždirbti čia. Be to, skubiant reikia dažniau naudotis brangesniais vietiniais pervežėjais paskutiniam kilometrui.

Ar kainuoja daugiau, jei prekės yra ant 33 europalečių?

Kodėl gi ne, jei jos fiziškai netelpa į standartinį 13,6 metro sunkvežimį? Toks kiekis reikalauja didesnės mašinos, pavyzdžiui, „Megatrailerio“, kurio aukštis leidžia krauti daugiau, bet jo nuoma ir eksploatacija brangesnė. Taip pat, jei tai yra pavojingos krovos, gali prireikti specialios įrangos krauti, o tai visiškai kekia kainos struktūrą.

Kas nutinka su kaina, jei vairuotojas laukia iškrovimo 5 valandas?

Dauguma sutarčių turi taip vadinamą „laisvo laiko“ limitą, paprastai 1–2 valandas pakrauti ir iškrauti. Jei jūsų sandėlininkas negali iškrauti per tą laiką, pradedami skaičiuoti laukimo valandos, kurios dažnai būna brangesnės už patį vežimą. Tai kaip bauda už neorganizuotumą, todėl visada derėkitės apie tikslų laiką iš anksto.

Techniniai niuansai ir kas vyksta kelyje

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys realiu laiku?

Seniai nebereikia skambinti vairuotojui ir klausinėti, ar jis jau važiuoja pro Berliną. Mes naudojame GPS sekimo sistemas, kurios rodo ne tik vietą, bet ir greitį bei degalų lygį. Tačiau kartais signalas dingsta tuneliuose arba, kas būna dažniau, vairuotojas išjungia trackerį poilsio metu, kad nebutų stebimas, taigi duomenys gali būti šiek tiek „uždelsti“.

Ar tikrai saugu vežti šaldytus produktus iš Olandijos?

Šaldymo grandinė (Cold Chain) yra šventa karvė šioje srityje, ypač kai kalbame apie maisto produktus ar vaistus. Viskas priklauso ne nuo to, kad vairuotojas įsijungia šaldytuvą, o nuo to, ar jis tikrina temperatūrą kas 3 valandas ir užpildo dienoraštį. Esu matęs atvejus, kai dėl blogų durų sandariklių visa siunta buvo sugadinta, todėl tikras logistikos procesas iš Olandijos reikalauja patikimų „frigo“ priekabų.

Kas daryti, jei sunkvežimis sugeda Kelne?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įgyvendinamas. Tada mes aktyvuojame pagalbos paslaugą, o jei remontas trunka ilgiau nei 4 valandas, pradedame ieškoti perkrovimo galimybių – tai reiškia, kad kitas vairuotojas turi atvažiuoti, perkrauti prekes į save ir vežti toliau. Tai brangu, nervuojama, bet tai vienintelis būdas išsaugoti terminą, jei jis dar nepraėjo.

Kodėl olandai tiek griežti dėl pakavimo kokybės?

Nes jie žino, kad jei prekės sugers kelyje, ginčų nebus išvengta, o Olandijoje draudimas ir atsakomybės yra labai aiškios. Jie reikalauja, kad kad būtų naudojamos aukštos kokybės juostos, o paletės nebūtų suplėšytos, nes viena nukritusi dėžė gali sugadinti visą siuntą. Gerai supakuota prekė – tai 50 proc. sėkmės.

Išvada

Apibendrinant visą šį chaosą, galima pasakyti, kad sėkmingas logistikos procesas iš Olandijos nėra stebuklas, o gera organizacija ir patirtis. Niekas nepasako, kad bus lengva – ypač kai metai orai arba muitinės pareigūnai nusprendžia padaryti „papildomą“ patikriną. Tačiau sužinoję, kaip veikia šios sistemos, ir turėdami patikimą partnerį šonoje, galite išvengti daugumos bėdų. Svarbiausia yra ne tik pasakyti „vežk“, bet ir suprasti, kas vyksta už to „vežk“ užrašo. Tada viskas tikrai atrodo kontroliuojama, net jei mums, ekspeditoriams, kartais tenka dirbti naktimis, kad taip atrodytų jums.