Logistikos procesas į Olandiją su nuolatiniu atnaujinimu: vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena: kelyje visada įvyksta kažkas tokio, ko nerasite jokiuose vadovuose. Pervežimai į Vakarus, ypač į Olandiją, atrodo paprasti – lygumas, geri keliai, civilizuota šalis. Tačiau kasdienybė mums, logistikos specialistams, yra kur kas sudėtingesnė. Dažniausiai klientams svarbiausia ne tai, kokia mašina važiuoja, o tai, kur jo prekės yra šiuo konkrečiu momentu. Būtent todėl šiuolaikinis logistikos procesas į Olandiją su nuolatiniu atnaujinimu tampa ne prabanga, o būtinybe.

Per tą laiką, ką praleidau turgų aikštėse, prie terminalų ir vairuotojų kabose, mačiau viską – nuo sprogstančių padangų Vokietijos autobanuose iki dingusių krovinių dėl blogai užpildytų dokumentų. Olandija yra vienas pagrindinių logistikos mazgų Europoje, ten susikerta milžiniški srautai. Jei norite, kad jūsų krovinys nenuklyptų, reikia ne tik patikimo vilkiko, bet ir akies, kuri stebi kiekvieną jo judesį. Šiame straipsnyje neapsiriboju sausomis faktais, kalbėsiu kaip žmogus, kuris žino, koks skonis yra rytiniam kavui prie Rygos ar Kelno degalinių, ir paaiškinsiu, kaip suorganizuoti šį procesą taip, kad nenukristumėte nuo kėdės.

Kas vyksta kelyje ir kodėl reikalingas sekimas

Kiek laiko tikrai užtrunka nuvežti prekes į Roterdamą?

Dažniausiai sakome klientams, kad tai užtrunka apie dvi ar tris dienas, jei važiuojame iš Lietuvos, tačiau realybėje yra gana smulkmenų. Jei masina išvažiuoja pirmadienį ryte iš Vilniaus ar Kauno, tai dar neleidžia manyti, kad jau trečiadienį prekės bus parduotuvėje ar sandėlyje Olandijoje. Visas logistikos procesas į Olandiją su nuolatiniu atnaujinimu prasideda ne tada, kai sukamos ratai, o kai tiksliai suplanuojamas maršrutas, kad išvengtume spūsčių prie Vokietijos miestų arba darbų ant kelio A2. Tad atsakymas paprastas: standartiškai tai 48–72 valandos, bet esu matęs, kaip dėl techninių gedimų ar užtūsusių griovių tas laikas driekdavosi iki savaitės.

Kodėl vairuotojas neatsiliepia į skambučius, kai GPS rodo, kad jis stovi?

Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių susiduriame su klientų nerimu, tačiau paaiškinimas yra gana paprastas ir techniškas. Vairuotojams daugelyje šalių, tame tarpe ir Vokietijoje, griežtai draudžiama laikyti ranką telefone ar jo kalbėtis be „hands-free“ sistemos, o dažnai tiesiog nėra signalo prie pat vairo. Be to, dažnai jie stovi tiesioginio poilsio laiku, kai įstatymai reikalauja visiškai išsijungti, todėl jų neaktyvumas nereiškia, kad įvyko incidentas. Mūsų sistemoje matome, kad variklis išjungtas, o padangos nebesuka, tad jei matote statusą „Stovi“ – tikriausiai jis tiesiog miega arba valgo karštą maistą.

Ar tikrai galite sekti krovinią realiu laiku, ar tai tik marketingo triukas?

Anksčiau, prieš penkiolika metų, tai buvo sci-fi, tačiau šiandara tai yra standartas, be kurio negalime parodyti sau rankos. Mes naudojame ne tik GPS imtuvus, kurie siunčia koordinates kas valandą, bet ir specialias programas, kurios fiksuoja variklio darbo laiką, degalų suvartojimą ir net atidarymas vairuotojo kabos durų. Taigi, kai sakome, kad logistikos procesas į Olandiją su nuolatiniu atnaujinimu veikia, tai mes tikrai matome, kad mašina pravažiavo pro Lylią arba sustojo prie Lenkijos sienos. Tai leidžia mums reaguoti akimirksniu, o ne laukti, kol vairuotojas pats nuspręs pranešti apie problemą.

Kas nutinka, jei sugenda sunkvežimis tiesioginiame kelyje?

Tokia situacija yra mūsų košmaras, bet, dėl patirties, jau turime tam išmėgtytas procedūras, kurios leidžia nepraleisti pristatymo termino. Pirmiausia, vairuotojas turi išsiųsti signalą į dispčerio centrą, o mes iš karto skambiname vietiniam pagalbos tarnybose – Olandijoje ir Vokietijoje jos veikia nepriekaištingai greitai. Dažniausiai nepervežiame krovinius į kitą mašiną, nes tai užtrunka per ilgai dėl muitinės formalumų, o tiesiog greitai suremontuojame techniką vietoje arba tempiame ją iki artimiausio servizo. Esu atvejų matęs, kai pakeistas galinis tiltas truko 4 valandas, o krovinys vis tiek atvyko laiku, nes vairuotojas vėliau važiavo greičiau.

Burokratija, dokumentai ir Olandų griežtumas

Kodėl reikia tiek daug dokumentų vienam paprastam siuntimui?

Olandai yra žinomi savo tvarka ir preciziškumu, todėl jų muitinės ir sandėliai priima tik idealiai parengtus popierius. Mums ne užtenka tik paprasto sąskaitos-faktūros – reikia CMR konosmenčio, kurios numerį vairuotojas privalo žinoti mintinai, prekių deklaracijos (jei reikia), o kartais ir specialių leidimų, jei vežama pavojinga krovinia. Jei dokumentuose nėra bent vieno parašo arba neteisingai nurodytas svoris, visa mašina gali būti sulaikyta sienoje arba prie paskirties vietos, o tai kainuoja brangiai. Tad tas „popieriaus karus“ yra būtinas apsauginis skydas nuo baudų.

Ar dažnai pasitaiko problemų su Olandijos muitine?

Sulyginti su kitomis šalimis, Olandijos muitinė yra labai moderni ir automatizuota, tačiau ji yra labai griežta dėl procedūrų, ypač jei kalbame maisto produktų arba alkoholio pervežimų. Jei turime viską tvarkingai – Ex1 dokumentus arba TIR karnetus – procesas vyksta be sustojimo, tiesiog skenuojamas kodas. Bet kartais būna taip, kad sistemoje pasikeičia kodas arba atsiranda papildomas patikrinimas, tuomet reikia laukti kelias valandas. Gerai, kad mūsų logistikos procesas į Olandiją su nuolatiniu atnaujinimu leidžia mums iš karto matyti, kokia yra muitinės eilė, ir pranešti klientui, kad bus nedidelis vėlavimas.

Kas yra tas „konosmentas“ ir kodėl jį reikia patvirtinti?

Konosmentas (Bill of Lading) tai pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina, kad krovinys buvo priimtas pervežimui ir kad jis yra nuosavybės teisių objektas. Jis būtinas ne tik mums, bet ir bankams, jei mokėjimas vyksta per akredityvą, bei pirkėjui, kad galėtų atsiimti prekes uoste arba sandėlyje. Esu matęs situacijų, kai dėl klaidingos datos arba pavardės konosmente krovinys buvo „užšaldytas“ savaitę laiko, nes niekas negalėjo įrodyti teisės į jį. Dėl to visada patikriname šį dokumentą tris kartus prieš išvykstant.

Ar galima veži ką nors be jokių dokumentų, jei tai tik „brolui dovanų“?

Absoliučiai ne, tai yra didžiausia klaida, kurią gali padaryti tiek vairuotojai, tiek verslininkai, ir už ją mokėjome nemažai baudų. Net jei tai asmeninės dovanos, kelionės metu jas privalu deklaruoti, o jei tai prekinės siuntos, tai jau yra komercinė veikla. Muitinės sistemos mato viską – jei vairuotojas sako, kad veža „savo daiktus“, o velkame užpildytą priekabą, tai keliauja įvykio užtikrinimo procedūra. Geriau iš karto pripažinti, kad tai prekės, ir susitarti dėl mokesčių, nei bandyti meluoti.

Kainos, terminai ir praktiniai patarimai

Kiek kainuoja viena diena vėlavimo ir kas ją lemia?

Kaina priklauso nuo to, kas sukėlė vėlavimą – jei tai mūsų kaltė (pvz., vėlavome surinkti siuntas), tai mes kompensuojame, o jei tai kliento kaltė (pvz., vėlavo dokumentus), tai skaičiuojame stovėjimo mokesčį, kuris Olandijoje gali siekti nuo 50 iki 100 eurų per valandą. Dažniausiai brangiausios dienos yra tada, kai reikia laukti savaitgaliu prie sandėlio, kuris nedirba, nes vairuotojas negali iškrauti prekės į kišenę. Taigi, kainą lemia ne tik degalai, bet ir laiko sąnaudos bei logistikos grandinės efektyvumas.

Ar į kainą įeina kelių mokesčiai Vokietijoje ir Olandijoje?

Standartinėje mūsų kainoje, ką pateikiame sutartyje, visada įskaičiuoti kelių mokesčiai, nes be jų tiesiog negalima važiuoti. Vokietijoje tai „MAUT“ sistema, kuri priklauso nuo ašių skaičiaus ir išmetamųjų dujų klasės, o Olandijoje mokesčiai yra mažesni, bet ten yra daugiau mokamų tunelių ir tiltų. Kartais klientai klausia, ar galima sutaupyti važiuojant šalutiniais keliais – galima, bet tada prarasite tiek laiko, kad degalų sąnaudos padidės, o vėlavimas taps brangesnis už bilietą.

Galima pristatyti krovinią į Olandiją šeštadienį arba sekmadienį?

Teoriškai galima, jei sutinkate su papildomu mokesčiu už darbą nedarbo dienomis, tačiau praktiškai tai sudėtinga dėl sandėlių darbo laiko. Didžioji dauguma Olandijos logistikos centrų, pvz., aplink Roterdamą ar Venlo, dirba tik iki pietų šeštadienį, o sekmadienį visiškai uždaryta. Esu atvejų matęs, kai vairuotojas atvydavo sekmadienį ir turėdavo laukti uždaruose vartuose iki ryto, kas sukuria papildomą stresą. Jei jums skubu, reikia iš anksto susitarti dėl „cross-docking“ procedūros arba specialaus iškrovimo.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti prekes?

Tai viena nemaloniausių situacijų, tačiau su ja susiduriame keletą kartų per metus, dažniausiai dėl to, kad prekės sugadintos arba nėra užsakytos. Pirmiausia, mes bandoma susisiekti su jūsų atstovu arba gavėju, kad išsiaiškintume priežastis, tuo tarpu vairuotojas laukia greta. Jei prekės nelabai vertingos, kartais jas patogiau ir pigiau išmesti vietoje negražinti, tačiau aš visada patariu pirmiausia bandyti rasti kitą pirkėją arba grąžinti atgal, nes tai saugo verslo reputaciją. Svarbiausia – neliesti krovinių be raštiško sutikimo, kad nebūtų kaltinimų dėl vagystės.

Išvada

Dirbti logistikos srityje 20 metų mokėjo vieno – kantrybės ir detalių. Nėra dviejų vienodų reisų, kiekviena kelionė į Olandiją turi savo niuansų, nuo orų sąlygų iki vairuotojo humoro. Tačiau vienas dalykas išlieka pastovus – informacija. Klientas, kuris žino, kur jo prekės yra, yra ramus klientas. Mes stengiamės taikyti pažangias technologijas, kad logistikos procesas į Olandiją su nuolatiniu atnaujinimu būtų kuo skaidresnis. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum – kai mašina sustoja, turi žinoti kodėl, o ne spėlioti. Tikiuosi, šie patarimai ir realios situacijos padės jums jaustis saugiau, kai kitą kartą pasikviesite mus arba kitą vežėją. Linkiu jums sklandžių kelių ir laiku atvykstančių krovinių.